Endometriozės priežastis nėra žinoma, tačiau ši būklė atsiranda, kai endometriumo audinys ima augti už gimdos ertmės ribų. Ji gali sukelti skausmingus simptomus, kurie dažnai paūmėja hormoninių pokyčių metu.
Kas yra endometriozė?
Endometriozė – tai sutrikimas, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, auga už gimdos ertmės ribų. Gimdos gleivinė yra vadinama endometriumu.
Endometriozė pasireiškia, kai audinys, primenantis endometriumą, ima augti ant kiaušidžių, žarnyno ar dubens sritį dengiančių audinių. Nors retai, tačiau toks audinys gali plisti ir už dubens srities ribų. Kai endometriumo tipo audinys auga už gimdos ribų, jis vadinamas endometriumo implantu.
Hormoniniai menstruacinio ciklo pokyčiai veikia šį netinkamai išsidėsčiusį audinį, sukeldami uždegimą ir skausmą. Dėl to audinys auga, storėja ir suyra. Laikui bėgant suyrantis audinys nebeturi kur pasišalinti ir lieka dubens srityje.
Šis dubens srityje įstrigęs audinys gali sukelti:
- dirginimą;
- randų susidarymą;
- sąaugas, kai audiniai susijungia ir prilimpa prie dubens organų;
- stiprų skausmą menstruacinio ciklo metu;
- nevaisingumo problemas.
Endometriozės simptomai
Endometriozės simptomai gali būti labai įvairūs. Vieni žmonės patiria lengvus simptomus, kiti – vidutinio stiprumo arba sunkius. Skausmo intensyvumas nebūtinai parodo būklės sunkumo laipsnio. Galite turėti lengvą endometriozės formą ir jausti stiprų skausmą arba turėti sunkią formą, bet patirti mažai diskomforto.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie žmonės gali nepatirti jokių simptomų.
Pagrindinis endometriozės simptomas yra dubens skausmas. Kiti galimi simptomai:
- skausmingos menstruacijos;
- spazmai, kurie gali trukti 1–2 savaites prieš menstruacijas;
- gausus kraujavimas menstruacijų metu arba tarp jų;
- nevaisingumas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- diskomfortas tuštinantis;
- apatinės nugaros dalies skausmas, kuris gali atsirasti bet kuriuo menstruacinio ciklo metu.
Endometriozės gydymas
Suprantama, kad norite greitai atsikratyti skausmo ir kitų endometriozės simptomų. Ši būklė gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą, jei nėra gydoma. Nors endometriozė nėra išgydoma, jos simptomus galima valdyti.
Yra medicininiai ir chirurginiai gydymo būdai, skirti sumažinti simptomus ir spręsti galimas komplikacijas. Gydytojas pirmiausia gali pasiūlyti konservatyvius gydymo metodus, o jei būklė negerėja, gali būti rekomenduojama chirurgija.
Kadangi kiekvieno žmogaus organizmas į gydymą reaguoja skirtingai, gydytojas padės pasirinkti jums tinkamiausią variantą.
Gydymo būdai
Skausmo malšinimo vaistai
Galima naudoti nereceptinius skausmo malšinimo vaistus, tokius kaip ibuprofenas, tačiau verta žinoti, kad jie ne visada būna veiksmingi.
Hormonų terapija
Hormonų papildai kartais gali sumažinti skausmą ir sustabdyti endometriozės progresavimą. Hormonų terapija padeda organizmui reguliuoti mėnesinių ciklo hormoninius pokyčius, kurie skatina audinių augimą sergant endometrioze.
Hormoniniai kontraceptikai
Hormoniniai kontraceptikai mažina vaisingumą, užkirsdami kelią mėnesiniam endometriumo tipo audinio augimui ir kaupimuisi. Tabletės, pleistrai ir makšties žiedai gali sumažinti ar net visiškai pašalinti skausmą lengvesniais endometriozės atvejais.
Medroksiprogesterono (Depo-Provera) injekcijos taip pat yra veiksmingos stabdant menstruacijas. Jos slopina endometriozės implantų augimą ir mažina skausmą bei kitus simptomus. Tačiau šis gydymas turi šalutinių poveikių, tokių kaip svorio padidėjimas, sumažėjusi kaulų gamyba ir depresija.
GnRH agonistai ir antagonistai
Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai ir antagonistai blokuoja estrogeno gamybą, kuri stimuliuoja kiaušides. Tokie vaistai kaip Lupron Depot (injekcinis agonistas) ir Elagolix (geriamasis antagonistas) slopina estrogeno gamybą.
