Fibromialgija

Gyvenant su nuolatiniu skausmu, nuovargiu ir kitais fibromialgijos simptomais, kasdienė veikla gali tapti sudėtingesnė. Nepaisant vis dar egzistuojančių klaidingų įsitikinimų apie šią ligą, galima rasti būdų, kaip ją valdyti.

Kas yra fibromialgija?

Fibromialgija yra lėtinė būklė, sukelianti tokius simptomus kaip:

• raumenų ir kaulų skausmas
• padidėjęs jautrumas
• bendras nuovargis
• miego ir pažinimo funkcijų sutrikimai

Šią būklę sunku tiksliai diagnozuoti, nes jos simptomai primena kitų ligų požymius. Be to, nėra specifinių tyrimų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti diagnozę. Dėl šios priežasties fibromialgija neretai supainiojama su kitomis ligomis.

Anksčiau kai kurie medicinos specialistai netgi abejojo, ar fibromialgija yra tikra liga, tačiau šiandien ši būklė yra daug geriau suprantama.

Apytiksliai 4 milijonai suaugusiųjų, arba apie 2 procentai gyventojų, serga fibromialgija. Dauguma atvejų diagnozuojama moterims, dažniausiai vidutinio amžiaus, tačiau liga gali pasireikšti ir vaikams.

Nors fibromialgija jau nėra taip stigmatizuojama kaip anksčiau, ją gydyti vis dar sudėtinga. Vaistai, terapija ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Kartais gali pasireikšti ir palengvėjimo laikotarpiai, kai skausmas bei nuovargis sumažėja.

Fibromialgijos simptomai

Fibromialgija sukelia skausmą tam tikrose kūno vietose.

Dalis šių sričių sutampa su anksčiau apibrėžtais jautriais taškais, tačiau ne visi anksčiau minėti jautrūs taškai yra įtraukti į šias skausmo zonas.

Skausmas dažniausiai būna pastovus, bukas ir difuzinis. Diagnozė gali būti svarstoma, jei žmogus patiria raumenų ir kaulų skausmą keturiose iš penkių nustatytų skausmo sričių pagal 2016 m. atnaujintus fibromialgijos diagnostikos kriterijus.

Šiuo metu fibromialgijos skausmas vadinamas daugiasritiniu skausmu, o ankstesni diagnostiniai kriterijai apibrėžė jį kaip lėtinį išplitusį skausmą.

Be skausmo, gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• nuovargis
• miego sutrikimai
• ilgas miegas be poilsio jausmo
• galvos skausmai
• sunkumai susikaupiant
• sausos akys
• odos bėrimai ar niežėjimas
• skausmas arba maudimas apatinėje pilvo dalyje
• šlapimo pūslės problemos, tokios kaip intersticinis cistitas
• depresija
• nerimas

Fibromialgija gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą.

Fibromialginis rūkas

Kai kurie žmonės fibromialgijos sukeltą protinį apsunkimą apibūdina kaip „fibromialginį rūką” arba „smegenų rūką”.

Jo požymiai apima:

• užmaršumą
• sunkumus susikaupti
• dėmesio išlaikymo problemas

Kai kuriems žmonėms šis simptomų aspektas yra dar labiau erzinantis nei pats skausmas.

Kaip jaučiamas fibromialgijos skausmas?

Skausmas yra pagrindinis fibromialgijos simptomas. Jis pasireiškia įvairiose raumenyse ir minkštuosiuose audiniuose visame kūne.

Skausmo stiprumas gali varijuoti nuo lengvo maudimo iki stipraus, beveik nepakeliamo diskomforto. Jo intensyvumas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.

Krūtinės skausmas

Jei fibromialgijos sukeliamas skausmas pasireiškia krūtinėje, jis gali priminti širdies smūgio simptomus.

Krūtinės skausmas dažniausiai susitelkia kremzlėje, jungiančioje šonkaulius su krūtinkauliu, ir gali plisti į pečius bei rankas.

Jis gali būti:

• aštrus
• veriantis
• deginantis
• lydimas dusulio jausmo, kuris taip pat būdingas širdies smūgiui

Nugaros skausmas

Nugara yra viena dažniausių sričių, kur jaučiamas fibromialgijos skausmas. Daugelis žmonių gyvenime bent kartą patiria nugaros skausmą, todėl gali būti sunku nustatyti, ar jį sukelia fibromialgija, ar kita būklė, pavyzdžiui, artritas ar patemptas raumuo.

Kiti simptomai, tokie kaip pažintiniai sutrikimai ir nuovargis, gali padėti išsiaiškinti tikrąją skausmo priežastį. Taip pat galima turėti tiek fibromialgiją, tiek artritą tuo pačiu metu.

Tie patys vaistai, kurie padeda suvaldyti kitus fibromialgijos simptomus, gali sumažinti ir nugaros skausmą. Tempimo ir stiprinimo pratimai gali padėti palaikyti nugaros raumenis bei minkštuosius audinius.

Kojų skausmas

Fibromialgijos sukeliamas skausmas kojose dažniausiai paveikia raumenis ir minkštuosius audinius.

Jis gali priminti artrito sukeliamą sąstingį arba patempto raumens skausmą. Skausmas gali būti:

• gilus
• deginantis
• pulsuojantis

Kartais fibromialgija kojose sukelia nejautrą ar dilgčiojimą. Taip pat gali atsirasti nemalonus „šliaužiančių vabzdžių” pojūtis.

Jei jaučiamas nekontroliuojamas noras judinti kojas, tai gali būti neramių kojų sindromo požymis, kuris dažnai pasireiškia kartu su fibromialgija.

Nuovargis taip pat gali paveikti kojas – jos gali jaustis sunkios, tarsi būtų prispaustos svorio.

Fibromialgijos gydymas

Šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai išgydytų fibromialgiją.

Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę naudojant vaistus, savipriežiūros strategijas bei gyvenimo būdo pokyčius.

Taip pat gali būti naudinga kreiptis pagalbos ir patarimų. Tai gali apimti prisijungimą prie palaikymo grupės ar psichoterapiją.

Vaistai fibromialgijai gydyti

Vaistai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti miego kokybę. Dažniausiai skiriamos skausmą malšinančios priemonės, prieštraukuliai ir antidepresantai.

Skausmą malšinantys vaistai

Fibromialgijos sukeliamas skausmas gali būti pakankamai stiprus ir pastovus, kad trukdytų kasdienei veiklai. Svarbu ieškoti būdų, kaip jį valdyti.

Esant lengvesniam skausmui, galima naudoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip:

• paracetamolis
• aspirinas
• ibuprofenas
• naproksenas

Šie vaistai gali padėti sumažinti skausmą, diskomfortą ir palengvinti būklės valdymą. Jie taip pat gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.

Daugelis šių vaistų mažina uždegimą, tačiau uždegimas nėra pagrindinis fibromialgijos simptomas. Tačiau jei fibromialgija pasireiškia kartu su kita liga, tokia kaip reumatoidinis artritas, šie vaistai gali būti naudingi.

Svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi šalutinį poveikį, ypač jei vartojami ilgą laiką.

Opioidai taip pat buvo naudojami skausmo malšinimui, tačiau tyrimai neparodė jų ilgalaikio veiksmingumo. Be to, opioidų dozės greitai didinamos, o tai gali sukelti pavojų sveikatai.

Tramadolis yra vienas iš dažniausiai su fibromialgija siejamų opioidų, tačiau kai kurie specialistai jo nepriskiria tradiciniams opioidams, nes jis taip pat veikia kaip serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorius.

2020 m. atliktas tyrimas neparodė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų tramadolio veiksmingumą gydant fibromialgiją. Reikia daugiau tyrimų šia tema.

Prieštraukuliniai vaistai

Pregabalinas buvo pirmasis prieštraukulinis vaistas, patvirtintas fibromialgijos gydymui. Jis blokuoja nervų signalus, perduodančius skausmą.

Gabapentinas, nors iš pradžių buvo sukurtas epilepsijai gydyti, taip pat gali padėti mažinti fibromialgijos simptomus. Tačiau šis vaistas nėra oficialiai patvirtintas fibromialgijos gydymui ir yra naudojamas ne pagal paskirtį.

