Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kuomet žmogui tampa sunku arba neįmanoma valdyti šlapimo pūslės ir šlapimas ima nekontroliuojamai varvėti. Ji gali pasireikšti tiek lengvais nutekėjimais tam tikroje situacijoje, tiek visišku kontrolės praradimu. Ši problema gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą ir savijautą, tačiau ją dažnai galima suvaldyti ar sumažinti.
Kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas
Šlapimo sistema sudaryta iš kelių organų, dirbančių kartu – jie padeda filtruoti, kaupti ir pašalinti šlapimą iš organizmo. Kai visa sistema veikia tinkamai, šlapinimosi procesas lengvai kontroliuojamas ir nutekėjimo nebūna. Tačiau esant įvairiems sutrikimams, šlapimo nelaikymas atsiranda bet kokiame amžiuje – ši problema nėra vien senyvų žmonių dalia, nors su amžiumi rizika didėja. Taip pat suaugusios moterys su šia problema susiduria dažniau nei vyrai.
Šlapimo nelaikymo tipai
Šlapimo nelaikymo priežastys, pasireiškimo formos ir sukeliantys veiksniai gali būti įvairūs, todėl išskiriami skirtingi nelaikymo tipai. Tikslus tipo nustatymas padeda sudaryti efektyvų gydymo planą.
- Staigusis (urgentinio tipo) nelaikymas. Jam būdingas stiprus, sunkiai sulaikomas noras šlapintis, dėl kurio dažnai nespėjama iki tualeto. Dažna priežastis – per aktyvi šlapimo pūslė.
- Streso (fizinio krūvio) nelaikymas. Šlapimas nuteka juokiantis, kosėjant, čiaudint, sportuojant ar keliant sunkumus – situacijose, kai pilvo spaudimas didesnis.
- Pilnos pūslės (perpildymo) nelaikymas. Jis pasireiškia, kai šlapimo pūslė neištuštinama iki galo – dėl ligų, pavyzdžiui, padidėjusios prostatos, insulto, ar diabeto.
- Mišrus nelaikymas. Šiuo atveju pasireiškia keli nelaikymo tipai vienu metu, pavyzdžiui, tiek streso, tiek staigusis nelaikymas.
Šlapimo nelaikymo simptomai
Pagrindinis šios būklės požymis – netikėtas ar nenulaikomas šlapimo nutekėjimas. Tai gali būti vienkartinis stiprus šlapimo išsiliejimas arba nuolatinis lašėjimas. Priklausomai nuo nelaikymo tipo, simptomai gali skirtis:
- Šlapinimasis dažniau nei aštuonis kartus per dieną.
- Nuolatinis poreikis šlapintis, bet išteka tik nedidelis kiekis.
- Kėlimasis naktį daugiau nei du kartus šlapintis (nikturija).
- Lova šlampa naktį (enurezė).
- Nutekėjimas fizinio aktyvumo, juoko, kosėjimo ar lytinių santykių metu.
Dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys
Priežasčių gali būti laikinų ir lėtinių. Laikinos, kurias pašalinus problema gali išnykti:
- Šlapimo takų infekcijos
- Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo
- Tam tikri vaistai (diuretikai, antidepresantai)
- Stiprūs gėrimai (kava, alkoholis)
- Vidurių užkietėjimas
Tarp ilgalaikių priežasčių gali būti:
- Per aktyvi šlapimo pūslė
- Insultas
- Cukrinis diabetas
- Menopauzė
- Išsėtinė sklerozė
- Parkinsono liga
- Padidėjusi prostata
- Prostatos operacija
Nėštumo įtaka šlapimo nelaikymui
Nėštumo metu augančio vaisiaus spaudimas daro įtaką pūslės veiklai, dėl ko dažnai prireikia šlapintis. Taip pat silpsta dubens dugno raumenys, kurie palaiko šlapimo pūslę, tad po gimdymo moterys dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu. Ši problema dažnai sumažėja ar išnyksta atsigavus dubens raumenims.
Kas dažniausiai patiria šią problemą
Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau rizika padidėja tam tikroms grupėms:
- Moterims nėštumo, gimdymo ir menopauzės metu ar po jų.
- Žmonėms su lėtinėmis ligomis (diabetu, neurologiniais sutrikimais).
- Vyresniems nei 50 metų.
- Tiems, kuriems padidėjusi prostata arba atlikta prostatos operacija.
Estrogenų kiekio sumažėjimas menopauzės laikotarpiu taip pat turi didelės įtakos moterų šlapimo pūslės veiklai.
Nustatymas ir tyrimai
Diagnozuojant šlapimo nelaikymą svarbu aptarti simptomus ir gyvenimo būdą su gydytoju. Gydytojas gali užduoti klausimų apie šlapinimosi dažnį, nutekėjimo epizodus, vaistų vartojimą, nėštumo ar gimdymo istoriją. Šie pokalbiai leidžia nustatyti nelaikymo tipą ir pasirinkti geriausią gydymo būdą.
Naudojami tyrimai
- Dubens apžiūra, įvertinanti dubens raumenų būklę.
- Rektalinis tyrimas – ypač jei įtariama padidėjusi prostata.
- Šlapimo (urinanalizės) tyrimas – ieškant infekcijos ar kraujo požymių.
- Pūsles echoskopija – leidžia įvertinti, kiek šlapimo lieka pūslėje po šlapinimosi.