Estrogenas yra pagrindinis hormonas, atsakingas už lytinių savybių vystymąsi. Estrogeno gamybos blokavimas stabdo menstruacijas ir sukelia dirbtinę menopauzę. Ši terapija gali turėti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, makšties sausumą ir karščio bangas. Mažos estrogeno ir progesterono dozės gali padėti sumažinti šiuos simptomus.
Danazolas
Danazolas yra dar vienas vaistas, kuris stabdo menstruacijas ir padeda sumažinti simptomus. Tačiau liga gali toliau progresuoti. Šis vaistas taip pat gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip spuogai ar per didelis kūno plaukuotumas (hirsutizmas).
Kiti vaistai dar yra tiriami siekiant pagerinti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą.
Konservatyvi chirurgija
Šis gydymo būdas paprastai taikomas tiems, kurie nori pastoti arba kuriems hormoninis gydymas nepadeda. Konservatyvios chirurgijos tikslas – pašalinti ar sunaikinti endometriozės auglius nepažeidžiant reprodukcinių organų.
Laparoskopija – tai minimaliai invazinė chirurgija, naudojama tiek diagnozuoti, tiek pašalinti netinkamai išsidėsčiusį audinį. Chirurgas daro mažus pjūvius pilvo srityje ir chirurginiu būdu pašalina audinius arba juos sunaikina lazeriu.
Galutinė chirurgija (histerektomija)
Jei kiti gydymo metodai neveikia, gydytojas gali rekomenduoti visos gimdos pašalinimą (histerektomiją).
Visos histerektomijos metu chirurgas pašalina gimdą ir gimdos kaklelį. Taip pat pašalinamos kiaušidės, nes šie organai gamina estrogeną, kuris gali skatinti endometriozės audinių augimą. Be to, pašalinami matomi implantai.
Taip pat yra dalinė (subtotali) histerektomija, kai pašalinama tik viršutinė gimdos dalis, paliekant gimdos kaklelį. Radikali histerektomija, kuri dažniausiai atliekama dėl vėžio, apima gimdos, gimdos kaklelio ir dalies makšties pašalinimą.
Nors histerektomija gali gydyti endometriozę, ji nėra šios ligos išgydymas. Po šios operacijos negalėsite pastoti. Jei planuojate turėti vaikų, prieš sutikdami su operacija pasitarkite su kitu specialistu.
Kas sukelia endometriozę?
Per įprastą menstruacinį ciklą organizmas pašalina gimdos gleivinę, leidžiant menstruaciniam kraujui išeiti per mažą angą gimdos kaklelyje ir pro makštį.
Tiksli endometriozės priežastis nėra žinoma, tačiau egzistuoja keletas teorijų, kurios nėra galutinai moksliškai įrodytos.
Teorijos apie endometriozės kilmę
- Retrogradinė menstruacija: Viena seniausių teorijų teigia, kad endometriozė atsiranda dėl retrogradinės menstruacijos, kai menstruacinis kraujas teka atgal per kiaušintakius į dubens ertmę vietoje to, kad ištekėtų per makštį. Šis reiškinys pasireiškia apie 90 proc. moterų.
- Hormonų poveikis: Kita teorija teigia, kad hormonai gali transformuoti ląsteles už gimdos ribų į tokias, kurios panašios į gimdos gleivinės ląsteles (endometriumo ląsteles).
- Ląstelių transformacija: Manoma, kad kai kurios pilvo ertmės ląstelės, atsiradusios iš embrioninių ląstelių, gali transformuotis ir veikti kaip endometriumo ląstelės. Kol kas nėra žinoma, kodėl taip vyksta.
- Chirurginės randų vietos: Menstruacinis kraujas gali patekti į dubens ertmę per chirurginius randus, pavyzdžiui, po cezario pjūvio.
- Ląstelių pernešimas: Dar viena teorija teigia, kad endometriumo ląstelės gali būti pernešamos už gimdos ribų per limfinę sistemą.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Manoma, kad nepakankamai veikianti imuninė sistema negali sunaikinti ne vietoje esančių endometriumo ląstelių.
- Mulerio teorija: Kai kurie mokslininkai mano, kad endometriozė gali prasidėti vaisiaus vystymosi metu, kai netinkamai išsidėstę audiniai ima reaguoti į hormoninius pokyčius brendimo metu.
Endometriozės vystymasis taip pat gali būti susijęs su genetika arba aplinkos toksinais.
