Hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė nepagamina arba neišskiria pakankamo kiekio hormonų į kraujotaką. Dėl to sulėtėja organizmo medžiagų apykaita. Šis procesas gali lemti neplanuotą kūno svorio didėjimą bei nuolatinį nuovargio jausmą.
Nors tokie požymiai kaip svorio augimas ar energijos stoka nėra būdingi tik šiai ligai, ją nustatyti padeda paprastas laboratorinis kraujo tyrimas. Remdamasis jo rezultatais, sveikatos priežiūros specialistas gali įvertinti skydliaukės veiklą.
Dažniausiai hipotirozė yra sėkmingai valdoma. Dauguma pacientų ligą kontroliuoja vartodami paskirtus vaistus ir reguliariai lankydamiesi pas endokrinologą. Tinkamai gydant, galima palaikyti normalią savijautą ir išvengti komplikacijų.
Ilgą laiką negydoma hipotirozė gali tapti pavojinga gyvybei. Atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamius tyrimus.
Hipotirozės tipai
Yra keturios pagrindinės hipotirozės formos, kurios skiriasi savo kilme ir mechanizmu.
Pirminė hipotirozė
Ši forma tiesiogiai susijusi su pačios skydliaukės pažeidimu, dėl kurio ji gamina per mažai hormonų. Reaguodama į tai, hipofizė pradeda išskirti didesnį kiekį skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH). Dažniausios priežastys yra autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, Hashimoto liga, taip pat skydliaukės operacijos ar spindulinis gydymas. Tai labiausiai paplitęs hipotirozės tipas.
Antrinė hipotirozė
Antrinė forma išsivysto tada, kai sutrinka hipofizės veikla. Ši nedidelė liauka, esanti smegenų pamate, tokiu atveju neišskiria pakankamo kiekio TSH, todėl skydliaukė negauna reikiamo signalo hormonų gamybai. Tai reta hipotirozės rūšis.
Tretinė hipotirozė
Tretinė hipotirozė atsiranda, kai pagumburis – smegenų struktūra, palaikanti organizmo vidinę pusiausvyrą – negamina pakankamai tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH). Dėl šios priežasties hipofizė taip pat negali išskirti reikiamo TSH kiekio.
Subklinikinė hipotirozė
Ši forma, dar vadinama lengvu skydliaukės funkcijos nepakankamumu, nustatoma tada, kai TSH lygis yra šiek tiek padidėjęs, tačiau kitų skydliaukės hormonų rodikliai išlieka normos ribose. Dažniausiai ši būklė per kelis mėnesius praeina savaime.
Kaip dažnai pasitaiko hipotirozė?
Hipotirozė gali išsivystyti bet kokio amžiaus ir lyties žmonėms. Vis dėlto ji dažniau diagnozuojama vyresnėms nei 60 metų moterims, ypač po menopauzės.
Kokie yra hipotirozės simptomai?
Hipotirozės požymiai dažniausiai atsiranda palaipsniui ir stiprėja per ilgą laiką. Kai kuriais atvejais simptomų vystymasis gali užtrukti net kelerius metus. Galimi šios būklės požymiai yra šie:
-
Sulėtėjęs mąstymas, atminties suprastėjimas arba sunkumai susikaupiant.
-
Prislėgta nuotaika, depresija ar padidėjęs nerimas.
-
Sausa, šiurkšti oda bei prastesnė plaukų būklė.
-
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
-
Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka.
-
Dažnesnės arba gausesnės menstruacijos.
-
Užkimęs balsas.
-
Padidėjęs jautrumas šalčiui, sunkumas pakęsti žemesnę temperatūrą.
-
Tirpimas ar dilgčiojimas rankose.
-
Veido išvaizdos pokyčiai, pavyzdžiui, nusileidę vokai ar paburkimas aplink akis.
-
Raumenų silpnumas arba skausmingumas.
-
Nepaaiškinamas kūno svorio augimas.
Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, rekomenduojama informuoti sveikatos priežiūros specialistą. Atlikus reikiamus tyrimus, galima patvirtinti arba atmesti hipotirozės diagnozę.
Kas sukelia hipotirozę?
Dažniausia hipotirozės priežastis yra Hashimoto liga. Tai autoimuninė būklė, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola skydliaukės audinius ir sutrikdo jos funkciją.
Kitos galimos hipotirozės priežastys apima:
-
Tam tikrų vaistų vartojimą, įskaitant ličio preparatus, talidomidą ar amjodaroną.