Vaistų vartojimas ne pagal pirminę paskirtį

Kai kurie vaistai, nors ir nėra oficialiai patvirtinti konkrečiai ligai gydyti, gali būti skiriami gydytojo nuožiūra.

Antidepresantai

Antidepresantai, tokie kaip duloksetinas ir milnacipranas, kartais naudojami skausmui bei nuovargiui mažinti. Jie taip pat gali padėti subalansuoti neurotransmiterius ir pagerinti miego kokybę.

Šie vaistai yra patvirtinti fibromialgijos gydymui.

Kiti vaistai

Kai kurie vaistai, tokie kaip migdomieji, gali padėti sumažinti tam tikrus simptomus, nors jie nėra oficialiai skirti fibromialgijos gydymui. Raumenis atpalaiduojantys vaistai, kurie anksčiau buvo naudojami, šiuo metu nerekomenduojami.

Mokslininkai taip pat tiria naujus eksperimentinius gydymo metodus, kurie ateityje galėtų būti naudingi fibromialgija sergantiems žmonėms.

Natūralios priemonės fibromialgijai gydyti

Jei vaistai ne visiškai palengvina simptomus, galima išbandyti alternatyvius metodus.

Daugelis natūralių priemonių yra skirtos mažinti stresą ir skausmą, gerinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą. Jas galima taikyti kartu su tradiciniu gydymu arba atskirai.

Natūralūs būdai, galintys padėti valdant fibromialgiją:

• kineziterapija ir ergoterapija – stiprina raumenis ir mažina kūno apkrovą
• akupunktūra
• masažai
• meditacija
• joga (su atsargumu, jei yra sąnarių hipermobilumas)
• tai či
• fizinė veikla
• streso mažinimo metodai
• subalansuota, maistinga mityba
• 5-hidroksitriptofanas (5-HTP), aminorūgštis, galinti padėti reguliuoti serotonino lygį

Psichoterapija taip pat gali sumažinti stresą, kuris gali sukelti fibromialgijos paūmėjimus.

Grupinė terapija gali būti prieinamesnis variantas, be to, suteikia galimybę bendrauti su žmonėmis, susiduriančiais su panašiomis problemomis.

Jei labiau mėgstate individualų konsultavimą, galima rinktis vienas prieš vieną terapiją. Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš efektyvių strategijų, padedančių valdyti stresą ir nerimą.

Subalansuota mityba taip pat gali turėti teigiamos įtakos simptomų kontrolei. Maistingi produktai suteikia pastovų energijos šaltinį ir padeda palaikyti bendrą sveikatą.

Tam tikrų maisto produktų vengimas gali padėti geriau valdyti fibromialgiją.

Svarbu paminėti, kad dauguma alternatyvių fibromialgijos gydymo metodų nėra iki galo ištirti ar įrodyti kaip veiksmingi. Prieš pradedant taikyti bet kurį iš jų, verta pasitarti su gydytoju.

Fibromialgijos priežastys

Sveikatos specialistai ir mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia fibromialgiją.

Remiantis naujausiais tyrimais, manoma, kad liga vystosi dėl genetinio polinkio, kurį suaktyvina vienas ar keli veiksniai, tokie kaip infekcija, trauma ar stresas.

Ekspertai taip pat dar nėra iki galo išsiaiškinę, kodėl fibromialgija sukelia lėtinį, išplitusį skausmą.

Viena iš teorijų teigia, kad smegenys sumažina skausmo slenkstį, todėl anksčiau neskausmingi pojūčiai laikui bėgant tampa itin skausmingi.

Kita teorija teigia, kad smegenys ir nervai gali neteisingai interpretuoti arba per daug reaguoti į įprastus skausmo signalus. Tai gali būti dėl cheminio disbalanso smegenyse arba dėl anomalijos nugaros smegenų nerviniame mazge, kuris kontroliuoja skausmo signalų perdavimą.

Genetika

Fibromialgija dažnai pasitaiko šeimose. Jei artimas giminaitis serga šia liga, jūsų rizika susirgti yra didesnė.