Endometriozės stadijos
Endometriozė turi keturias stadijas:
- Minimalus laipsnis: Mažos žaizdelės arba paviršiniai endometriumo implantai ant kiaušidžių, nedidelis uždegimas dubens srityje.
- Lengvas laipsnis: Nedideli paviršiniai implantai ant kiaušidžių ir dubens gleivinės.
- Vidutinis laipsnis: Gausūs gilūs implantai ant kiaušidžių ir dubens gleivinės, daugiau žaizdų.
- Sunkus laipsnis: Gausūs gilūs implantai ant dubens gleivinės, kiaušidžių, galimos cistos, implantai ant kiaušintakių ir žarnyno.
Edometriozės diagnozavimas
Endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, tokių kaip kiaušidžių cistos ar dubens uždegiminė liga. Simptomai taip pat gali sutapti su dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), todėl diagnozė gali užtrukti.
Diagnozės procesas gali apimti šiuos veiksmus:
- Išsami istorija: Gydytojas surinks informaciją apie simptomus, asmeninę ir šeimos istoriją.
- Fizinis tyrimas: Atliekant dubens apžiūrą, naudojamas spekulis ir šviesa gimdos kaklelio bei makšties peržiūrai, rankomis apčiuopiama, ar nėra cistų ar randų.
- Ultragarsas: Naudojamas transvaginalinis arba pilvo ultragarsas, leidžiantis gauti reprodukcinių organų vaizdus.
- Laparoskopija: Tai nedidelė chirurginė procedūra, leidžianti tiesiogiai matyti endometriozę. Šios procedūros metu taip pat galima pašalinti audinius.
Endometriozės komplikacijos
Vaisingumo problemos yra rimta endometriozės komplikacija. Lengvesniais atvejais galima pastoti ir išnešioti kūdikį, tačiau vaistai, naudojami endometriozės gydymui, dažnai vaisingumo negerina.
Kai kuriems pacientams pastoti pavyksta pašalinus endometriumo tipo audinį chirurginiu būdu. Jei tai nepadeda, galima apsvarstyti vaisingumo gydymo ar dirbtinio apvaisinimo galimybes.
Jei planuojate šeimą, svarbu pasitarti su gydytoju apie galimybes ar galimą nėštumo atidėjimą. Endometriozės simptomai laikui bėgant gali stiprėti, todėl natūraliai pastoti gali būti sunkiau.
Net jei vaisingumo problemų nėra, lėtinio skausmo valdymas gali būti sudėtingas. Tokios psichinės sveikatos problemos kaip depresija ar nerimas nėra retos sergantiesiems endometrioze.
Kreipkitės į gydytoją dėl pagalbos, įskaitant palaikymo grupes ar kitus resursus, kurie padėtų valdyti situaciją.
Šaltiniai
- Agarwal SK, et al. (2019). Clinical diagnosis of endometriosis: A call to action.
- American Indian health disparities in the 21st century. (2021). Newcastle, England: Cambridge Scholars Publishing.
- Bougie O, et al. (2019). Influence of race/ethnicity on prevalence and presentation of endometriosis: a systematic review and meta-analysis.
- Brosens I, et al. (2013). Endometriosis in adolescents is a hidden, progressive and severe disease that deserves attention not just compassion.
- Cox-Henry J. (2018). All birth control pills aren’t created equal in managing endometriosis, say experts.
- Do you have endo? (n.d.).
- Endometriosis. (n.d.).
- Endometriosis. (2019).
- Endometriosis and pregnancy. (2009).
- Endometriosis stages: Understanding the different stages of endometriosis. (2020).
- Facts about endometriosis. (2021).
- Farland LV, et al. (2019). Disparity in endometriosis diagnoses between racial/ethnic groups.
- Foster S, et al. (2018). Endometriosis and IVF: Genetic testing can save time, money, and heartache.
- Harada T. (2013). Dysmenorrhea and endometriosis in young women.
- Hoyle AT, et al. (2022). Endometrioma.
- Makiyan Z. (2016). New theory of uterovaginal embryogenesis.
- Spagnolia A. et al. (2020). Differences in clinical management and outcomes of American Indian and white women diagnosed with endometriosis.
- Taylor HS, et al. (2017). Treatment of endometriosis-associated pain with Elagolix, an oral GnRH antagonist.
- Treatments for endometriosis. (n.d.).
- Wood R, et al. (2016). Myths and misconceptions in endometriosis.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją
