Anafilaksija: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Anafilaksija – tai itin pavojinga, greitai išsivystanti alerginė reakcija, galinti kelti grėsmę gyvybei. Jai būdingi tokie požymiai kaip kvėpavimo pasunkėjimas, audinių tinimas, dilgėlinė ir staigus kraujospūdžio kritimas. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

Kas yra anafilaksija?

Anafilaksija vadinama staigia ir stipria alergine reakcija, kuri išsivysto kontaktavus su alergenu. Dažniausiai pasitaikantys anafilaksijos sukėlėjai – įvairūs maisto produktai, bet pavojinga reakcija gali pasireikšti ir nubodus vabzdžiui, pavartojus vaistų, ar susidūrus su lateksu.

Šiai būklei būdingas perdėtas imuninės sistemos atsakas: organizme išsiskiria tokios cheminės medžiagos kaip histaminas, kurios ir sukelia pavojingus simptomus. Dėl to gali tinti gerklė, siaurėti kvėpavimo takai, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti odos bėrimai, o kai kuriais atvejais – staiga sumažėti kraujospūdis.

Kaip atpažinti anafilaksijos stadijas?

Anafilaksija prasideda be įspėjimo ir vystosi labai greitai. Skiriamos keturios stadijos, kuriomis pasireiškia ši reakcija:

• Pirma stadija: lengvi simptomai – oda parausta, atsiranda niežulys ar lokali dilgėlinė.
• Antra stadija: bėrimai ir patinimas apima didesnį kūno plotą, gali paburkti lūpos ir liežuvis.
• Trečia stadija: prasideda sunkūs simptomai – kvėpavimo pasunkėjimas, stiprus tinimas, silpnas pulsas arba galvos svaigimas. Ši būklė vadinama anafilaksiniu šoku.
• Ketvirta stadija: gyvybei pavojinga būklė – žmogus praranda sąmonę, negali kvėpuoti, jo vidaus organai negauna pakankamai kraujo. Tai nedelsiant reikalauja medikų pagalbos.

Kokie yra anafilaksinio šoko požymiai?

Anafilaksiniam šokui būdinga labai nukritęs kraujospūdis ir smarkiai sutrikusi kvėpavimo sistema. Kvėpavimo takai gali užsiblokuoti dėl tinimo, išsivysto švokštimas, dusulys, žmogus gali netekti sąmonės. Laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali baigtis mirtimi.

Kaip dažnai kyla anafilaksija?

Manoma, kad anafilaksija gyvenime gali grėsti maždaug 0,05–2 % žmonių. Rizika priklauso nuo daugybės individualių veiksnių, tarp jų – ir nuo ankstesnių alerginių reakcijų.

Anafilaksijos simptomai

Pirmieji požymiai dažnai pastebimi odoje – išberia, atsiranda niežulys ar paraudimas. Per kelias minutes simptomai gali progresuoti ir apimti:

• Gerklės, lūpų arba liežuvio tinimą
• Staigų kvėpavimo pasunkėjimą
• Dilgėlinę
• Rijimo sutrikimus
• Pilvo dieglius ir spazmus
• Skausmą ar spaudimą krūtinėje
• Vėmimą arba viduriavimą
• Staigią silpnumo ar baimės jauseną
• Švokštimą kvėpuojant

Sunkios anafilaksijos požymiai

• Galvos svaigimas, sutrikusi orientacija dėl sumažėjusio kraujospūdžio
• Širdies plakimo padažnėjimas
• Silpnumas, sąmonės netekimas
• Širdies sustojimas

Kiek laiko po kontakto pasireiškia simptomai?

Dažniausiai reakcija prasideda per 5–30 minučių nuo kontakto su alergenu – pavyzdžiui, po vabzdžio įgėlimo ar pavartojus netinkamo maisto. Rečiau simptomai gali pasireikšti ir po valandos ar dar vėliau.

Bifazinė anafilaksija

Bifazinis anafilaksijos tipas reiškia, kad simptomai gali grįžti dar kartą – net praėjus kelioms valandoms ar dienai po pirmosios reakcijos. Manoma, kad apie penktadaliui žmonių, kurie patyrė anafilaksiją, išsivysto ir ši pasikartojanti reakcija.

Kodėl kyla anafilaksija?

Dažniausia priežastis – alergija maistui. Labiausiai paplitę alergenai, galintys sukelti sunkią alerginę reakciją:

• Karvės pienas
• Kiaušiniai
• Žemės riešutai
• Jūrų gėrybės, pvz., krevetės, omarai
• Soja
• Riešutai (graikiniai, lazdynų, anakardžių, braziliniai ir kt.)
• Kviečiai
• Sėklos (sezamo, saulėgrąžų ir kt.)

Anafilaksiją taip pat gali išprovokuoti kai kurie vaistai (pvz., penicilinas, tam tikri nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kontrastinės medžiagos, skirtos vaizdiniams tyrimams. Pavojus kyla ir sąlyčiui su latekso turinčiais gaminiais (pirštinėmis, kateteriais ir kt.), taip pat vabzdžių – bičių, širšių, vapsvų, kamanės – įgėlimai.

