Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Ši liga skiriasi nuo arginino vazopresino trūkumo – būklės, kuri anksčiau buvo vadinama necukriniu diabetu. Nors abi šios ligos gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, necukrinis diabetas neturi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.

Kas yra gliukozė?

Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Cukrūs yra viena iš angliavandenių rūšių, kartu su krakmolu ir skaidulomis.

Cukrų gali būti įvairių tipų: vieni yra paprasti, kiti – sudėtingesni. Pavyzdžiui:

• Sacharozė (cukrus, naudojamas maisto produktuose) sudaryta iš gliukozės ir fruktozės.
• Laktozė (pieno cukrus) sudaryta iš gliukozės ir galaktozės.
• Krakmolo turintys produktai (duona, makaronai, ryžiai) sudaryti iš ilgos grandinės skirtingų paprastųjų cukrų.

Prieš pasisavinant, sudėtingieji angliavandeniai turi būti suskaidomi į paprastuosius cukrus virškinimo sistemoje. Po pasisavinimo organizmas visus cukrus paverčia gliukoze – pagrindiniu energijos šaltiniu.

Gliukozė keliauja kraujotaka ir yra naudojama ląstelėse energijos gamybai arba kaupiama kaip glikogenas ar riebalai tolimesniam panaudojimui.

Insulinas ir jo vaidmuo organizme

Insulinas – tai hormonas, kurį gamina kasa. Jis reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kai gliukozės kiekis padidėja (pavyzdžiui, po valgio), kasa išskiria insuliną, kuris padeda gliukozei patekti į ląsteles.

Kai tik gliukozės kiekis kraujyje sumažėja iki įprasto lygio, insulino gamyba sulėtėja. Paprastai sveikų žmonių gliukozės kiekis kraujyje būna 3,9-6,1 mmol/l, tačiau jis gali laikinai padidėti po didesnio angliavandenių kiekio suvartojimo. Vyresniems nei 65 metų žmonėms gliukozės lygis gali būti kiek didesnis, ypač po valgio.

Jei organizmas gamina per mažai insulino arba ląstelės nebereaguoja į jį tinkamai (atsiranda atsparumas insulinui), gliukozės kiekis kraujyje padidėja, o ląstelės negauna pakankamai energijos. Ši būklė lemia diabeto simptomus ir galimas komplikacijas.

Diabeto tipai

Priešdiabetas

Priešdiabetas – tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra aukštesnis nei įprasta, bet dar nepakankamai aukštas, kad būtų diagnozuotas diabetas.

Priešdiabetui būdingas:

• Gliukozės kiekis nevalgius: 5,6-6,9 mmol/l
• Gliukozės kiekis po gliukozės tolerancijos testo: 7,8-11,0 mmol/l

Priešdiabetas didina riziką susirgti 2 tipo diabetu ir širdies ligomis. Svorio sumažinimas 5-10% per mitybą ir fizinį aktyvumą gali žymiai sumažinti diabeto riziką.

1 tipo diabetas

1 tipo diabetas išsivysto, kai imuninė sistema atakuoja kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Daugiau nei 90% šių ląstelių sunaikinama negrįžtamai, todėl kasa negamina pakankamai arba visai nebegamina insulino.

Šis diabetas dažniausiai pasireiškia vaikams ar jauniems žmonėms iki 30 metų, tačiau gali atsirasti ir vėliau. 1 tipo diabetu serga mažiau nei 10% visų diabetu sergančių žmonių.

Mokslininkai mano, kad tam tikras aplinkos veiksnys (pavyzdžiui, virusinė infekcija ar mitybos veiksniai vaikystėje) gali paskatinti imuninę sistemą atakuoti kasą. Taip pat tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Suaugusiesiems 1 tipo diabetas gali progresuoti lėčiau nei vaikams. Kai kuriems žmonėms pradinė ligos stadija nereikalauja insulino terapijos – tokia forma vadinama latentiniu autoimuniniu diabetu suaugusiesiems (LADA).

