Hepatitas B

Hepatitas B – tai rimta kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Kai kuriems žmonėms ši liga trunka trumpai ir vadinama ūmiu hepatitu B, kuris paprastai praeina per šešis mėnesius. Tačiau kitiems infekcija tampa ilgalaikė ir pereina į lėtinę formą, kuri gali sukelti kepenų nepakankamumą, kepenų vėžį ar kepenų cirozę – pavojingą randėjimo procesą.

Dauguma suaugusiųjų, užsikrėtusių hepatitu B, visiškai pasveiksta, net jei ligos simptomai būna stiprūs. Tačiau kūdikiai ir vaikai dažniau susiduria su lėtine ligos forma, kuri gali išlikti visą gyvenimą.

Nuo hepatito B galima apsisaugoti skiepijantis. Jei žmogus vis dėlto užsikrečia, gydymas priklauso nuo to, ar infekcija yra ūminė, ar lėtinė. Kai kuriems pacientams gali prireikti vaistų, o sunkiais atvejais – kepenų persodinimo. Užsikrėtus svarbu laikytis tam tikrų saugumo priemonių, kad būtų išvengta viruso perdavimo kitiems žmonėms.

Hepatito B simptomai

Ūmaus hepatito B simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Jie dažniausiai pasireiškia praėjus 1-4 mėnesiams po užsikrėtimo HBV virusu, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali atsirasti ir per dvi savaites nuo užsikrėtimo. Kai kurie asmenys, ypač vaikai, gali nepastebėti jokių simptomų, net jei liga yra ūmi ar lėtinė.

Galimi hepatito B simptomai:

✔ Skausmas pilvo srityje.

✔ Tamsios spalvos šlapimas.

✔ Karščiavimas.

✔ Sąnarių skausmai.

✔ Apetito praradimas.

✔ Pykinimas ir vėmimas.

✔ Nuovargis ir silpnumas.

✔ Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta), kuris gali būti lengviau ar sunkiau pastebimas, priklausomai nuo odos spalvos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei žinote, kad buvote veikiami hepatito B viruso, būtina kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Prevencinis gydymas gali sumažinti infekcijos riziką, jei jis pradedamas ne vėliau kaip per 24 valandas po galimo užsikrėtimo.

Jei pastebite hepatito B simptomus, svarbu kuo greičiau susisiekti su gydytoju, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir prireikus pradėtas gydymas.

Kaip plinta hepatitas B?

Hepatitą B sukelia hepatito B virusas (HBV). Jis perduodamas per kraują, spermą ar kitus kūno skysčius. Tačiau virusas neplinta per čiaudulį ar kosulį.

Pagrindiniai HBV plitimo būdai:

✔ Lytiniai santykiai. Užsikrėtimo rizika padidėja, jei turite lytinių santykių su infekuotu asmeniu be apsaugos priemonių. Virusas gali patekti į organizmą per kraują, seiles, spermą ar makšties skysčius.

✔ Adatų dalijimasis. Hepatito B virusas lengvai plinta per užkrėstą kraują adatomis ar švirkštais. Ypač didelė rizika kyla tiems, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus.

✔ Atsitiktiniai įsidūrimai adata. Sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems asmenims, kurie susiduria su žmogaus krauju, kyla rizika užsikrėsti HBV dėl atsitiktinių dūrių adata.

✔ Motinos perdavimas naujagimiui. Nėščios moterys, užsikrėtusios HBV, gali perduoti virusą gimdymo metu. Tačiau daugeliu atvejų naujagimiai gali būti paskiepyti, kad būtų išvengta infekcijos. Jei laukiatės ar planuojate nėštumą, verta pasitarti su gydytoju dėl hepatito B tyrimų.

Ūmus ir lėtinis hepatitas B

Hepatito B infekcija gali būti trumpalaikė (ūminė) arba ilgalaikė (lėtinė).

