Prieširdžių virpėjimas – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų formų, kai širdis plaka nereguliariai. Šis sutrikimas kyla dėl greitų ar netvarkingų signalų dviejuose viršutiniuose širdies skyriuose – prieširdžiuose. Tokia būklė lemia, kad prieširdžiai ima virpėti arba plakti chaotiškai, todėl kraujas sunkiau patenka į širdies skilvelius. Galiausiai visa širdis veikia mažiau efektyviai ir gali atsirasti rimtų pasekmių.
Kaip pasireiškia prieširdžių virpėjimas
Neramus, dažnai per greitas širdies plakimas gali pasireikšti įvairiais požymiais. Kadangi širdis nesugeba tinkamai išstumti kraujo, dažniausiai juntami šie simptomai:
- širdies permušimai ar staigus plakimas
- spaudimas ar diskomfortas krūtinėje
- dusulys
- galvos svaigimas
- silpnumas, nuovargis
- pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija
- kartais būna pilvo skausmas
Simptomai gali būti labai įvairūs – vieniems jie pasireiškia vos keletą minučių, kitiems gali trunkti valandas. Jei prieširdžių virpėjimas tampa ilgalaikis, nemalonūs pojūčiai gali lydėti nuolat. Kai kuriems žmonėms epizodai atsiranda tik retkarčiais ir praeina savaime, tačiau kartais prireikia vaistų širdies ritmui ar dažniui suvaldyti.
Simptomų valdymas ir gyvenimo būdas
Pagrindinis tikslas gydant prieširdžių virpėjimą – užkirsti kelią naujiems ritmo sutrikimo epizodams ir sumažinti simptomus. Tam svarbus tiek vaistų pasirinkimas, tiek kasdieniai įpročiai. Riziką didina stresas, fizinis persitempimas, per gausus kavos ar alkoholio vartojimas – šių veiksnių reikėtų vengti. Nutukimas taip pat gali apsunkinti širdies darbą, todėl svorio mažinimas padeda ir palengvinti simptomus.
Dažniausiai taikomos dvi gairės: širdies ritmo grąžinimas į įprastą arba širdies dažnio lėtėjimas. Tam skiriami skirtingi vaistai – nuo specifinių širdies ritmo koreguojančių vaistų iki kraują skystinančių preparatų, užkertančių kelią galimiems kraujo krešuliams ir insultui.
Kai kuriems žmonėms, ypač jei vaistai nepakankamai veiksmingi, gydytojai gali rekomenduoti intervencines ar chirurgines priemones. Tai gali būti radiofrekvencinė abliacija, kurios metu pašalinami ritmo sutrikimą sukeliantys židiniai, ar širdies stimuliatoriaus įvedimas, jei širdis plaka per lėtai.
Galimos komplikacijos: insultas
Prieširdžių virpėjimas padidina riziką patirti insultą – viena iš pavojingiausių šio širdies ritmo sutrikimo pasekmių. Sutrikus širdies darbui, kraujas gali kauptis ir krešėti, todėl dalelė kraujo krešulio gali užkimšti smegenų kraujagysles. To galima išvengti stebint savo būklę, vartojant paskirtus vaistus ir siekiant palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
- Rūpinkitės savo kūno mase ir stenkitės numesti viršsvorį
- Reguliariai mankštinkitės
- Venkite rūkymo
- Nevartokite per daug alkoholio
Insultą gali įtarti pagal kai kuriuos ženklus – jei staiga suglemba viena veido pusė, ranka tampa silpna ar sunku kalbėti. Pajutus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Sveikesnis gyvenimas – raktas į geresnę širdies sveikatą
Norint sumažinti prieširdžių virpėjimo keliamus nemalonumus ir grėsmę rimtoms komplikacijoms, labai svarbus sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir streso valdymas padeda kontroliuoti simptomus ir apsaugoti širdį ateityje.