2 tipo diabetas

2 tipo diabetas dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, nors pastaraisiais metais šia liga vis dažniau serga ir vaikai bei paaugliai. Apie 30% vyresnių nei 65 metų žmonių serga 2 tipo diabetu.

Šio tipo diabetu sergančių žmonių kasa dažnai vis dar gamina insuliną, tačiau organizmo ląstelės į jį nereaguoja tinkamai (atsiranda atsparumas insulinui). Laikui bėgant, kasos gebėjimas gaminti insuliną mažėja.

Pagrindinis rizikos veiksnys – nutukimas. Maždaug 80-90% 2 tipo diabetu sergančių žmonių turi antsvorio arba yra nutukę. Kadangi nutukimas didina atsparumą insulinui, organizmui gali reikėti didesnio insulino kiekio normaliam gliukozės kiekiui palaikyti.

Taip pat didesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu turi tam tikros etninės grupės bei žmonės, kurių šeimoje ši liga yra dažna.

Tam tikros ligos ir vaistai gali sutrikdyti insulino veikimą ir sukelti 2 tipo diabetą.

Dažniausios priežastys

• Didelis kortikosteroidų kiekis (dėl vaistų, tokių kaip prednizolonas, vartojimo arba Kušingo sindromo)
• Nėštumas (gestacinis diabetas)
• Per didelis augimo hormono kiekis (akromegalija)
• Tam tikri hormonų sekreciniai navikai
• Lėtiniai kasos pažeidimai, pavyzdžiui, dėl pankreatito

Diabeto simptomai

Pagrindiniai diabeto simptomai:

• Padidėjęs troškulys
• Dažnas šlapinimasis
• Padidėjęs alkis

Kai gliukozės kiekis kraujyje viršija 8,9-10,0 mmol/l, gliukozė pradeda išsiskirti su šlapimu. Jei gliukozės kiekis šlapime dar labiau padidėja, inkstai pašalina papildomą vandens kiekį, kad jį atskiestų.

Kadangi inkstai gamina daug šlapimo, diabetu sergantys žmonės dažnai šlapinasi (poliurija). Dėl to atsiranda nenormalus troškulys (polidipsija). Kadangi su šlapimu organizmas praranda daug kalorijų, kai kurie žmonės pradeda netekti svorio.

Kiti dažni diabeto simptomai:

• Neryškus matymas
• Mieguistumas
• Pykinimas
• Mažesnis ištvermingumas fizinio krūvio metu

1 tipo diabeto simptomai

1 tipo diabetas dažniausiai pasireiškia staiga ir stipriai. Jis gali sukelti pavojingą būklę – diabetinę ketoacidozę, kai organizme susidaro per daug rūgščių.

Be padidėjusio troškulio ir dažno šlapinimosi, diabetinei ketoacidozei būdingi šie simptomai:

• Pykinimas ir vėmimas
• Nuovargis
• Pilvo skausmas (ypač vaikams)
• Gilus ir greitas kvėpavimas
• Kvėpavimo kvapas gali priminti vaisius ar nagų lako valiklį

Negydoma diabetinė ketoacidozė gali greitai sukelti sąmonės netekimą ir net mirtį.

1 tipo diabetas vystosi etapais:

1. Pirma stadija – kraujyje aptinkami specifiniai diabetiniai antikūnai, bet cukraus kiekis kraujyje dar normalus, nėra simptomų.
2. Antra stadija – gliukozės kiekis kraujyje tampa didesnis nei įprasta, tačiau simptomų dar nėra.
3. Trečia stadija – pasireiškia diabeto simptomai.

Kai kuriems žmonėms ankstyvoje ligos stadijoje gali būti „medaus mėnesio” fazė, kai insulino gamyba laikinai atsistato, ir gliukozės kiekis kraujyje stabilizuojasi be gydymo. Tačiau ši fazė yra laikina.

