Dirgliosios žarnos sindromas (IBS)

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) yra sutrikimas, sukeliantis pilvo diskomfortą ar skausmą ir žarnyno veiklos pokyčius: dažnesnį ar retesnį tuštinimąsi (viduriavimą ar vidurių užkietėjimą) arba kitokio tipo išmatas (plonas, kietas arba minkštas ir skystas). Anksčiau IBS buvo vadinamas įvairiais pavadinimais, tokiais kaip:

• IBS kolitas,
• Gleivinis kolitas,
• Spazminis kolitas,
• Nervinis žarnynas,
• Spazminė žarna.

IBS nėra pavojingas gyvybei ir nedidina tikimybės susirgti kitomis storosios žarnos ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas, Krono liga ar storosios žarnos vėžys. Tačiau tai gali būti ilgalaikė problema, kuri pakeičia kasdienį gyvenimą. Žmonės, sergantys IBS, dažniau praleidžia darbą ar mokyklą ir gali jaustis mažiau gebantys dalyvauti kasdienėje veikloje. Kai kurie žmonės gali net keisti darbo sąlygas: dirbti iš namų, keisti darbo laiką arba net visai nustoti dirbti.

Dirgliosios žarnos sindromo tipai

Yra keturi pagrindiniai dirgliosios žarnos sindromo tipai:

• IBS su vidurių užkietėjimu (IBS-C).
• IBS su viduriavimu (IBS-D).
• Mišrus IBS (IBS-M), kuris keičiasi tarp vidurių užkietėjimo ir viduriavimo.
• Nenustatytas IBS (IBS-U), kuris netelpa į aukščiau minėtus tipus.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali apimti:

• Viduriavimą (dažnai apibūdinamą kaip stiprių viduriavimo epizodų serija),
• Vidurių užkietėjimą,
• Vidurių užkietėjimo kaitaliojimąsi su viduriavimu,
• Pilvo skausmus ar spazmus, dažniausiai apatinėje pilvo dalyje, kurie stiprėja po valgio ir sumažėja po tuštinimosi,
• Padidėjusį dujų kiekį ar pilvo pūtimą,
• Sunkesnes ar laisvesnes nei įprasta išmatas (pvz., granulines ar plonas juosteles primenančias išmatas),
• Išsipūtusį pilvą,
• Gleives išmatose,
• Jausmą, kad vis dar reikia tuštintis net ir po tuštinimosi,
• Maisto netoleravimą,
• Nuovargį,
• Nerimą,
• Depresiją,
• Rėmenį ir virškinimo sutrikimus,
• Galvos skausmus,
• Dažnesnį poreikį šlapintis.

Šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tačiau jei tai yra IBS, simptomai dažniausiai pasireikš bent kartą per savaitę tris mėnesius arba rečiau, bet ne trumpiau kaip šešis mėnesius.

Kada kreiptis į gydytoją dėl IBS simptomų?

Jei turite ilgai trunkantį IBS simptomą, atsiranda naujas simptomas, skausmas yra stipresnis nei įprastai, arba jei atsirado naujas skausmas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei paprastai naudojate be recepto parduodamus vaistus, tačiau jie nebeveikia, norėdami sumažinti problemas, tokias kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ar spazmai, taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Net jei manote, kad problema nėra tiesiogiai susijusi su IBS, bet ji jus vargina, pasakykite gydytojui. Pavyzdžiui, jei jaučiate stresą, nerimą ar dėl to prarandate miegą, būtina apie tai informuoti gydytoją.

Nors IBS paprastai nesukelia rimtesnių ligų, reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus „raudonus signalus“, kurie gali rodyti rimtesnę problemą. Raudoni signalai – tai simptomai, kurie įprastai nepasireiškia sergant IBS. Jei pastebite vieną ar daugiau šių simptomų, kreipkitės į gydytoją. Reikės atlikti tyrimus, kad išsiaiškintumėte, kas vyksta.

