Alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige, yra alerginė organizmo reakcija į ore esančias smulkias daleles, vadinamas alergenais. Kai šios dalelės patenka į kvėpavimo takus per nosį ar burną, organizmas išskiria histaminą – natūralų cheminį junginį. Nors šis sutrikimas vadinamas šienlige, šienas jo nesukelia, o karščiavimas yra retas reiškinys.
Šienligė pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu, taip pat nosies, gerklės, burnos ir akių dirginimu. Ši būklė skiriasi nuo infekcinio rinito, kuris dar vadinamas paprastu peršalimu. Skirtingai nuo šienligės, peršalimas yra užkrečiamas. Ne visos rinito formos yra alerginės – nealerginis rinitas gali sukelti tokius pat simptomus, tačiau jo priežastis yra uždegimas, o ne histaminas ar alergenai.
Kas gali sukelti alerginį rinitą?
Alerginį rinitą sukelia tiek patalpose, tiek lauke esantys alergenai. Dažniausiai šienligę išprovokuoja:
- Žiedadulkės iš medžių, piktžolių ir kitų augalų.
- Pelėsių sporos.
- Naminių gyvūnų plaukai ir odos dalelės.
- Dulkių erkutės.
- Tarakonų išskyros ir seilės.
Kada paprastai pasireiškia šienligė?
Šienligė gali atsirasti bet kuriuo metų laiku. Sezoninės alergijos pasireiškia pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai augalai žydi, o žiedadulkių koncentracija yra didžiausia. Tačiau žiedadulkių sezonas gali priklausyti nuo konkretaus regiono. Nuolatinė alergija, kitaip vadinama perennialine, pasireiškia ištisus metus ir ją sukelia tokie nuolatiniai dirgikliai kaip dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ir tarakonai.
Kokie yra šienligės simptomai?
Šienligė gali pasireikšti visus metus, tačiau jos intensyvumas priklauso nuo sezono. Lauko alergijos dažniausiai suaktyvėja pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį, kai žydi augalai ir didėja žiedadulkių koncentracija. Žiemą, kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, suaktyvėja alergijos nuo dulkių erkučių ir gyvūnų.
Simptomai yra:
- Nosies užgulimas, čiaudulys, bėganti nosis.
- Niežulys nosyje, gerklėje, akyse.
- Raudonos, ašarojančios akys.
- Galvos skausmai, sinusų spaudimas, tamsūs ratilai po akimis.
- Padidėjęs gleivių kiekis nosyje ir gerklėje.
- Nuovargis.
- Skausmas gerklėje dėl postnazinio lašėjimo.
- Švokštimas, kosulys, kvėpavimo sunkumai.
Kaip atskirti šienligę nuo peršalimo?
Nors šienligės ir peršalimo simptomai yra panašūs, yra skirtumų. Raudonos, niežtinčios ir ašarojančios akys yra būdingos šienligei, bet ne peršalimui. Peršalimas dažnai sukelia karščiavimą ir raumenų skausmus, ko alergijos nesukelia.
Šienligė dažniausiai pasireiškia greitai ir yra susijusi su alergenais, pavyzdžiui, žiedadulkių sezonu ar nauju augintiniu. Peršalimas, kuris plinta nuo kitų žmonių, paprastai trunka apie savaitę, o šienligės simptomai tęsiasi tol, kol yra alergenas.
Kas sukelia šienligę?
Alerginis rinitas yra organizmo reakcija į alergenus, kurie yra tokie smulkūs, kad įkvepiami nepastebimai. Organizmo imuninė sistema šiuos alergenus traktuoja kaip grėsmę ir išskiria histaminą, kuris sukelia gleivinių uždegimą bei niežulį.
Šienligės priežastys:
- Dulkių erkutės.
- Augalų žiedadulkės.
- Naminių gyvūnų pleiskanos.
- Pelėsių sporos.
- Tarakonų atliekos ir seilės.
Maisto alergijos taip pat gali prisidėti prie rinito simptomų, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Kas padidina šienligės riziką?
Alergijos yra paveldimos, todėl jei jūsų šeimoje yra alergiškų žmonių, jūs taip pat turite didesnę riziką. Be to, žmonės, sergantys astma ar egzema, yra labiau linkę susirgti šienlige.
Kaip diagnozuojama šienligė?
Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, klausia apie jūsų simptomus ir įvertina galimas kitas būkles, tokias kaip peršalimas ar astma. Taip pat gali būti atliekami alergijos testai.
Kraujo alergijos testas matuoja antikūnų kiekį prieš konkretų alergeną kraujo mėginyje. Šis testas, vadinamas imunoglobulino E (IgE) testu, gali nustatyti daugumą alergijų, įskaitant maisto alergijas.
Taip pat gali būti rekomenduojamas odos dūrio arba vidoderminis testas, siekiant nustatyti, kurie alergenai sukelia simptomus. Odos dūrio testas atliekamas uždedant mažus alergenų mėginius ant odos, dažniausiai ant dilbio arba nugaros, ir dūriant adatėle. Jei esate alergiškas tam tikram alergenui, per 15–30 minučių dūrio vieta parausta, pradeda niežėti ir sudirgsta. Vidoderminis testas atliekamas panašiai, bet alergenai įšvirkščiami po oda, o reakcija būna tokia pati kaip dūrio teste
Kaip diagnozuojama šienligė?
Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, klausia apie jūsų simptomus ir įvertina galimas kitas būkles, tokias kaip peršalimas ar astma. Taip pat gali būti atliekami alergijos testai.