2 tipo diabeto simptomai

Žmonės su 2 tipo diabetu ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Jie gali vystytis palaipsniui per kelis mėnesius ar net metus.

Ankstyvieji simptomai:

• Silpnas troškulys ir dažnas šlapinimasis, kurie laikui bėgant stiprėja
• Lėtinis nuovargis
• Neryškus matymas
• Dehidratacija

Kadangi sergant 2 tipo diabetu organizmas vis dar gamina insuliną, ketoacidozė dažniausiai neišsivysto. Tačiau, jei gliukozės kiekis kraujyje pasiekia 55,5 mmol/l ar daugiau, gali atsirasti hiperosmolinė hiperglikeminė būklė, kuri sukelia stiprią dehidrataciją, sumišimą, mieguistumą ir net traukulius.

Daugeliui žmonių 2 tipo diabetas diagnozuojamas atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus, kol liga dar nėra smarkiai progresavusi.

Diabeto komplikacijos

Diabetas pažeidžia kraujagysles, todėl kraujo pritekėjimas į organus tampa ribotas. Dėl to gali atsirasti įvairių komplikacijų:

• Smegenys – didesnė insulto rizika
• Akys (diabetinė retinopatija) – gali sukelti aklumą
• Širdis – padidėja infarkto ir širdies nepakankamumo rizika
• Inkstai (diabetinė nefropatija) – gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą
• Nervai (diabetinė neuropatija) – dažniausiai sukelia jautrumo praradimą kojose ir pėdose

Be to, aukštas cukraus kiekis kraujyje silpnina imuninę sistemą, todėl diabetu sergantys žmonės dažniau suserga bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis.

Diabeto diagnozė

Gliukozės kiekio matavimas kraujyje

Diabetas diagnozuojamas tada, kai nustatomas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Sveikatos specialistai gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus žmonėms, kuriems yra diabeto rizikos veiksnių, net jei jie nejaučia jokių simptomų.

Svarbu žinoti

Žmonės gali turėti 2 tipo diabetą be jokių simptomų, todėl būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus tiems, kurie turi rizikos veiksnių.

Kraujo gliukozės tyrimas

Gydytojai tikrina cukraus kiekį kraujyje, jei pacientas jaučia:

• Padidėjusį troškulį
• Dažną šlapinimąsi
• Padidėjusį alkį

Be to, kraujo tyrimas gali būti atliekamas pacientams, kuriems yra diabetinių komplikacijų, pavyzdžiui, dažnos infekcijos ar lėtinės negyjančios žaizdos.

• Jei gliukozės kiekis nevalgius yra 7,0 mmol/l ar daugiau, diagnozuojamas diabetas.
• Jei gliukozės kiekis po valgio viršija 11,1 mmol/l, taip pat galima diagnozuoti diabetą.

Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) testas

Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius.

• HbA1c ≥ 6,5% – diagnozuojamas diabetas
• HbA1c 5,7-6,4% – priešdiabetas

Šis testas yra naudingas ilgalaikei diabeto stebėsenai, nes parodo bendrą cukraus kiekio kraujyje tendenciją.

Geriamojo gliukozės tolerancijos testas

Šis testas dažniausiai naudojamas nėščiųjų diabetui nustatyti arba tais atvejais, kai įprasti gliukozės tyrimai neparodo aiškaus atsakymo.

Procedūra:

1. Pacientas turi nevalgyti keletą valandų prieš tyrimą.
2. Atliekamas kraujo tyrimas nevalgius.
3. Pacientas išgeria gliukozės tirpalą.
4. Per artimiausias 2-3 valandas atliekami papildomi kraujo tyrimai.

Jei gliukozės kiekis po 2 valandų yra ≥ 11,1 mmol/l, diagnozuojamas diabetas.

Diabeto gydymas

Diabeto gydymo pagrindas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir pacientų švietimas. Svorio mažinimas taip pat svarbus žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą.