Kas rizikuoja patirti anafilaksiją?

Ypač budrūs turėtų būti asmenys, jau sirgę sunkiomis alerginėmis reakcijomis ar sergantys astma. Pavojus gali grėsti net ir tiems, kuriems pirmoji reakcija buvo itin lengva – pakartotiniai epizodai dažnai būna sunkesni.

Ar žiedadulkės gali lemti anafilaksiją?

Įkvepiamos žiedadulkės ar kiti aplinkos alergenai retai sukelia anafilaksiją. Dažniausiai jie provokuoja įprastus alergijos simptomus, bet sunki alerginė reakcija nuo jų labai reta.

Kokios anafilaksijos komplikacijos?

Anafilaksija pats savaime yra pavojinga, tačiau ypač rizikinga ji žmonėms, sergantiems širdies ar plaučių ligomis (ypač astma). Būtina nedelsti ir kviesti pagalbą – taip išvengsite rimtų pasekmių.

Kaip nustatoma anafilaksija?

Jei kada nors patyrėte alerginę reakciją, net jei ji buvo lengva – pasikonsultuokite su gydytoju. Specialistas gali patvirtinti anafilaksijos diagnozę pagal simptomus ir paskirti papildomus alergijos tyrimus pas alergologą. Jis padės nustatyti, kas išprovokuoja reakciją, ir paaiškins, kaip jos išvengti ateityje.

Kokie yra alergijos tyrimai?

Alergologas gali skirti odos tyrimą – tuomet ant odos užlašinama nedidelis kiekis įtariamo alergeno ir stebima, ar išsivysto reakcija. Kartais rekomenduojamas ir kraujo tyrimas alergijai patvirtinti bei tiksliam alergeno nustatymui.

Anafilaksijos gydymas ir pagalba

Pagrindinė ir efektyviausia anafilaksijos gydymo priemonė yra epinefrinas – vaistai, leidžiami į šlaunies raumenį. Paprastai gydytojas paskiria nešiojamo epinefrino automatinio švirkštimo įtaisą, kurį visuomet reikia turėti su savimi. Kai kuriems žmonėms prireikia daugiau nei vienos injekcijos, tad verta turėti kelias atsargas.

Įvykus anafilaksinei reakcijai, reikia kuo greičiau susileisti vaistų ir skubėti į medicinos įstaigą. Net ir pagerėjus savijautai po vaistų injekcijos, būtina būti stebimam gydytojų, nes simptomai gali atsinaujinti. Jei po 5–15 minučių simptomai nepraeina, reikėtų suleisti antrą epinefrino dozę (jei tokia yra prieinama).

Kaip atpažinti anafilaksiją kitam žmogui?

• Dilgėlinė, akių, lūpų ar liežuvio tinimas
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Sumažėjęs kraujospūdis (silpnas pulsas, sąmonės netekimas, sutrikusi orientacija)
• Pilvo simptomai (vėmimas, viduriavimas, spazmai)

Ką daryti, jei nėra epinefrino?

• Skubiai iškviesti medicinos pagalbą.
• Jei žmogui sunku kvėpuoti, pasodinti jį pusiau sėdimai.
• Jeigu neteko sąmonės – guldyti ant šono ir pakelti smakrą, kad būtų atlaisvinti kvėpavimo takai.
• Pagal poreikį suteikti pagalbą gaivinant (CPR).

Kokia papildoma pagalba gali būti teikiama?

• Kvėpavimo palaikymas specialiais vamzdeliais į kvėpavimo takus
• Kartais – tracheostomija (kvėpavimo takų atvėrimas per kaklą), jei užblokuojami viršutiniai kvėpavimo takai
• Infuzijos (lašelinės) nuo šoko
• Vaistai, stiprinantys kraujotaką ir širdį
• Antihistamininiai ir steroidiniai vaistai – kai žmogaus būklė stabilizuojama

Ar antihistamininiai vaistai gali pakeisti epinefriną?

Antihistamininiai vaistai tinka lengvoms alergijos formoms, tačiau anafilaksijos atveju jie negali pakeisti epinefrino poveikio – visada reikalingas stipraus poveikio vaistas į raumenis.

Kaip saugotis anafilaksijos?

Visiškai išvengti anafilaksijos neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką – žinoti savo alergenus ir laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.

• Venkite alergenų maiste: Visada perskaitykite produktų etiketes, klauskite apie ingredientus restoranuose. Jei auginate alergišką vaiką – informuokite mokyklą ir globėjus apie jo alergiją.
• Vaistai: Praneškite gydytojams apie savo alergijas ir anksčiau buvusias reakcijas. Jei alternatyvų nėra, gali būti taikoma vaisto desensibilizacija (alergiškumo sumažinimas).
• Vabzdžių įgėlimai: Nevaikščiokite basomis gamtoje, negerkite iš atvirų indų. Venkite įmantriai kvepėti ir naudoti ryškiaspalvių rūbų, nes jie traukia vabzdžius. Kai kuriems žmonėms taikoma gyvačių nuodų imunoterapija.
• Sunkių alergijų atveju visuomet nešiokitės epinefrino injekcinį švirkštiklį ir informuokite artimuosius, kur jis laikomas.