-
Įgimtas būkles, kai skydliaukė nėra susiformavusi arba neveikia tinkamai nuo gimimo.
-
Jodo trūkumą organizme.
-
Hipofizės veiklos sutrikimus, taip pat ir nepiktybinius navikus.
-
Skydliaukės uždegimą, kuris gali išsivystyti po virusinės infekcijos ar nėštumo laikotarpiu.
Kokie yra hipotirozės rizikos veiksniai?
Hipotirozė gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau tam tikros aplinkybės padidina šios ligos tikimybę. Rizika yra didesnė, jei asmuo yra moteris arba turi šiuos veiksnius:
-
Autoimuninę ligą.
-
Paveldimą polinkį, kai artimi šeimos nariai serga šia būkle.
-
Anksčiau atliktas skydliaukės operacijas, įskaitant dalinį ar visišką jos pašalinimą.
-
Nėštumą.
-
Anksčiau taikytą galvos ar kaklo srities spindulinį gydymą.
-
Pradėtą arba nutrauktą tam tikrų vaistų vartojimą.
Kokios gali būti hipotirozės komplikacijos?
Tinkamai gydant, rimtos hipotirozės komplikacijos pasitaiko retai. Tačiau ilgą laiką negydoma sumažėjusio aktyvumo skydliaukė gali lemti kitų sveikatos sutrikimų atsiradimą, tokių kaip:
-
Struma, arba padidėjusi skydliaukė.
-
Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos.
-
Vaisingumo sutrikimai.
-
Persileidimas arba vaisiaus vystymosi apsigimimai.
-
Periferinė neuropatija.
-
Miksedeminė koma – reta, bet gyvybei pavojinga būklė, galinti pažeisti kelias organizmo sistemas.
Kaip diagnozuojama hipotirozė?
Diagnozės nustatymas prasideda nuo fizinės apžiūros. Gydytojas švelniai apčiuopia kaklo sritį, kur yra skydliaukė, siekdamas įvertinti, ar ji nėra padidėjusi ar pakitusios struktūros. Taip pat išsamiai aptariami jaučiami simptomai ir peržiūrima asmens ligos istorija.
Norint tiksliai patvirtinti hipotirozę, dažniausiai atliekami laboratoriniai skydliaukės funkcijos tyrimai. Tai būtina todėl, kad sumažėjęs skydliaukės aktyvumas gali sukelti požymius, panašius į kitų ligų simptomus. Kraujo tyrimais nustatomas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis bei pagrindinių skydliaukės hormonų – trijodtironino (T3) ir tiroksino (T4) – koncentracija.
Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi ir vaizdiniai skydliaukės tyrimai, tokie kaip:
-
Ultragarsinis tyrimas.
-
Kompiuterinė tomografija.
-
Skydliaukės radioaktyviojo kaupimo tyrimas, priskiriamas branduolinės medicinos diagnostikai.
Kaip gydoma hipotirozė?
Dažniausiai taikomas gydymo metodas yra hormonų pakaitinė terapija. Jai naudojamas levotiroksinas – vaistas, kompensuojantis tuos hormonus, kurių skydliaukė nebegamina pakankamu kiekiu. Paprastai jis vartojamas ryte, nevalgius. Kasdien vartojamas vaistas padeda stabilizuoti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti arba visiškai pašalinti ligos simptomus.
Tinkamos dozės parinkimas gali užtrukti, nes pradžioje ji koreguojama atsižvelgiant į reguliariai atliekamų kraujo tyrimų rezultatus. Gydytojas stebi TSH rodiklius ir pagal juos pritaiko gydymą, kol pasiekiamas stabilus hormonų lygis.
Vaistus nuo hipotirozės reikia vartoti visą gyvenimą. Nuoseklus gydymas ir periodinės kontrolės leidžia išlaikyti gerą savijautą ir gyventi įprastą gyvenimą.
Kada po gydymo pradžios pagerėja savijauta?
Levotiroksinas pradeda veikti iš karto, normalizuodamas hormonų pusiausvyrą organizme. Vis dėlto apčiuopiamas simptomų palengvėjimas dažniausiai pasireiškia tik po kelių savaičių nuo gydymo pradžios.
Svarbu žinoti, kad nutraukus vaistų vartojimą, simptomai dažniausiai vėl atsinaujina, todėl gydymas turi būti tęstinis.
