Cerebrinis paralyžius yra neurologinis sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Ši būklė atsiranda dėl smegenų pažeidimo, kuris įvyksta vaisiaus vystymosi metu arba ankstyvose kūdikio raidos fazėse. Dėl šio pažeidimo gali keistis raumenų tonusas, judesių koordinacija, laikysena ir tam tikri judrumo įgūdžiai. Svarbu žinoti, kad simptomai ir sunkumas gali labai priklausyti nuo žmogaus.
Kas yra cerebrinis paralyžius?
Cerebrinis paralyžius – tai lėtinė būklė, susijusi su judėjimo ir laikysenos kontrolės sutrikimais. Žala smegenims, dažniausiai atsirandanti dar iki gimimo, lemia, kad signalai tarp smegenų ir raumenų nebėra perduodami taip, kaip turėtų. Dėl to dažnai būdingas raumenų standumas ar silpnumas, koordinacijos problemos, o kai kuriems – nevalingi judesiai ar spazmai. Tai nebūtinai reiškia intelekto negalią – daugelis žmonių su šia diagnoze neturi intelektinių sutrikimų.
Cerebrinio paralyžiaus rūšys
Cerebrinis paralyžius klasifikuojamas pagal matomus požymius ir tai, kaip jie paveikia kūną:
- Spastinis tipo – pasireiškia raumenų įsitempimu, spazmais.
- Dizkinetinis – problemos su raumenų kontrole, galimi netikslūs ar nevalingi judesiai.
- Mišrus – jungia spastinio ir dizkinetinio tipo požymius.
Yra pogrupiai pagal tai, kuri kūno dalis labiausiai pažeista:
- Dipleginis – daugiausia paveikia rankas.
- Kvadripleginis – visi galūnių raumenys.
- Hemipleginis – labiau pažeidžiama viena kūno pusė.
- Monopleginis – paveikiama tik viena galūnė.
- Parapleginis – dažniausiai pažeidžia kojas.
Kaip dažnai pasitaiko cerebrinis paralyžius?
Nors kūdikių, gimusių su cerebriniu paralyžiumi, skaičius nėra didelis, visgi ši būklė paliečia nemažą dalį gyventojų visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad kasmet užfiksuojama tūkstančiai naujų atvejų, o dėl gerėjančios medicinos pagalbos, žmonių, gyvenančių su šiuo sutrikimu, amžius ilgėja.
Cerebrinio paralyžiaus simptomai
Šios būklės požymiai gali būti labai įvairūs. Judėjimo sutrikimai – dažniausiai pastebimas simptomas, tačiau pasireiškia ir kitų požymių:
- Galvos dydžio pokyčiai (pernelyg didelė arba maža galva)
- Dažnas neramumas ar dirglumas kūdikystėje
- Nereagavimas į aplinkinius žmones
- Raumenų tonuso stoka (hipotonija), kūno dalių „minkštumas” pirmaisiais mėnesiais
- Vėlavimas pasiekti įprastus raidos etapus
Judėjimo sutrikimai taip pat labai įvairūs:
- Rankų ir kojų standumas, sunku jas lankstyti (spastika)
- Prastai koordinuoti judesiai
- Lėti, išlankstyti arba besisukantys judesiai
- Staigūs, „sviedžiantys” ar primenantys šokį judesiai
- Spazmai ar ilgai užtrunkantys nepatogūs kūno padėties pokyčiai (distonija)
Cerebrinio paralyžiaus priežastys
Pagrindinė šio paralyžiaus priežastis – pažeidimai smegenyse, atsakingose už judesių koordinaciją. Šis pažeidimas gali atsirasti įvairiais laiko etapais – dar nėštumo metu, gimdymo metu arba po gimimo. Maždaug 80 % atvejų pažeidimas įvyksta dar iki gimimo, likusieji susiję su komplikacijomis po gimimo.
Priežastys prieš gimimą ar gimdymo metu
- Per ankstyvas gimdymas
- Įgimti smegenų raidos sutrikimai
- Infekcijos, paveikiančios centrinę nervų sistemą
- Insultai vaisiui
- Genetiniai vaisiaus vystymosi sutrikimai
- Neužtikrintas kraujo ar deguonies tiekimas smegenims
- Kernikterus – smegenų pažeidimas dėl bilirubino pertekliaus
- Meconium aspiracija
- Hipoglikemija naujagimiams
Priežastys po gimimo
- Trauminiai sužalojimai
- Mėlynės ar fizinės prievartos padariniai
- Uždusimas
- Infekcijos ar kraujavimas smegenyse
- Geltona oda dėl bilirubino, toksiško bilirubino kiekio sukeltas kernikterus
Veiksniai, didinantys cerebrinio paralyžiaus riziką
- Labai ankstyvas gimdymas (iki 28 nėštumo savaitės)
- Mažas gimimo svoris (mažiau nei 1,5 kg)
- Alkoholio, rūkymo ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu
- Nėštumo komplikacijos, pavyzdžiui, preeklampsija
- Daugiavaisiai nėštumai (dvyniai, tryniai ir kt.)
- Infekcijos, paveikiančios placentą ar vaisiaus vandenis
Komplikacijos ir gretutinės būklės
Cerebrinis paralyžius neretai sutampa su kitais sveikatos sutrikimais, kurie taip pat susiję su smegenų funkcija. Šie papildomi sveikatos iššūkiai dažnai kyla dėl tos pačios pradžios, kaip ir pats paralyžius:
- Epilepsija ar priepuoliai
- Intelekto sutrikimai
- Kalbos ar bendravimo sunkumai
- Regos ir klausos problemos
- Kaulų bei raumenų silpnumas
- Valgymo sunkumai
- Elgesio sutrikimai
Kaip atliekama cerebrinio paralyžiaus diagnozė?
