Skausmas po dešiniuoju šonkauliu gali būti nerimą keliantis ir nepatogus, dažnai sukeliantis susirūpinimą dėl staigaus atsiradimo. Įvairūs organai, esantys po dešiniuoju šonkauliu, tokie kaip kepenys, tulžies pūslė, dalis kasos ir dalys plonosios bei storosios žarnos, yra apsaugoti šonkauliais ir gali būti skausmo šaltiniai. Nors inkstai yra labiau nugaros pusėje, jų problemos taip pat gali sukelti skausmą, sklindantį į priekį po šonkauliais.
Dažniausios po dešiniuoju šonkauliu atsirandančio skausmo priežastys
- Raumenų ir kaulų sistemos problemos: Paprasčiausios šios srities skausmo priežastys yra susijusios su raumenų ir kaulų sistema. Tai gali būti šonkaulių lūžiai, mėlynės nuo fizinio sužalojimo ar raumenų patempimai, kurie gali atsirasti dėl fizinės veiklos ar net pasikartojančių judesių.
- Virškinimo sistemos ligos:
- Tulžies pūslės akmenys/Biliardinė kolika: Užsikimšus tulžies latakams, dažnai dėl tulžies akmenų, atsiranda stiprus pilvo skausmas, vadinamas biliardine kolika, kuris jaučiamas po dešiniuoju šonkauliu.
- Kepenų problemos: Tokios būklės kaip kepenų uždegimas ar hepatitas taip pat gali sukelti diskomfortą ir skausmą po dešiniais šonkauliais.
- Pankreatitas: Kasos uždegimas, dažnai dėl tulžies akmenų ar didelio alkoholio vartojimo, gali sukelti ūmų skausmą šioje srityje.
- Kvėpavimo sistemos problemos: Problemos su dešiniuoju plaučiu, tokios kaip plaučių uždegimas ar pleuritas (pleuros, aplinkinių plaučių, uždegimas), taip pat gali pasireikšti skausmu po dešiniuoju šonkauliu.
- Inkstų problemos: Nors inkstai yra labiau nugaros pusėje, inkstų infekcijos gali sukelti skausmą, kuris plinta į priekį, po šonkauliais.
Kada kreiptis pagalbos?
- Stiprus ar staigus skausmas: Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, kad būtų atmestos rimtos sąlygos, pvz., su širdimi ar organų pažeidimu susijusios būklės.
- Išliekantis ar blogėjantis skausmas: Jei skausmas nesiliauja ar blogėja, svarbu pasitarti su gydytoju, nepriklausomai nuo skausmo priežasties.
- Lytintys simptomai: Jei skausmui lydi simptomai, tokie kaip gelta (odos ir akių pageltimas), karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar kvėpavimo sutrikimai, skubiai reikia kreiptis medicininės pagalbos.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant skausmo po dešiniuoju šonkauliu priežastį paprastai atliekamas fizinis patikrinimas, renkama ligos istorija ir, prireikus, atliekami vaizdiniai tyrimai, pvz., rentgeno, ultragarso ar KT, kad būtų galima pamatyti organus ir struktūras po šonkauliais. Gydymas priklausys nuo nustatytos priežasties:
- Raumenų ir kaulų sistemos sužalojimai: Paprastai skiriamas poilsis, šaltis ir skausmą malšinantys vaistai be recepto. Esant rimtesniems sužalojimams, pvz., šonkaulių lūžiams, gali prireikti intensyvesnio medicininio gydymo ar net operacijos.
- Virškinimo sistemos problemos: Gali būti skiriami mitybos pokyčiai, simptomus kontroliuojantys vaistai (pvz., antispazminiai vaistai biliardinei kolikai) ir kartais chirurgija (pvz., dėl tulžies akmenų sukeliamų užsikimšimų).
Prevencija ir valdymas
Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir reguliariai mankštinimasis gali padėti išvengti kai kurių sąlygų, sukeliančių skausmą po dešiniuoju šonkauliu. Vengimas per didelio alkoholio vartojimo ir pagrindinių sveikatos būklių, pvz., diabeto ar širdies ligų, valdymas taip pat gali sumažinti riziką.
Apibendrinant, nors skausmas po dešiniuoju šonkauliu gali kilti dėl įvairių veiksnių, svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kada reikia ieškoti medicininės pagalbos, kad būtų veiksmingai valdomas ir gydomas.
Dėl kokių priežasčių gali atsirasti skausmas po dešiniaisiais šonkauliais?
Kai skausmas, susijęs su tulžies pūslės kolika, praeina savaime, dažnai nereikia kreiptis į gydytoją. Tačiau, jei užsikimšimas neišsprendžiamas, komplikacijos gali būti rimtos, netgi gali atsirasti tulžies pūslės plyšimas. „Norint to išvengti, tulžies pūslės kolika dažnai gydoma chirurgiškai – šalinant tulžies pūslę“, – sako dr. Iloabachie.