Raudoni signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos: Tai gali būti susiję su IBS vidurių užkietėjimu, dėl kurio atsiranda įtrūkimų išangėje, arba dėl hemorojaus. Tačiau jei išmatose pastebite didelį kiekį kraujo arba kraujavimas nesiliauja, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją.
• Svorio netekimas: Jei netenkate svorio be aiškios priežasties, būtina tai patikrinti.
• Karščiavimas, vėmimas ir anemija: Jei pastebite vieną ar daugiau šių simptomų, turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai vaikams

IBS paveikia apie 1 iš 6 vaikų, ir jie turi daugelį tų pačių simptomų kaip ir suaugusieji. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai vaikams gali būti:

• Pilvo skausmas ar diskomfortas, kuris gali sumažėti po tuštinimosi,
• Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu,
• Gleivės išmatose,
• Staigus poreikis tuštintis,
• Pilvo pūtimas,
• Spazmai,
• Dujos (pūtimas),
• Svorio netekimas,
• Pykinimas ir vėmimas,
• Jausmas, kad nebuvo visiškai išsituštinta.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai vaikams raudoni signalai vaikams:

Vaikams taip pat gali pasireikšti raudoni signalai, kurie gali rodyti rimtesnę problemą nei IBS. Šie simptomai apima:

• Nuolatinis skausmas viršutinėje arba apatinėje dešinėje pilvo dalyje,
• Sunku ryti arba skausmas ryjant,
• Nuolatinis vėmimas,
• Naktinis viduriavimas,
• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos, kraujas vėmaluose arba kiti virškinimo trakto kraujavimo požymiai,
• Artritas,
• Neaiškus svorio kritimas,
• Sulėtėjęs augimas,
• Atidėta brendimo pradžia.

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą (IBS)?

Nors yra žinoma, kas gali sukelti IBS simptomus, ekspertai tiksliai nežino, kas lemia šios būklės atsiradimą.

Tyrimai rodo, kad storosios žarnos jautrumas padidėja, todėl reaguoja į nedidelius dirgiklius. Vietoj lėto, ritmiško raumenų judėjimo, žarnyno raumenys susitraukia spazmiškai, dėl ko gali atsirasti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Kita teorija siūlo, kad IBS gali būti susijęs su organizmo gaminamomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip serotoninas ir gastrinas, kurie kontroliuoja nervinius signalus tarp smegenų ir virškinimo trakto.

Kai kurie mokslininkai taip pat tiria, ar tam tikros bakterijos žarnyne gali lemti šios būklės atsiradimą.

Rizikos veiksniai, susiję su dirgliosios žarnos sindromu

IBS paveikia nuo 25 iki 45 milijonų amerikiečių. Tam tikri veiksniai gali padidinti šios būklės atsiradimo tikimybę:

• Amžius: IBS gali paveikti žmones bet kokio amžiaus, tačiau dažniau pasireiškia nuo paauglystės iki 40 metų.
• Šeimos istorija: IBS gali būti šeiminė būklė. Kai kurie tyrimai rodo, kad jūsų genai gali atlikti tam tikrą vaidmenį.
• Emociniai sunkumai: Kai kuriems žmonėms, sergantiems IBS, sunku valdyti stresą, jie gali turėti psichikos sutrikimų arba yra patyrę trauminius įvykius, pavyzdžiui, seksualinę prievartą ar smurtą šeimoje. Nėra aišku, kas atsiranda pirmiau – stresas ar IBS. Tačiau yra įrodymų, kad streso valdymas ir elgesio terapija gali padėti sušvelninti simptomus.
• Maisto jautrumas: Kai kurių žmonių virškinimo sistema gali sureaguoti neigiamai į pieno produktus, kviečius, vaisių cukrų (fruktozę) arba cukraus pakaitalą sorbitolį. Riebus maistas, gazuoti gėrimai ir alkoholis taip pat gali sutrikdyti virškinimą. Nors nėra įrodymų, kad šie maisto produktai sukelia IBS, jie gali sukelti simptomus.
• Vaistai: Tyrimai parodė sąsają tarp IBS simptomų ir antibiotikų, antidepresantų bei vaistų su sorbitoliu.
• Kitos virškinimo problemos: Skrandžio gripas, keliautojo viduriavimas ar apsinuodijimas maistu gali būti susiję su IBS. 2021 m. sausį paskelbtame mažame tyrime teigiama, kad virškinimo trakto infekcija gali pakeisti imuninę sistemą, kad ji reaguotų į tam tikrus maisto produktus tarsi į infekciją.
• Lėtinio skausmo būklės: Kai kurios skausmo būklės yra susijusios su IBS, įskaitant:
  • Fibromialgiją,
  • Lėtinį dubens skausmą,
  • Intersticinį cistitą (šlapimo pūslės skausmas),
  • Migreną,
  • Temporomandibulinį sindromą (skausmas kramtant),
  • Lėtinio nuovargio sindromą.