- Fizinių pratimų testas – nustatyti, ar nutekėjimas vyksta kosėjant, bėgant, šuoliuojant.
- Cistoskopija – tyrimas, kurio metu apžiūrima šlaplė ir šlapimo pūslė, tačiau jis reikalingas retai.
- Urodinaminiai tyrimai – tikrina pūslės užpildymo ir ištuštinimo funkcijas.
- Specialaus įkloto testas – matuojamas per tam tikrą laiką nutekėjusio šlapimo kiekis.
Gydytojas gali pasiūlyti keletą dienų vesti šlapinimosi dienoraštį – užsirašyti šlapinimosi dažnumą, kiekį, nutekėjimo epizodus ir veiklas, kurių metu tai nutiko. Tai padeda tiksliau nustatyti nelaikymo pobūdį.
Gydymas ir valdymas
Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo tikslaus sutrikimo tipo, priežasčių bei gyvenimo būdo. Yra keletas valdymo strategijų, apie kurias verta žinoti kiekvienam, susiduriančiam su šia problema.
Vaistai
Yra įvairių preparatų, kuriais mažinamas šlapimo nutekėjimas. Vieni vaistai sumažina šlapimo pūslės raumenų aktyvumą, kiti padeda ją visiškai ištuštinti. Moterys, kurių nelaikymas susijęs su menopauze, gali vartoti vietinius estrogenų preparatus (pvz., kremus), kurie pagerina šlapimo pūslės veiklą.
- Oksibutininas
- Tolterodinas
- Solifenacinas
- Fesoterodinas
- Darifenacinas
- Trospiumas
- Mirabegronas
- Vibegronas
Gydymas paprastai skiriamas mažomis dozėmis ir laipsniškai didinamas, atsižvelgiant į organizmo reakciją.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Daugeliui žmonių šlapimo nelaikymo simptomai sumažėja pakoregavus kasdienius įpročius:
- Šlapinimasis pagal grafiką, ne tik pajutus būtinybę.
- Šlapinimasis prieš pradedant intensyvią veiklą arba prieš miegą.
- Vengimas kilnoti sunkius daiktus.
- Kėgelių pratimai dubens dugno raumenims stiprinti.
- Skysčių ribojimas prieš svarbią veiklą ir vakare, jei vargina naktinis nelaikymas.
- Specialios sugeriančios įklotės arba apatinis trikotažas, kad nutekėjimas netrukdytų aktyviam gyvenimui.
- Palaipsniui ilginamas laikas tarp apsilankymų tualete – pūslės treniravimas.
- Kūno svorio mažinimas ypač pilvo srityje gali palengvinti simptomus.
- Vaginaliniai įdėklai moterims – padeda sumažinti stresinį nelaikymą.
Procedūros ir operacijos
Jei kiti būdai nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti intervencines procedūras:
- Specialių užpildų suleidimas į šlaplės sienelę – padidina šlaplės užsidarymo efektyvumą.
- Botulino toksino injekcijos į pūslės raumenį – laikinai atpalaiduoja raumenį, ypač veiksminga staigiam nelaikymui valdyti.
- Neuromoduliacijos prietaisai – stimuliuoja nervus, reguliuojančius šlapimo pūslės veiklą.
- Sling operacijos – implantuojamas specialus raištis po šlaple, kuris užtikrina didesnę kontrolę.
- Dirbtinis šlapimo pūslės sfinkteris – dažniau taikomas vyrams po prostatos operacijos, kai reikia visiškos kontrolės.
Ar šlapimo nelaikymas praeina?
Viskas priklauso nuo priežasčių. Pavyzdžiui, jei sutrikimą lemia laikinas veiksnys (pvz., infekcija, vaistas, užkietėjimas), ciklo pabaigoje problema gali išnykti. Tačiau jei šlapimo nelaikymas susijęs su lėtiniais susirgimais, jis gali užsitęsti ilgam, ir tuomet svarbu ieškoti būdų, kaip su tuo gyventi patogiai.
Prevencija
Ne visas šlapimo nelaikymo formas įmanoma visiškai išvengti, nes įtakos turi daugybė aplinkybių. Tačiau tam tikrų rūpesčių galima sumažinti: stiprinti dubens dugno raumenis atliekant Kegelio pratimus, palaikyti optimalų kūno svorį, laikytis aktyvaus gyvenimo būdo.
Perspektyvos ir ilgalaikis valdymas
Kai kuriems žmonėms šlapimo nelaikymas būna trumpalaikė problema, išnykstanti pašalinus pagrindinę priežastį. Tačiau sergant lėtiniais sutrikimais (diabetu, išsėtine skleroze) gali prireikti priprasti gyventi su šia būkle ir ieškoti efektyvių valdymo sprendimų.
Kasdienis gyvenimas su šiuo sutrikimu
Svarbu nepamiršti, kad šlapimo nelaikymas – dažna tema, kurios nereikia gėdytis. Jei patiriate sunkumų, drąsiai kreipkitės į medikus, kurie padės rasti priežastį ir pasiūlys tinkamiausius sprendimus. Jei šlapimo nelaikymas kelia emocinį stresą ar nerimą, rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju, psichologu ar psichoterapeutu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmuosius šlapimo nelaikymo ar šlapinimosi pokyčių ženklus svarbu aptarti su specialistu, kad būtų išvengta komplikacijų ir parinktas efektyviausias valdymo būdas.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokią nelaikymo formą turiu?
- Kokį gydymo būdą rekomenduojate?
