Hipokalemija yra būklė, kai kalio kiekis kraujyje yra per mažas. Normalus suaugusiojo kalio kiekis svyruoja nuo 3,5 iki 5,2 mmol/l. Jei kalio kiekis nukrenta žemiau 3 mmol/l, tai laikoma sunkia hipokalemijos forma.
Kalis yra elektrolitas – mineralas, kuris, ištirpęs organizmo skysčiuose, įgyja elektrinį krūvį. Jis būtinas ląstelių, raumenų ir nervų veiklai. Organizmas gauna kalį su maistu, o inkstai per šlapimą pašalina jo perteklių, kad išlaikytų tinkamą mineralų pusiausvyrą.
Kaip hipokalemija veikia organizmą?
Kalis reikalingas raumenims, nervams ir širdžiai, kad jie tinkamai funkcionuotų. Jis taip pat svarbus virškinimo sistemai ir kaulų sveikatai. Jei organizme ilgą laiką trūksta kalio, gali kilti tokių problemų kaip nenormalus širdies ritmas, raumenų silpnumas ar net paralyžius.
Kodėl atsiranda hipokalemija?
Kalio kiekis kraujyje dažniausiai sumažėja dėl jo per didelio netekimo virškinimo sistemoje. Tai gali būti susiję su dažnu vėmimu, viduriavimu ar vidurius laisvinančių vaistų vartojimu. Kitos priežastys gali būti:
- Mitybos sutrikimai, pavyzdžiui, bulimija.
- Per didelis prakaitavimas.
- Alkoholio vartojimo sutrikimas.
- Diuretikų (vandens iš organizmo šalinančių vaistų) vartojimas, nes jie gali pašalinti per daug kalio su šlapimu.
- Tam tikri vaistai, tokie kaip insulinas, kai kurie antibiotikai ar kortikosteroidai.
- Antinksčių veiklos sutrikimai, pavyzdžiui, pirminis aldosteronizmas ar Kušingo sindromas.
- Lėtinė inkstų liga.
- Mažas magnio kiekis organizme.
- Kai kurios retos inkstų ligos, tokios kaip Bartterio ar Gitelmano sindromas, kurie sukelia elektrolitų disbalansą.
- Retais atvejais – nepakankamas kalio kiekis maiste.
Kokie hipokalemijos simptomai?
Lengvi kalio trūkumo atvejai gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, tačiau gali pasireikšti:
- Vidurių užkietėjimas.
- Širdies permušimai.
- Didelis nuovargis.
- Raumenų silpnumas ir spazmai.
- Dilgčiojimas ir tirpimas.
Sunkesniais atvejais gali pasireikšti:
- Raumenų trūkčiojimas.
- Raumenų mėšlungis.
- Stiprus raumenų silpnumas, galintis sukelti paralyžių.
- Žemas kraujospūdis.
- Galvos svaigimas ar alpimas.
- Nenormalus širdies ritmas.
- Per didelis šlapinimasis.
- Nuolatinis troškulys.
Kaip diagnozuojama hipokalemija?
Gydytojas nustato kalio kiekį kraujyje atlikdamas kraujo tyrimą. Normalus kalio lygis suaugusiajam yra nuo 3,5 iki 5,2 mmol/l. Jei kalio kiekis svyruoja tarp 3 ir 3,5 mmol/l, tai laikoma lengva hipokalemijos forma. Jei lygis nukrenta žemiau 3 mmol/l, tai laikoma sunkia hipokalemija.
Be kraujo tyrimo, gali būti skiriamas bazinis arba išsamus metabolinis tyrimų rinkinys. Šie tyrimai padeda įvertinti inkstų veiklą ir elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Jei hipokalemija patvirtinama, gydytojas ieškos jos priežasties. Jei priežastis nėra aiški, gali būti atliekama šlapimo analizė siekiant išmatuoti kalio kiekį šlapime.
Taip pat gali būti paskirtas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, kuris padeda įvertinti širdies ritmą. Kadangi hipokalemija gali sukelti nenormalius širdies ritmus, EKG gali padėti nustatyti šiuos pokyčius.
Kaip gydoma hipokalemija?
Jei nustatyta lengva hipokalemija, gydytojas paskirs geriamus kalio papildus. Jei būklė yra sunkesnė, kalis gali būti skiriamas į veną.
Kalio papildai per veną gali būti reikalingi, jei:
- Kalio lygis yra itin žemas.
- Dėl hipokalemijos atsiranda nenormalūs širdies ritmai.
- Geriamieji papildai neveikia.
- Organizmas netenka daugiau kalio, nei įmanoma atkurti geriamaisiais papildais.
Taip pat bus gydoma pagrindinė būklė, sukėlusi hipokalemiją. Jei hipokalemija atsirado dėl diuretikų vartojimo, gydytojas gali pakeisti juos į tokius, kurie išsaugo kalį organizme. Gali būti rekomenduojama papildomai vartoti kalio papildus.
Kaip sumažinti hipokalemijos riziką?
Vienas iš būdų sumažinti hipokalemijos riziką – vartoti pakankamai kalio turinčių maisto produktų. Su gydytoju galima aptarti tinkamą mitybą.
Kalis gausiai randamas šiuose produktuose:
- Avokadai.
- Bananai.
- Pupelės ir žirniai.
- Sėlenos.
- Tamsiai žalios lapinės daržovės.
- Žuvis.
- Liesa jautiena.
- Pienas.
- Apelsinai.
- Žemės riešutų sviestas.
- Bulvės.
- Špinatai.
- Pomidorai.
Jei pasireiškia vėmimas ar viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 24-48 valandas, būtina kreiptis į medikus. Skysčių netekimas gali sukelti hipokalemiją, todėl kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.
(Jei hipokalemija niekada nebuvo diagnozuota, prevencinės priemonės paprastai nėra būtinos.)
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
