SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

CBC tyrimas padeda nustatyti kraujo sutrikimus

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Tyrimai
0
CBC tyrimas padeda nustatyti kraujo sutrikimus
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Dažniausios ir retesnės fobijos

Dažniausios ir retesnės fobijos

2026 17 balandžio
Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai

Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai

2026 17 balandžio

5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai

2026 17 balandžio

Ar kirkšnies grybelis turi kvapą?

2026 17 balandžio

Visas kraujo tyrimas (CBC) nustato raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekį kraujyje, kas gali padėti diagnozuoti medicinines būkles ar ligas, tokias kaip leukemija, talasemija ir anemija. Taip pat jis yra naudingas stebint progresą ar padedant valdyti esamas būkles, tokias kaip anemija, infekcijos ar kraujo sutrikimai.

CBC matuoja įvairias kraujo sudedamąsias dalis, įskaitant:

  • Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius
  • Raudonųjų kraujo kūnelių tūrio procentas (hematokritas)
  • Hemoglobino, deguonį pernešančio raudonųjų kraujo kūnelių baltymo, lygiai
  • Baltųjų kraujo kūnelių skaičius, įskaitant bendrą baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir konkrečių baltųjų kraujo kūnelių tipų procentus (CBC su diferenciacija)
  • Trombocitų skaičius

Gydytojas gali paskirti CBC kaip dalį įprastinių sveikatos patikrinimų arba tiriant simptomus, tokius kaip mėlynės, patinimas, dirginimas, kraujospūdžio problemos, karščiavimas, galvos svaigimas ir nuovargis.

Kodėl reikia tikrinti CBC? Kokie yra kraujo ląstelių pilnumo tyrimo privalumai?

Visas kraujo tyrimas gali padėti nustatyti ligas ir būkles matuojant kraujo sudedamąsias dalis. Paprastai tai yra dalis metinio sveikatos patikrinimo programos.

Kokias ligas ir sutrikimus gali diagnozuoti viso kraujo tyrimo (CBC) testas?

  • Anemija
  • Infekcijos, sukeliančios nenormaliai žemą arba aukštą baltųjų kraujo kūnelių skaičių
  • Kraujodaros sutrikimai
  • Maistinių medžiagų trūkumai
  • Agranulocitozė (būklė, kai labai sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius)
  • Baltųjų kraujo kūnelių vėžys, pavyzdžiui, leukemija ir limfoma
  • Chemoterapijos ir vaistų šalutiniai poveikiai.

Nors viso kraujo tyrimas yra labai naudingas, jis paprastai nesuteikia galutinės diagnozės. Paprastai reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų patvirtinta ligos diagnostinė vertė. Pavyzdžiui, viso kraujo tyrimo rezultatai gali rodyti infekciją, jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius yra didelis, tačiau negali nustatyti užkrečiamojo agento.

Kaip pasiruošti CBC testui?

Visas kraujo tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo. Tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti nevalgyti kelias valandas prieš testą.

Kas gali nutikti tiriant kraujo ląstelių pilnumą?

Tyrimo metu bus paimtas kraujo mėginys iš venos ir surinktas į mėgintuvėlį. Kraujo paėmimas gali sukelti mėlynę adatos punkcijos vietoje, o skausmas gali trukti kelias minutes. Kai kuriems žmonėms po adatos punkcijos gali pasireikšti galvos svaigimas arba net sinkopė.

Kokie yra CBC tyrimo rezultatai?

CBC tyrimo rezultatai paprastai yra prieinami tą pačią dieną. Neįprasti rezultatai gali reikalauti papildomų tyrimų.

Štai normalūs CBC rodikliai:

  • Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius:
    • Vyrams: 4.35 – 5.65 milijono/mm3
    • Moterims: 3.92 – 5.13 milijono/mm3
  • Baltųjų kraujo kūnelių skaičius:
  • Hemoglobinas:
    • Vyrams (nuo 15 metų): 13.0 – 16.0 g/dL
    • Moterims (nuo 15 metų): 11.5 – 15.5 g/dL
  • Hematokritas:
    • Vyrams: 40 – 55%
    • Moterims: 36 – 48%
  • Trombocitų skaičius:
    • Suaugusiems: 150,000 – 400,000/mm3

Pacientams, kurie gauna chemoterapiją, CBC rezultatai, žymiai viršijantys normą, gali reikalauti keičiant chemoterapinių vaistų vartojimo režimą.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Dažniausios ir retesnės fobijos
Psichologija

Dažniausios ir retesnės fobijos

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 17 balandžio
Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai
Ligos

Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 17 balandžio
5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai
Fitnesas

5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2026 17 balandžio
Kitas įrašas
Dubens skausmas

Dubens skausmas: Kuri rūšis yra kritinė ir reikalauja gydytojo apžiūros

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
skauda desini sona prie sonkauliu

Skausmas po dešiniuoju šonkauliu

2026 18 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Dažniausios ir retesnės fobijos

Dažniausios ir retesnės fobijos

2026 17 balandžio
Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai

Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai

2026 17 balandžio
5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai

5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai

2026 17 balandžio
Ar kirkšnies grybelis turi kvapą?

Ar kirkšnies grybelis turi kvapą?

2026 17 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Dažniausios ir retesnės fobijos
  • Žiedadulkių katalogas: alergijas sukeliantys augalai
  • 5 pratimai ryškesnei žandikaulio linijai

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.