Dirgliosios žarnos sindromo diagnozavimas

Nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kurie galėtų diagnozuoti dirgliosios žarnos sindromą (IBS). Gydytojas vertins jūsų simptomus ir jų atitikimą IBS apibrėžimui, bei gali atlikti tyrimus, kad atmestų kitas galimas būkles, tokias kaip:

• Maisto alergijos ar netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas ar netinkama mityba,
• Vaistų poveikis, pavyzdžiui, nuo aukšto kraujospūdžio, geležies papildai ar tam tikri antacidiniai vaistai,
• Infekcijos,
• Fermentų trūkumai, kai kasa neišskiria pakankamai fermentų, kad tinkamai virškintų maistą,
• Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga.

Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus, kad nustatytų, ar sergate IBS:

• Lanksti sigmoidoskopija arba kolonoskopija, norint patikrinti, ar žarnyne nėra užsikimšimų ar uždegimų,
• Viršutinė endoskopija, jei turite rėmenį ar virškinimo sutrikimų,
• Rentgeno tyrimai,
• Kraujo tyrimai, skirti nustatyti anemiją (per mažą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį), skydliaukės problemas ir infekcijos požymius,
• Išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra kraujo ar infekcijų,
• Tyrimai dėl laktozės netoleravimo, gliuteno alergijos ar celiakijos,
• Tyrimai, skirti patikrinti žarnyno raumenų funkciją.

10 klausimų, kuriuos galite užduoti gydytojui

Apsilankymas pas gydytoją gali būti įtemptas, todėl svarbu pasiruošti ir turėti klausimus, kurie gali padėti jums geriau suprasti savo būklę ir galimus gydymo būdus. Štai keletas klausimų, kuriuos verta aptarti per vizitą:

1. Ar mano IBS simptomus gali sukelti kita liga, pavyzdžiui, uždegiminė žarnyno liga arba storosios žarnos vėžys?
2. Ar turėčiau laikyti IBS simptomų dienoraštį? Jei taip, ką turėčiau jame žymėti?
3. Ar turėčiau vartoti laisvinamuosius vaistus ar kitus be recepto parduodamus vaistus? Jei taip, kokio tipo vaistus vartoti ir kaip dažnai jie yra saugūs?
4. Ar padėtų, jei į savo mitybą įtraukčiau daugiau skaidulų? Jei taip, kiek ir kokio tipo?
5. Ar yra kitų mitybos pokyčių, kuriuos rekomenduotumėte dėl IBS, ir ar turėčiau pasikonsultuoti su dietologu?
6. Ar IBS simptomus galėtų palengvinti atsipalaidavimo terapija, konsultavimas ar mankšta?
7. Ar turėčiau vartoti receptinius vaistus IBS simptomams gydyti? Jei taip, kokių šalutinių poveikių turėčiau tikėtis?
8. Ar yra kokių nors tyrimų, kuriuos rekomenduotumėte dabar arba ateityje?
9. Ar yra kitų gydymo metodų, apie kuriuos turėčiau žinoti?
10. Kada turėčiau planuoti kitą vizitą pas gydytoją?

Šie klausimai padės geriau suprasti savo būklę ir galimus gydymo planus. Visada gerai pasižymėti gydytojo atsakymus vizito metu, kad nepraleistumėte svarbios informacijos.

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas

Dauguma žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu (IBS), gali rasti pagalbą, tačiau nėra vieno gydymo, kuris tiktų visiems. Svarbu bendradarbiauti su gydytoju, kad surastumėte tinkamą gydymo planą, padedantį valdyti simptomus.