Kraujo alergijos testas matuoja antikūnų kiekį prieš konkretų alergeną kraujo mėginyje. Šis testas, vadinamas imunoglobulino E (IgE) testu, gali nustatyti daugumą alergijų, įskaitant maisto alergijas.
Taip pat gali būti rekomenduojamas odos dūrio arba vidoderminis testas, siekiant nustatyti, kurie alergenai sukelia simptomus. Odos dūrio testas atliekamas uždedant mažus alergenų mėginius ant odos, dažniausiai ant dilbio arba nugaros, ir dūriant adatėle. Jei esate alergiškas tam tikram alergenui, per 15–30 minučių dūrio vieta parausta, pradeda niežėti ir sudirgsta. Vidoderminis testas atliekamas panašiai, bet alergenai įšvirkščiami po oda, o reakcija būna tokia pati kaip dūrio teste.
Kaip atsikratyti šienligės (alerginio rinito)?
Yra daugybė alergijos gydymo priemonių, kurios gali palengvinti simptomus ir padėti valdyti šienligę. Šios priemonės yra įvairių formų: skysčių, tablečių, akių lašų, nosies purškalų ar injekcijų. Prieš vartodami bet kokius vaistus, pasitarkite su gydytoju, ypač jei esate nėščia arba turite kitų sveikatos problemų.
Antihistamininiai vaistai
Šie vaistai slopina histamino, kuris išsiskiria organizme per alerginę reakciją, poveikį. Jie gali būti tablečių, skysčių, akių lašų, nosies purškalų ar inhaliatorių formos. Pavyzdžiai:
- Loratadinas (Claritin®).
- Cetirizinas (Zyrtec®).
- Feksofenadinas (Allegra®).
- Levocetirizinas (Xyzal®).
Antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą, todėl venkite alkoholio, ypač jei ketinate vairuoti.
Dekongestantai
Šie vaistai mažina nosies ir sinusų užgulimą. Jie gali būti tablečių, skysčių ar nosies purškalų pavidalu. Pavyzdžiai:
- Afrin® nosies purškalas.
- Fenilefrinas (Neo-Synephrine®).
- Pseudoefedrinas (Sudafed®).
Dekongestantai gali didinti kraujospūdį, sukelti galvos skausmus, nemigą ir dirglumą. Nosies dekongestantai gali sukelti priklausomybę, jei juos naudojate ilgiau nei penkias dienas.
Kortikosteroidiniai nosies purškalai
Šie purškalai ir inhaliatoriai mažina uždegimą ir palengvina šienligės simptomus. Dažniausiai naudojami purškalai: Flonase®, Nasacort® ir Rhinocort®. Šalutiniai poveikiai gali būti galvos skausmas, nosies dirginimas, kraujavimas iš nosies ir kosulys.
Leukotrienų inhibitoriai
Šie receptiniai vaistai blokuoja leukotrienus – chemines medžiagas, kurios sukelia uždegimą ir šienligės simptomus. Dažniausias šios grupės vaistas yra montelukastas (Singulair®). Kai kurie žmonės gali patirti nuotaikos pokyčius, ryškius sapnus, nevalingus raumenų judesius ar odos bėrimus.
Imunoterapija
Šis gydymo būdas padeda organizmui priprasti prie alergenų. Gydytojas skiria injekcijas (alergijos injekcijas ar poodinę imunoterapiją) su maža alergenų doze. Su kiekviena injekcija alergeno kiekis didinamas. Laikui bėgant organizmo imuninė sistema tampa atsparesnė alergenui ir nebesukelia reakcijos.
Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama imunoterapija tabletės forma, kuri dedama po liežuviu (oralinė imunoterapija). Šis gydymo metodas šiuo metu prieinamas tik alergijoms medžių, žolių žiedadulkėms ir dulkių erkutėms.
Kiek laiko trunka alerginis rinitas?
Trukmė skiriasi. Daugelis žmonių sušvelnina šienligės simptomus per kelias dienas naudodami vaistus, tačiau juos reikia vartoti tol, kol alergenas išnyks iš oro. Kai kuriems žmonėms simptomai gali trukti savaites ar mėnesius, ypač jei jie nevartoja ar negali vartoti vaistų simptomams palengvinti.
Ar galima išvengti šienligės?
Nors visiškai išvengti šienligės nėra įmanoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti geriau suvaldyti alergijas. Šienligės simptomus galima palengvinti kuo labiau vengiant dirgiklių. Siekiant sumažinti simptomus, rekomenduojama:
- Stengtis neliesti veido ir netrinti akių ar nosies.
- Pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai žiedadulkių koncentracija yra didesnė, laikyti namų ir automobilio langus uždarytus.
- Naudoti specialius užvalkalus pagalvėms, čiužiniams ir spyruoklinėms bazėms, kad apsisaugotumėte nuo dulkių erkučių.
- Neleisti augintiniams lipti ant sofų ir lovų, o miegamųjų duris laikyti uždarytas, jei nenorite, kad jie ten patektų.
- Naudoti filtrus dulkių siurbliuose ir oro kondicionieriuose, kad sumažintumėte alergenų kiekį ore.
- Dažnai plauti rankas, ypač po žaidimų su augintiniais.
- Lauke dėvėti kepurę ir akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis nuo žiedadulkių, o grįžus į patalpas kuo greičiau persirengti švarius drabužius.
Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu.
Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą.
Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus.
Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.