Kai kuriems 2 tipo diabetu sergantiems pacientams, kurių gliukozės kiekis tik nežymiai padidėjęs, gali užtekti gyvenimo būdo pakeitimų – sveikos mitybos, sporto ir svorio kontrolės. Tačiau, jei gliukozės kiekis smarkiai nukrypsta nuo normos, reikia papildomai vartoti vaistus.

1 tipo diabetu sergantys žmonės, nepriklausomai nuo gliukozės lygio, turi iš karto pradėti insulino terapiją.

Kadangi diabetas gali sukelti įvairių komplikacijų, gydymo tikslas – palaikyti gliukozės kiekį kuo arčiau normalaus lygio ir užkirsti kelią ligos sukeliamoms pasekmėms.

Žmonėms su diabetu rekomenduojama nešioti medicininę tapatybės kortelę ar apyrankę, kuri informuotų sveikatos specialistus apie jų būklę kritinėse situacijose.

Diabetinė ketoacidozė ir hiperosmolinė hiperglikeminė būklė yra skubios medicininės situacijos, kurios gali sukelti komą ar net mirtį. Jų gydymas reikalauja skubių skysčių ir insulino infuzijų.

Bendras diabeto gydymas

Žmonės, sergantys diabetu, turi suprasti, kaip mityba, fizinis aktyvumas ir vaistai veikia jų gliukozės kiekį kraujyje bei kaip išvengti komplikacijų. Specialiai apmokyti slaugytojai ar diabetologai gali padėti pacientams išmokti tinkamai valdyti ligą.

Žmonėms su diabetu patariama:

• Nustoti rūkyti
• Vartoti alkoholį saikingai (ne daugiau kaip vieną gėrimą per dieną moterims ir du vyrams)

Mityba sergant diabetu

Sveika ir subalansuota mityba yra itin svarbi tiek 1, tiek 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms. Gydytojai rekomenduoja:

✅ Vengti paprastųjų cukrų ir perdirbtų maisto produktų

✅ Didinti skaidulų kiekį maiste

✅ Riboti angliavandenius ir riebius produktus (ypač sočiuosius riebalus)

Žmonės, vartojantys insuliną, turėtų vengti ilgų pertraukų tarp valgymų, kad išvengtų hipoglikemijos.

Nors baltymai ir riebalai turi įtakos suvartotų kalorijų kiekiui, tik angliavandeniai tiesiogiai veikia gliukozės kiekį kraujyje.

Kai kurie diabetu sergantys žmonės naudoja angliavandenių skaičiavimo metodą, kad priderintų insulino dozę prie suvartojamų angliavandenių kiekio.

Svarbu, kad kiekvienam pacientui būtų pritaikyta individuali mitybos strategija, todėl verta pasikonsultuoti su dietologu ar diabetologu.

Fizinis aktyvumas sergant diabetu

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį ir reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

🔹 Rekomenduojama bent 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę, paskirstant jį bent per 3 dienas.

Kadangi fizinis aktyvumas mažina gliukozės kiekį kraujyje, svarbu stebėti hipoglikemijos požymius. Kai kuriems žmonėms gali reikėti:

• Suvalgyti mažą užkandį ilgesnio fizinio aktyvumo metu
• Sumažinti insulino dozę prieš sportą

Svorio kontrolė sergant diabetu

Nutukimas yra pagrindinis 2 tipo diabeto rizikos veiksnys.

Kai kurie 2 tipo diabetu sergantys žmonės, pasiekę sveiką svorį, gali išvengti ar atitolinti vaistų vartojimą.

Jei žmogus negali numesti svorio vien tik dieta ir sportu, gydytojas gali skirti svorio mažinimo vaistus arba rekomenduoti bariatrinę operaciją.

Tam tikri diabeto vaistai, pavyzdžiui, GLP-1 receptorių agonistai ir SGLT2 inhibitoriai, taip pat padeda mažinti svorį.