Jeigu pasireiškia tulžies takų užsikimšimo požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Dispepsija
Dispepsija yra lėtinė virškinimo sutrikimo forma, reiškianti, kad ji pasireiškia ilgą laiką. Maždaug trečdalis atvejų yra sukeliami skrandžio opų, tačiau daugumoje atvejų tikslus fizinis priežastis nežinoma – tai būdinga virškinimo trakto ligoms.
Dispepsija atsiranda valgant arba po valgio ir turi daug priežasčių bei simptomų. „Tai labiau nekenksminga būklė, kurią daugelis gali geriau pažinti kaip virškinimo sutrikimą ar rėmenį, sukeliamą dėl suvartoto maisto, per greito valgymo ar netinkamo maisto“, – teigia dr. Iloabachie.
Simptomai pasireiškia viršutinėje pilvo dalyje, vadinamoje epigastriumi, ir gali būti dešinėje arba kairėje pusėje. Jie apima:
- Degimo ar pilvo pūtimo pojūtį
- Pykinimą
- Aštrų skausmą valgant arba tuoj po valgio
- Apetito praradimą
- Jausmą, kad pilvas „pilnas“, nepaisant mažos porcijos
- Rūgšties refliuksą
Ką daryti
Paprastai dispepsija nereikalauja medicininio įsikišimo. Norint kontroliuoti simptomus, dr. Iloabachie rekomenduoja gyvenimo būdo pokyčius, tokie kaip riebaus maisto šalinimas iš dietos ir porcijų mažinimas. Be to, gali padėti antacidiniai ir kiti virškinimą gerinantys vaistai be recepto, taip pat streso ir nerimo mažinimas.
Tačiau, jei simptomai išlieka ilgiau nei vieną ar dvi savaites, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Hepatitas
Hepatitas yra kepenų uždegimas, kuris gali pažeisti šį organą – didžiausią kūne. Hepatitas gali būti ūmus arba lėtinis, reiškiantis, kad simptomai trunka šešis mėnesius ar ilgiau. Dažniausiai jį sukelia vienas iš penkių virusų (hepatitas A, B, C, D ir E), kurie yra skirtingi, bet sukelia panašias būkles. Yra vakcinos nuo hepatito A ir B, taip pat kombinuota vakcina, apsauganti nuo abiejų. (Šios vakcinos paprastai skiriamos per pirmuosius dvejus gyvenimo metus).
Hepatito sukeliamas uždegimas gali lemti kepenų pažeidimą, tačiau ligos progresavimas paprastai yra lėtas. Kai kurie žmonės jokių simptomų nejaučia, o kiti gali patirti viršutinės pilvo dalies skausmą ar kitus simptomus, tokius kaip:
- Apetito stoka
- Nuovargis
- Žemas karščiavimas
- Gelta
- Lėtinės kepenų ligos simptomai
Ką daryti
Priklausomai nuo hepatito tipo, gali prireikti gydytojo, kuris paskirs vaistus, kad būtų išvengta papildomų kepenų pažeidimų.
Hepatitas A ir B – dėka efektyvių vakcinų, abu yra reti JAV. Tiems, kurie nebuvo paskiepyti ir užsikrėtė bet kuria iš šių formų, virusas dažnai yra lengvas ir gali išnykti savaime be gydymo. Jei pradinė infekcija yra sunki, ji gali sukelti kepenų pažeidimą. Tokiems pacientams reikėtų kreiptis į hematologą dėl stebėjimo ir galimo gydymo.
Hepatitas C – maždaug keturios iš penkių atvejų progresuoja nuo ūminio iki lėtinio hepatito C. Tokiu atveju reikalingas nuolatinis stebėjimas ir antivirusiniai gydymai, siekiant sulėtinti ar pašalinti virusą.
Hepatitas D – randamas tik tų, kurie taip pat užsikrėtę hepatitu B, šis virusas struktūriškai skiriasi nuo hepatito A, B ir C. Gydymas apima antivirusinius vaistus nuo hepatito B, taip pat antivirusinę terapiją vadinamą pegiliuotu interferonu alfa, kuri vartojama bent metus.
Hepatitas E – dažniau pasitaiko Azijoje ir Afrikoje, ši forma paprastai negydoma. Jei simptomai išlieka ilgiau nei du mėnesius, reikia kreiptis į specialistą.
Plaučių embolija
Plaučių embolija yra kraujo krešulys plaučių arterijose. „Tai yra potencialiai mirtina būklė, kuri reikalauja skubios medicinos pagalbos“, – sako dr. Iloabachie.
Krešuliai, atsiradę kojose ar kitose galūnėse – vadinami giliųjų venų tromboze (DVT) – gali keliauti per kraujotaką į plaučių arterijas, sukeliant plaučių emboliją.
