Anafilaksinis šokas yra reta, bet itin stipri alerginė reakcija, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama greita pagalba. Dažniausiai jį sukelia alergija tam tikram maistui, vabzdžių įgėlimai ar tam tikri vaistai.
Tokiu atveju būtina skubiai suleisti vaisto, vadinamo epinefrinu, injekciją, taip pat reikia iškart kviesti greitąją pagalbą.
Terminai „anafilaksija“ ir „anafilaksinis šokas“ dažnai vartojami kaip sinonimai, reiškiantys sunkią alerginę reakciją. Šokas įvyksta tada, kai kraujospūdis sumažėja tiek, kad ląstelės ir organai negauna pakankamai deguonies. Anafilaksinis šokas – tai šokas, kurį sukelia anafilaksija.
Anafilaksinio šoko simptomai
Paprastai pirmuosius simptomus galima pastebėti per 15 minučių po kontakto su alergenu. Jie gali prasidėti lengvais požymiais, tokiais kaip bėganti nosis ar nemalonus pojūtis, tačiau gali labai greitai pablogėti. Tipiški simptomai apima:
- Burnos patinimą
- Suspaustą gerklę ir kvėpavimo sunkumus
- Dilgėlinę
- Vėmimą
- Galvos svaigimą
- Apalpimą
- Greitą širdies plakimą
Sunkiais atvejais per kelias minutes žmogus gali netekti sąmonės, nustoti kvėpuoti ir žlugti kraujotakai.
Kaip gydytis nuo anafilaksinio šoko?
Skubus epinefrino injekcijos suleidimas į šlaunį yra būtinas, o taip pat reikia kviesti greitąją pagalbą, nes per artimiausias 12 valandų gali pasireikšti antroji reakcijos banga (vadinama bifazine reakcija). Skubios pagalbos skyriuje medikai gali stebėti simptomus ir suteikti pagalbą, jei reakcija kartotųsi.
Jei neturite epinefrino, greitosios pagalbos medikai gali padėti, suleisdami epinefrino po oda, į raumenį ar veną. Tai paprastai padeda stabilizuoti kraujospūdį, kuris anafilaksinio šoko metu nukrinta. Kol simptomai išnyks, bus leidžiami skysčiai, steroidai ir antihistamininiai vaistai (skirti alerginėms reakcijoms gydyti) per vamzdelį, prijungtą prie vienos iš venų.
Kiti galimi gydymo būdai apima kvėpavimo vamzdelį bei vaistus, palengvinančius kvėpavimą, taip pat kortikosteroidą (stiprų priešuždegiminį vaistą), kuris padeda sumažinti simptomų grįžimo riziką.
Kas nurodo anafilaksinį šoką?
Dažniausios anafilaksinės reakcijos priežastys:
- Maistas, ypač riešutai ir vėžiagyviai.
- Lateksas, randamas vienkartinėse pirštinėse, švirkštuose ir lipniose juostose.
- Vaistai, įskaitant peniciliną ir aspiriną.
- Vabzdžių įgėlimai.
Paprastai reikia daugiau nei vieno kontakto su trigeriu, kad susiformuotų sunki alerginė reakcija. Todėl pasakykite gydytojui, jei jums įkando bitė ir vieta patino arba jei valgant krevetes jautėte gerklės niežulį. Gydytojas gali rekomenduoti turėti vaistų, jei kitą kartą įvyktų sunki reakcija.
Net lengva alerginė reakcija ateityje gali virsti sunkesne. Aptarkite su alergologu arba šeimos gydytoju, ar jums vertėtų visada turėti epinefrino injekciją.
Būdai išvengti anafilaksinio šoko
Geriausia prevencijos priemonė – vengti savo trigerių. Kadangi to padaryti ne visada įmanoma, svarbu turėti planą, kaip atpažinti ir nedelsiant gydyti anafilaksijos simptomus. Jūsų šeimos gydytojas arba alergologas gali padėti sudaryti šį planą.
Gera idėja dėvėti medicininę apyrankę, informuojančią apie alergiją, jei negalėtumėte kalbėti. Taip pat informuokite draugus ir šeimos narius, kad jie žinotų:
- Jūsų alergijos trigerius.
- Anafilaksinės reakcijos požymius.
- Kur laikote epinefriną ir kaip jį suleisti.
- Kada kviesti greitąją pagalbą.