IBS simptomus gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant tam tikrus maisto produktus, vaistus, dujų ar išmatų kaupimąsi bei emocinį stresą. Norint palengvinti simptomus, gali prireikti gyvenimo būdo pokyčių ir vaistų.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Paprastai keletas pagrindinių veiklos pakeitimų gali padėti pagerinti IBS per laiką. Štai keletas patarimų:

• Venkite kofeino (kavoje, arbatoje, gaiviuosiuose gėrimuose).
• Įtraukite skaidulų į savo mitybą: vartokite vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus ir riešutus. Skaidulų kiekį didinkite palaipsniui, nes per didelis skaidulų kiekis iš karto gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi. Skaidulų papildai gali būti lengviau virškinami nei maistas, kuriame gausu skaidulų.
• Gerkite bent aštuonias stiklines vandens per dieną.
• Nerūkykite.
• Atsipalaiduokite, sportuokite arba sumažinkite stresą. Išbandykite šiuos atsipalaidavimo metodus:
  • Diafragminis kvėpavimas,
  • Progresyvus raumenų atpalaidavimas,
  • Vizualizacija/teigiama vaizduotė,
  • Meditacija.
• Valgykite lėtai ir kruopščiai kramtykite, kad palengvintumėte virškinimą.
• Nepraleiskite valgymų, valgykite reguliariai, kad žarnyno veikla būtų tolygi.
• Valgykite mažesnes porcijas dažniau, vietoj didelių valgymų.
• Veskite maisto dienoraštį, kad išsiaiškintumėte, kurie maisto produktai sukelia IBS simptomus.
• Miegokite 7–9 valandas per naktį, nes tai gali sumažinti IBS sukeliantį stresą.
• Reguliariai mankštinkitės: vaikščiokite, važinėkite dviračiu, plaukite ar atlikite kitą fizinę veiklą bent 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę.
• Venkite gazuotų gėrimų, nes burbuliukai gali dirginti žarnyną.

Terapija

Dažnai IBS lydi nerimas ir depresija, todėl šių būklių valdymas gali palengvinti IBS simptomus. Pasitarkite su gydytoju dėl šių terapijų:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT),
• Biofeedback terapija,
• Hipnoterapija.

Vaistai

Šie vaistai ir papildai naudojami IBS simptomams gydyti:

• Tūrio didinimo agentai: tokie kaip psilija, kviečių sėlenos ir kukurūzų skaidulos, padeda sulėtinti maisto judėjimą per virškinimo sistemą ir gali palengvinti simptomus.
• Antibiotikai, pavyzdžiui, rifaksiminas (Xifaxan), gali pakeisti žarnyno bakterijų kiekį. Jie vartojami dvi savaites ir gali kontroliuoti simptomus iki šešių mėnesių.

Kiti gydymo būdai, padedantys su IBS simptomais:

Pilvo skausmas ir pilvo pūtimas

• Antispazminiai vaistai gali kontroliuoti storosios žarnos raumenų spazmus, nors jų veiksmingumas nėra visiškai įrodytas. Jie taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., mieguistumą ar vidurių užkietėjimą.
• Antidepresantai gali padėti palengvinti simptomus kai kuriems žmonėms.
• Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios gali padėti virškinimui. Jie gali būti vartojami kaip papildai arba randami maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kombucha ir varškė.

Vidurių užkietėjimas

• Linaklotidas (Linzess) – kapsulė, vartojama vieną kartą per dieną nevalgius, bent 30 minučių prieš pirmąjį dienos valgį. Vaistas padeda dažniau tuštintis.
• Plekanatidas (Trulance) – padeda gydyti vidurių užkietėjimą be įprasto šalutinio poveikio, pavyzdžiui, spazmų ir pilvo skausmo.
• Polietilenglikolis (PEG) – osmotinis laisvinamasis vaistas, kuris padeda išlaikyti vandenį išmatose, kad jos būtų minkštesnės.

Viduriavimas

• Tulžies rūgšties sekvestrantai – cholesterolį mažinantys vaistai, kurie padeda mažinti išmatų gamybą.
• Eluksadolinas (Viberzi) – padeda sumažinti žarnyno susitraukimus, pilvo spazmus ir viduriavimą.
• Loperamidas (Imodium) – veikia sulėtindamas žarnyno judėjimą, sumažindamas tuštinimosi dažnumą ir išmatų skystumą.

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų vartojant IBS vaistus, įskaitant laisvinamuosius vaistus, nes netinkamas vartojimas gali sukelti priklausomybę.