Galima turėti plaučių emboliją ir nejausti jokių požymių ar simptomų. Dažniau pasireiškia šie simptomai:
- Krūtinės skausmas
- Kvėpavimo sunkumai
- Greitas ar nereguliarus širdies ritmas
- Kraujo kosėjimas
Ką daryti
Krešuliai dažnai lieka nepastebėti, kol išauga iki dydžio, kuris gali trukdyti kraujotakai venose ar arterijose. Dideli krešuliai gali sukelti šoką ar staigią mirtį, todėl būtina kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad galite turėti plaučių emboliją. Fizinio patikrinimo metu gydytojas patikrins jūsų kojas dėl DVT požymių, taip pat išmatuos kraujospūdį, patikrins širdį ir plaučius.
Jeigu diagnozuojama plaučių embolija, gydymas gali apimti kraujo skiediklius, krešulių tirpdančius vaistus ar, esant tam tikriems kriterijams, procedūrą, vadinamą trombektomija, skirtą pašalinti krešulį. Gydytojai taip pat gali paskirti kompresines kojines, siekiant užkirsti kelią ateities krešulių susidarymui.
Pneumonija
Žmogaus organizmas puikiai apsaugo nuo bakterijų ar virusų sukeliamų plaučių infekcijų, tačiau, jei imuninė sistema yra pernelyg apkrauta, tai gali sukelti infekciją, vadinamą pneumonija. Priklausomai nuo tipo ir sunkumo, pneumonija gali sukelti rimtas plaučių problemas ir netgi būti mirtina.
Simptomai apima sumišimą, ypač vyresniems žmonėms, kosulį, karščiavimą ir dusulį. Taip pat gali sukelti aštrų ar dūriantį krūtinės skausmą, kuris stiprėja giliai įkvėpus ar kosint.
Ką daryti
Yra dvi pneumonijos rūšys: bakterinė ir virusinė.
Virusinės pneumonijos dažniausiai praeina savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Dr. Iloabachie rekomenduoja gerti daug skysčių, ilsėtis ir naudoti vaistus be recepto, siekiant sumažinti skausmą, kosulį ar karščiavimą.
Bakterinė pneumonija yra infekcija ir reikalauja antibiotikų gydymo. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar aplankykite artimiausią skubios pagalbos centrą. Jei simptomai blogėja, skambinkite į 112 arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Plevritas
Plevritas yra plaučių dangalų uždegimas, dažnai sukeliamas virusinės infekcijos, pvz., gripo. Taip pat gali atsirasti po bakterinės infekcijos, pvz., pneumonijos. Tai gali sukelti krūtinės skausmą, kuris stiprėja bandant giliai įkvėpti ir gali būti skausmo po dešiniuoju šonkauliu priežastis.
Ką daryti
Jei plevritas sukeliamas virusinės infekcijos, jis dažnai išnyksta savaime, ir galite išvengti gydytojo vizito. Tačiau, jei priežastis yra bakterinė, gali prireikti antibiotikų. „Daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, bet gali būti labai nepatogu“, – sako dr. Iloabachie.
Sertifikuotas stiprybės ir kondicionavimo treneris, fitneso ekspertas ir fizinės veiklos entuziastas. Jis dirba kaip asmeninis treneris ir grupinių užsiėmimų instruktorius bei yra populiaraus sveikatingumo tinklaraščio fitneso kategorijos autorius.
Dovydas įgijo sporto mokslų bakalauro laipsnį Lietuvos sporto universitete, kur gilinosi į žmogaus fiziologiją ir treniravimo metodikas. Po studijų jis tapo sertifikuotu stiprybės ir kondicionavimo specialistu (CSCS), o tai leido jam bendradarbiauti su įvairių sričių sportininkais – nuo pradedančiųjų iki profesionalų.
Dovydas specializuojasi jėgos treniruotėse, kūno masės mažinime bei funkcinių treniruočių programų kūrime. Jo straipsniuose skaitytojai ras ne tik išsamias treniruočių strategijas, bet ir praktinius patarimus, kaip tinkamai planuoti fizinį aktyvumą, siekiant ilgalaikių rezultatų be perdegimo. Dovydas taip pat dažnai rašo apie fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės ryšį, skatindamas žmones siekti ne tik stipraus kūno, bet ir sveiko proto.
Be fitneso straipsnių rašymo ir treniruočių vedimo, Dovydas aktyviai dalyvauja sporto renginiuose, kur dalijasi savo patirtimi ir veda seminarus apie fizinio pasirengimo principus. Kai jis ne sporto salėje ar prie klaviatūros, Dovydas mėgsta bėgioti gamtoje, keliauti ir gilintis į naujausius mokslinius tyrimus apie sporto ir sveikatos ryšį.