Norint tiksliai nustatyti cerebrinį paralyžių, taikomi įvairūs tyrimai ir vertinimo metodai. Ankstyvi požymiai dažnai būna sunkiai pastebimi, tačiau patyrusiam gydytojui galima juos nustatyti dar kūdikio profilaktinio patikrinimo metu. Dažniausiai galutinė diagnozė patvirtinama vaikui sulaukus 18–24 mėnesių. Gydytojai vertina kūdikio fizinę ir neurologinę būklę, taiko specialias užduočių lenteles, atlieka vaizdo tyrimus – tokius kaip magnetinio rezonanso tomografiją. Jei yra papildomų simptomų, gali reikėti ir kitų tyrimų.
Gydymo ir pagalbos galimybės
Nors cerebrinis paralyžius neišgydomas, įvairūs gydymo būdai ir pagalbos priemonės padeda valdyti simptomus ir palengvinti kasdienį gyvenimą. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, jų poveikį ir individualius poreikius. Dažnai taikoma daugiadalykė priežiūra, kai padeda įvairių sričių specialistai.
- Vaistai – skiriami priepuolių, raumenų spazmų ar kitų gretutinių būklių valdymui.
- Chirurgija – procedūros, mažinančios raumenų įsitempimą ar pagerinančios sąnarių ir stuburo funkcijas, taip pat vaistų dozavimo siurblių ar nervų stimuliatorių implantacija.
- Fizinė ir ergoterapija – pratimai ir veiklos, stiprinančios raumenis, lavinančios judesių įgūdžius ir savarankiškumą.
- Kalbos terapija – pagalba tiems, kurie patiria sunkumų bendraudami.
- Psichologinė pagalba – konsultacijos padeda susidoroti su emociniais sunkumais, kurie gali lydėti šią diagnozę.
- Socialinių ir edukacinių specialistų pagalba – svarbu užtikrinti papildomą paramą moksle ar kasdienėje veikloje.
Profilaktika ir rizikos mažinimas
Nors visiškai apsisaugoti nuo cerebrinio paralyžiaus dažniausiai nepavyksta, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti riziką:
- Magnio sulfatas nėštumo metu – padeda apsaugoti smegenis ankstukams iki 32 savaitės.
- Apsauga nuo deguonies trūkumo – jei kyla pasmaugimo pavojus, pagal rekomendacijas kūdikį galima vėsinti; tai mažina žalą smegenims.
- Kofeino preparatai neišnešiotiems kūdikiams – padeda reguliuoti kvėpavimą ir mažina komplikacijų grėsmę.
- Kortikosteroidų skyrimas nėštumo metu – gali paspartinti plaučių brendimą ir sumažinti riziką, tačiau būtina daugiau mokslinių duomenų.
Prognozė ir buvimas su cerebriniu paralyžiumi
Ši būklė išlieka visą gyvenimą – cerebrinis paralyžius įgyjamas dar prieš gimimą ar netrukus po gimimo, todėl liga priskiriama prie lėtinių. Ligos prognozė priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Vaikų, kurių būklė sunkesnė, prognozė ne tokia palanki – gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė. Tačiau dėl modernios medicinos ir naujų pagalbos priemonių yra daug galimybių gyventi ilgesnį, kokybiškesnį gyvenimą.
Gyvenimas su cerebriniu paralyžiumi: asmens priežiūra
Savarankiškumo lygis labai priklauso nuo individualių sutrikimo apraiškų – lengvesniais atvejais žmonės dažnai geba rūpintis savimi, sunkesniais – reikalinga nuolatinė pagalba ar priežiūra. Būtina, kad priežiūros ir pagalbos planą padėtų sudaryti gydytojai, kurie geriausiai žino konkretų atvejį ir gali patarti, kaip pagerinti gyvenimo kokybę.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokia yra smegenų pažeidimo apimtis?
- Kokios funkcijos dėl to pažeidimo nukenčia?
- Ar atsiranda kitų būklių, susijusių su cerebriniu paralyžiumi?
- Kokių gydymo galimybių galima tikėtis artimiausiu metu?
- Kokių papildomų pagalbos priemonių, technologijų ar intervencijų gali reikėti?
- Kokie simptomai ar požymiai gali būti pavojingi ir į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį?
Suaugusiesiems svarbu teirautis apie sveikatos priežiūrą, susijusią su amžiumi – kas gali keistis, kokios profilaktikos ar naujausių gydymo galimybių reikia ieškoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Cerebrinis paralyžius ne visada veikia intelektą. Apie pusę visų žmonių, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas, nesusiduria su intelektinėmis problemomis, nors kai kurie turi bendravimo sunkumų – tai nereiškia intelektinės negalios.
Genetiniai veiksniai gali turėti reikšmės, tačiau cerebrinis paralyžius dažnai vystosi ir nesant jokių genetinių sutrikimų ar šeimos istorijos.
Judėjimo gebėjimai gali būti labai įvairūs – vieni žmonės vaikšto savarankiškai, kiti naudoja atramas ar pagalbines priemones, pavyzdžiui, vežimėlius. Kai kuriems prireikia pagalbos tik laikinai, priklausomai nuo nuovargio ar kitų būklės aspektų.