🔹 Ūmus hepatitas B – trunka trumpiau nei šešis mėnesius. Daugeliu atvejų imuninė sistema sugeba pašalinti virusą iš organizmo, ir žmogus visiškai pasveiksta per kelis mėnesius. Dauguma suaugusiųjų, užsikrėtusių HBV, patiria ūminę infekciją, tačiau kai kuriems ji gali pereiti į lėtinę formą.

🔹 Lėtinis hepatitas B – trunka šešis mėnesius ar ilgiau. Ši būklė išsivysto, kai imuninė sistema nesugeba kovoti su virusu, todėl infekcija gali likti visam gyvenimui. Lėtinis hepatitas B gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Kai kuriems žmonėms lėtinė infekcija nesukelia jokių simptomų, tačiau kiti gali jausti nuolatinį nuovargį ir lengvus hepatito simptomus.

Svarbu: Kuo jaunesnis žmogus užsikrečia hepatitu B, tuo didesnė tikimybė, kad infekcija taps lėtinė. Ypač didelė rizika kyla naujagimiams ir vaikams iki penkerių metų. Kartais lėtinis hepatitas B lieka nepastebėtas daugelį metų ir išryškėja tik tuomet, kai kepenų pažeidimas tampa labai rimtas.

Kas padidina hepatito B riziką?

Hepatito B virusas plinta per kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju ar kūno skysčiais. Tam tikros situacijos padidina riziką užsikrėsti HBV:

✔ Lytiniai santykiai be apsaugos su keliais partneriais arba su HBV infekuotu asmeniu.

✔ Adatų ar švirkštų dalijimasis vartojant narkotikus.

✔ Homoseksualūs santykiai tarp vyrų.

✔ Gyvenimas su asmeniu, sergančiu lėtiniu hepatitu B.

✔ Gimimas iš hepatitu B užsikrėtusios motinos.

✔ Darbas, susijęs su kontaktu su krauju (pvz., medicinos srityje).

✔ Kitos infekcijos, tokios kaip hepatitas C ar ŽIV.

✔ Dializės procedūrų atlikimas.

✔ Kalinimas įkalinimo įstaigose.

✔ Vaistų, silpninančių imuninę sistemą (pvz., chemoterapija, didelės kortikosteroidų dozės), vartojimas.

✔ Kelionės į regionus, kuriuose hepatito B infekcija yra paplitusi, pavyzdžiui, Aziją, Ramiojo vandenyno salas, Afriką ar Rytų Europą.

Kokias komplikacijas gali sukelti lėtinis hepatitas B?

Lėtinė HBV infekcija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant:

🔹 Kepenų cirozė. Hepatito B sukeliamas uždegimas ilgainiui gali sukelti kepenų randėjimą, vadinamą ciroze. Tai gali sutrikdyti kepenų funkciją ir sukelti rimtų komplikacijų.

🔹 Kepenų vėžys. Žmonės, sergantys lėtiniu hepatitu B, turi didesnę kepenų vėžio riziką.

🔹 Kepenų nepakankamumas. Ūminis kepenų nepakankamumas – tai būklė, kai kepenys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų. Tokiu atveju gali prireikti kepenų persodinimo.

🔹 Staigus viruso aktyvumo padidėjimas. Kai kuriems žmonėms, sergantiems lėtiniu hepatitu B, viruso lygis gali būti žemas arba neaptinkamas tyrimais. Tačiau jei virusas staiga pradeda daugintis, jis gali būti aptiktas kraujyje ir sukelti kepenų pažeidimą arba net kepenų nepakankamumą.

Kas gali sukelti viruso reaktyvaciją?

• Silpna imuninė sistema.
• Vaistų, slopinančių imunitetą (pvz., didelės dozės kortikosteroidų ar chemoterapijos), vartojimas.

Prieš pradedant gydymą šiais vaistais, būtina atlikti hepatito B tyrimus. Jei nustatoma HBV infekcija, būtina pasikonsultuoti su kepenų ligų specialistu (hepatologu) dėl tolimesnio gydymo.