Kas yra vaistų desensibilizacija?

Jei vienintelis reikalingas vaistas sukelia alergiją, gydytojas gali pradėti nuo labai mažų dozių ir pamažu didinti vartojamą kiekį, kol organizmas gali toleruoti visą vaisto dozę. Vaistas vartojamas nuolat, nes nustojus – alergija gali grįžti.

Kas yra nuodų imunoterapija?

Ši procedūra sumažina jautrumą vabzdžių nuodams. Pacientui leidžiami mažėjančios koncentracijos nuodai kol organizmas išmoksta nereaguoti alergiškai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai sumažina anafilaksijos riziką po įgėlimo.

Ką reiškia gydymas per burną dėl alergijos maistui?

Gydytojas dozuotai ir griežtai kontroliuojant pradeda nuo labai mažų alergeną turinčio maisto kiekių, o per keletą mėnesių kiekį lėtai didina. Nors visiškai alergija neišnyksta, taip galima bent sumažinti sunkių reakcijų riziką atsitiktinai suvalgius kenksmingą produktą. Vis dėlto epinefrino injekcijos reikia turėti visada.

Perspektyvos ir gyvenimas su anafilaksija

Nebūtinai visos alerginės reakcijos baigiasi laimingai, jei pagalba neteikiama laiku – anafilaksija gali būti mirtina. Tačiau greitai suleidus epinefrino ir patekus pas gydytojus, pasveikimo tikimybė puiki – dauguma žmonių visiškai atsigauna.

Anafilaksinio šoko trukmė kiekvienam žmogui skiriasi – simptomų „pikas“ paprastai būna tarp 5–30 minučių po kontakto, tačiau net ir gydant simptomai gali išlikti keletą valandų.

Lauras laukti, ar simptomai praeis savaime, negalima – kiekviena minutė yra lemiama.

Alergija, dėl kurios galimas anafilaksija, dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Turint šią diagnozę svarbu nešiotis epinefrino švirkštiklį ir būti pasiruošus reaguoti.

Kaip valdyti alergiją kasdienybėje?

• Turėkite visada su savimi epinefrino švirkštiklį
• Nešiokitės informacinę kortelę ar dėvėkite medicininę apyrankę, nurodančią alergiją
• Suleiskite epinefriną iškart, vos pajutus simptomus – nedelskite laukti pokyčių
• Praneškite gydytojams apie vaistų alergijas dar prieš bet kokias procedūras ar tyrimus
• Papasakokite šeimos nariams ir artimiesiems apie alergiją, išmokykite atpažinti anafilaksijos požymius ir naudoti švirkštiklį – taip jie galės padėti reikalui esant

Kada naudoti epinefrino švirkštiklį?

Pajutus pirmuosius anafilaksijos požymius – nedelskite. Nenaudokite antihistamininių vaistų vietoj epinefrino. Kuo greičiau suleidžiate vaisto, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų. Po injekcijos būtina kreiptis į medikus net jei savijauta pagerėjo, nes šios reakcijos gali atsinaujinti.

Neįsitikinus, ar pasireiškė anafilaksija, vis tiek geriau sušvirkšti epinefrino, nei delsti – nereikalinga injekcija daug mažiau pavojinga nei pavėluota pagalba.

Jei netyčia pasileidote epinefrino, galite pastebėti kraujospūdžio ar širdies ritmo padidėjimą – tokiais atvejais kreipkitės į gydytojus.

Ką daryti suleidus epinefrino?

Patekus į gydymo įstaigą po injekcijos, reikia kuo greičiau atvykti į artimiausią priimamąjį. Net ir laikinai pagerėjus būklei, būtinas medicinos personalo stebėjimas.

Kada būtina kreiptis į alergologą?

Alergologai specializuojasi alergijų atpažinime ir gydyme. Į juos verta kreiptis, jei įtariate, kad patyrėte sunkią alerginę reakciją ar norite tiksliai nustatyti savo alergenus. Gydytojas ne tik parinks tinkamą gydymą, bet ir paaiškins, kaip išvengti alergijos sukeliančių veiksnių.

Vaikų apsauga nuo anafilaksijos

• Išmokykite vaiką apie jo alergiją ir galimus pavojus
• Pasirūpinkite, kad jis turėtų epinefrino švirkštiklį ir mokėtų jį naudotis
• Informuokite mokytojus ir kitus vaiko priežiūros specialistus apie pavojų ir pateikite veiksmų planą
• Pakartotinai paaiškinkite kitiems suaugusiesiems, kaip atpažinti simptomus ir padėti naudotis švirkštikliu