Ar hipotirozė gali būti išgydoma?
Šiuo metu visiškai išgydyti hipotirozės neįmanoma. Tačiau taikant tinkamą hormonų pakaitinę terapiją, ligą galima sėkmingai kontroliuoti.
Kiek laiko trunka hipotirozė?
Hipotirozė laikoma lėtine, visą gyvenimą trunkančia būkle. Nustačius diagnozę, kasdienis vaistų vartojimas yra būtinas siekiant palaikyti normalų skydliaukės hormonų kiekį.
Hipotirozės prognozė
Asmenų, sergančių hipotiroze, prognozė yra labai gera, jei liga diagnozuojama ir gydoma laiku. Negydomas skydliaukės funkcijos nepakankamumas gali sukelti sunkias ir gyvybei pavojingas komplikacijas, įskaitant miksedemą.
Papildomi dažniausiai užduodami klausimai
Ar hipotirozė gali pasireikšti nėštumo metu?
Asmenims, kuriems nustatyta sumažėjusi skydliaukės funkcija, ypač pirminė hipotirozė, būdinga didesnė nevaisingumo ir nėštumo komplikacijų rizika. Tarp galimų problemų minimas nėščiųjų padidėjęs kraujospūdis bei gausus kraujavimas po gimdymo. Vis dėlto reguliariai atliekami skydliaukės funkcijos tyrimai ir tinkamai parinktas gydymas leidžia sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Jei sergate hipotiroze ir įtariate nėštumą, svarbu pasitarti su gydytoju dėl tolimesnio būklės valdymo.
Ką reikėtų žinoti apie hipotirozę vaikams?
Kai kurie vaikai gimsta su neveikiančia skydliauke arba jos visai neturėdami. Tokia būklė vadinama įgimta hipotiroze.
Visi naujagimiai tikrinami dėl šios ligos, nes skydliaukės hormonai yra būtini normaliam kūdikio augimui ir smegenų vystymuisi. Nustačius įgimtą hipotirozę, gydymas pradedamas per pirmąsias gyvenimo savaites. Tai leidžia išvengti intelekto raidos sutrikimų ir vystymosi atsilikimo.
Ar hipotirozė yra paveldima?
Kai kuriais atvejais ši liga gali būti perduodama genetiškai iš tėvų biologiniams vaikams. Tačiau paveldimumas nėra vienintelė priežastis. Dažnai hipotirozės išsivystymui įtakos turi aplinkos veiksniai, tokie kaip skydliaukės uždegimas, jodo trūkumas organizme ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Ar hipotirozė sukelia svorio augimą?
Negydoma hipotirozė gali lemti kūno svorio didėjimą. Pradėjus hormonų pakaitinę terapiją, daugelis žmonių palaipsniui netenka priaugto svorio. Vis dėlto rekomenduojama aptarti individualų mitybos ir fizinio aktyvumo planą su sveikatos priežiūros specialistu.
Kas nutinka, jei hipotirozė nėra gydoma?
Be tinkamo gydymo sumažėjusi skydliaukės veikla gali progresuoti ir tapti sunkia, gyvybei pavojinga būkle.
Ar hipotirozė gali sukelti nerimą?
Taip, gali. Bet kokie skydliaukės funkcijos sutrikimai gali būti susiję tiek su nerimu, tiek su depresiniais simptomais. Vis dėlto hipotirozė laikoma viena dažniausių šių emocinių būklių priežasčių. Gydytojas gali patarti, kaip sumažinti stresą ir taikyti dėmesingo įsisąmoninimo praktikas.
Šaltiniai
Amerikos skydliaukės asociacija. Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla).
Bowden SA, Goldis M. Įgimta hipotirozė. 2023 m. birželio 5 d. Publikuota leidinyje StatPearls. Treasure Island (Florida): StatPearls Publishing; 2023 m.
Merck vadovas, versija vartotojams. Hipotirozė. Paskutinė peržiūra ir atnaujinimas – 2022 m. rugsėjis.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų institutas. Hipotirozė (nepakankama skydliaukės veikla). Paskutinė peržiūra – 2021 m. kovas.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų institutas. Skydliaukės ligos ir nėštumas. Paskutinė peržiūra – 2017 m. gruodis.
Jungtinių Amerikos Valstijų Moterų sveikatos biuras. Skydliaukės ligos. Puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2021 m. vasario 22 d.