🔹 Kitos sveikatos problemos. Lėtiniu hepatitu B sergantys žmonės gali susidurti su inkstų ligomis ar kraujagyslių uždegimu.

Skiepai nuo hepatito B

Pagrindinė priemonė, padedanti išvengti hepatito B infekcijos, yra hepatito B vakcina. Ji skiriama dviem skirtingais būdais:

✔ Dviejų dozių schema – skiepai suleidžiami vieno mėnesio skirtumu.

✔ Trijų ar keturių dozių schema – skiepai skiriami per šešis mėnesius.

Vakcinos tipas lemia, kiek injekcijų reikės. Hepatito B viruso negalima užsikrėsti per vakciną.

Daugelyje šalių kūdikiams rekomenduojama pirmąją vakcinos dozę gauti iškart po gimimo. Jei žmogus nebuvo paskiepytas vaikystėje, rekomenduojama vakcinacija iki 59 metų amžiaus. Žmonėms nuo 60 metų, kurie priklauso rizikos grupei, taip pat patariama pasiskiepyti. Net jei nėra didelės rizikos, vyresni nei 60 metų asmenys gali pasirinkti skiepą savo nuožiūra.

Kas turėtų pasiskiepyti nuo hepatito B?

Vakcinacija nuo hepatito B yra ypač rekomenduojama šioms žmonių grupėms:

✔ Naujagimiams.

✔ Vaikams ir paaugliams, kurie nebuvo paskiepyti kūdikystėje.

✔ Asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems globos centruose, kur gyvena žmonės su vystymosi sutrikimais.

✔ Žmonėms, gyvenantiems kartu su hepatitu B sergančiu asmeniu.

✔ Sveikatos priežiūros ir greitosios pagalbos darbuotojams, kuriems tenka kontaktuoti su krauju.

✔ Asmenims, sergantiems lytiškai plintančiomis ligomis, įskaitant ŽIV.

✔ Vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.

✔ Asmenims, turintiems kelis lytinius partnerius.

✔ Žmonėms, kurių seksualinis partneris serga hepatitu B.

✔ Asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus ar dalijantiems adatas ir švirkštus.

✔ Žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis.

✔ Asmenims, sergantiems paskutinės stadijos inkstų liga.

✔ Keliautojams, planuojantiems vykti į regionus, kur hepatito B infekcija yra plačiai paplitusi.

Papildomos priemonės apsisaugoti nuo hepatito b

Be vakcinacijos, svarbu laikytis tam tikrų saugumo priemonių, kurios gali padėti sumažinti hepatito B viruso plitimo riziką:

✔ Žinokite savo lytinio partnerio HBV statusą. Nesimylėkite be prezervatyvo, jei nežinote partnerio sveikatos būklės.

✔ Naudokite naują prezervatyvą kiekvienų lytinių santykių metu. Latekso arba poliuretano prezervatyvai gali sumažinti infekcijos riziką, tačiau visiškai jos nepanaikina.

✔ Nevartokite narkotikų. Jei susiduriate su priklausomybe, ieškokite pagalbos. Jei negalite atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų, naudokite tik sterilius švirkštus ir adatas, niekada jų nedalinkite su kitais.

✔ Būkite atsargūs dėl auskarų vėrimo ir tatuiruočių. Rinkitės patikimas įstaigas, kur naudojama sterili įranga ir adatos. Jei negalite gauti aiškios informacijos apie higienos standartus, ieškokite kitos vietos.

✔ Pasitarkite dėl vakcinacijos prieš keliaudami. Jei planuojate kelionę į vietoves, kur hepatito B infekcija paplitusi (pvz., Aziją, Ramiojo vandenyno salas, Afriką ar Rytų Europą), pasikonsultuokite su gydytoju dėl skiepijimo. Vakcina dažniausiai skiriama trijų injekcijų schema per šešis mėnesius.