Mokslininkai mano, kad tam tikros genetinės mutacijos gali turėti įtakos ligos atsiradimui. Jie nustatė keletą galimų genų, kurie veikia skausmo signalų perdavimą tarp nervinių ląstelių.

Infekcijos

Anksčiau patirta infekcija gali sukelti fibromialgiją arba pabloginti jos simptomus. Su fibromialgija siejamos infekcijos yra:

• gripas
• plaučių uždegimas
• Epšteino-Baro virusas
• virškinamojo trakto infekcijos, tokios kaip salmoneliozė ir šigeliozė

Trauma

Žmonėms, patyrusiems rimtą fizinę ar emocinę traumą, gali išsivystyti fibromialgija. Ši liga dažnai siejama su potrauminio streso sutrikimu (PTSS).

Stresas

Kaip ir trauma, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Stresas siejamas su hormoniniais pokyčiais, kurie gali prisidėti prie fibromialgijos atsiradimo.

Fibromialgijos rizikos veiksniai

Kol kas nėra tiksliai nustatyta viena priežastis, sukelianti fibromialgiją. Tačiau kai kurie veiksniai gali padidinti jos išsivystymo tikimybę:

• Lytis. Dauguma fibromialgijos atvejų diagnozuojama moterims, tačiau priežastis, kodėl ši liga dažniau pasireiškia moterims, vis dar nėra aiški.
• Amžius. Fibromialgija dažniausiai diagnozuojama vidutinio amžiaus žmonėms, o rizika didėja senstant. Vis dėlto ji gali pasireikšti ir vaikams.
• Šeimos istorija. Jei turite artimų giminaičių, sergančių fibromialgija, jūsų rizika susirgti yra didesnė.
• Kitos ligos. Nors fibromialgija nėra artrito forma, sergant reumatoidiniu artritu gali padidėti rizika susirgti ir fibromialgija. Be to, fibromialgija pasireiškia maždaug 30 procentų žmonių, sergančių vilklige.

Moksliniai tyrimai vis dar tęsiami siekiant geriau suprasti šią būklę ir jos atsiradimo priežastis.

Fibromialgijos diagnozavimas

Fibromialgija diagnozuojama, jei žmogus patiria išplitusį skausmą mažiausiai tris mėnesius keturiose iš penkių nustatytų skausmo sričių. „Išplitęs” reiškia, kad skausmas jaučiamas abiejose kūno pusėse, virš ir žemiau juosmens.

Atlikus išsamų sveikatos būklės įvertinimą, gydytojai turi atmesti kitas galimas skausmo priežastis.

Kadangi fibromialgijai nėra specialių vaizdinių ar laboratorinių tyrimų, gydytojai paprastai nustato diagnozę pašalinimo būdu.

Nors nėra konkretaus tyrimo, galinčio patvirtinti fibromialgiją, vaizdiniai tyrimai ar kraujo tyrimai gali būti naudojami siekiant atmesti kitas lėtines skausmo priežastis.

FM/a testas yra kraujo tyrimas, kuris gali būti naudojamas fibromialgijai diagnozuoti. Testo gamintojai teigia, kad jis yra patikimas, tačiau kiti ekspertai vertina jį skeptiškai. Jis nustato specifinių chemokinų ir citokinų baltymų buvimą.

Fibromialgijos jautrūs taškai

Anksčiau fibromialgija buvo diagnozuojama remiantis skausmu tam tikruose jautriuose taškuose. Jei pacientas jausdavo skausmą bent 11 iš 18 specifinių kūno vietų, jam būdavo nustatyta fibromialgija.

Dažniausiai tikrinami jautrūs taškai buvo:

• galvos pakaušis
• pečių viršus
• viršutinė krūtinės dalis
• išoriniai alkūnių paviršiai
• klubai
• keliai

Tačiau šiandien jautrūs taškai nėra pagrindinis diagnostikos kriterijus.

Vietoje to, gydytojai diagnozuoja fibromialgiją, jei pacientas jaučia skausmą keturiose iš penkių nustatytų skausmo sričių pagal 2016 m. atnaujintus diagnostinius kriterijus ir nėra jokios kitos diagnozuojamos ligos, galinčios paaiškinti skausmo kilmę.