Nefritas yra inkstų nefronų uždegimas, dar vadinamas glomerulonefritu. Ši liga gali sutrikdyti inkstų veiklą, sukelti šlapimo pokyčius, dažnesnį ar retesnį šlapinimąsi bei patinimus rankose, pėdose ir kitose kūno vietose.
Inkstai – tai pupelės formos organai, atsakingi už kraujo filtravimą ir perteklinio vandens bei atliekų šalinimą iš organizmo.
Nefritas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti skirtingas priežastis. Kai kurie nefrito tipai atsiranda staiga, o kiti vystosi palaipsniui kaip lėtinės ligos dalis ir reikalauja nuolatinės priežiūros.
Nefrito tipai
Yra keletas skirtingų nefrito tipų, kurie gali paveikti inkstus:
-
Ūmus glomerulonefritas – ši nefrito forma gali išsivystyti staiga po sunkios infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinės gerklės infekcijos, hepatito ar ŽIV.
Be to, ūminį inkstų uždegimą gali sukelti autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, vaskulitai ar granulomatozė su poliangiitu. Sergantiems šiomis ligomis paūmėjimo metu reikalinga skubi medicininė pagalba, kad būtų sumažinta inkstų pažeidimo rizika.
-
Vilkligės nefritas – vilkligė yra autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikus kūno audinius.
Daugiau nei pusei žmonių, sergančių vilklige, ilgainiui išsivysto vilkligės nefritas, kai imuninė sistema ima pulti inkstus.
Vilkligės nefrito simptomai:
- Putotas šlapimas
- Padidėjęs kraujospūdis
- Kojų, kulkšnių ir pėdų patinimas
Be to, gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip sąnarių skausmai, karščiavimas ir odos bėrimai. Vilkligės eiga skiriasi kiekvienam žmogui – kai kuriais atvejais liga gali susilpnėti, tačiau ji taip pat gali tapti labai sunki. Todėl žmonėms, kurie pastebi vilkligės nefrito požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
-
Alporto sindromas (paveldimas nefritas) – ši genetinė liga gali sukelti inkstų nepakankamumą, regėjimo bei klausos sutrikimus. Alporto sindromas dažniausiai stipriau pasireiškia vyrams.
-
Lėtinis glomerulonefritas – ši nefrito forma vystosi palaipsniui ir ankstyvoje stadijoje dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Kaip ir ūminis glomerulonefritas, ši būklė gali stipriai pažeisti inkstus ir net sukelti jų nepakankamumą. Ji gali būti paveldima arba atsirasti po ūminės infekcijos.
-
IgA nefropatija – viena iš dažnesnių nefrito formų, kurią sukelia imunoglobulino A (IgA) antikūnų kaupimasis inkstuose, dėl ko atsiranda uždegimas.
Imuninė sistema gamina antikūnus, kurie padeda kovoti su kenksmingomis medžiagomis ir mikroorganizmais. Tačiau žmonėms, sergantiems IgA nefropatija, šie antikūnai yra defektiški.
Ši liga dažniausiai diagnozuojama vėliau, nes ankstyvieji simptomai gali būti nepastebimi. Gydymui dažnai skiriami kraujospūdį reguliuojantys vaistai.
-
Intersticinis nefritas – greitai išsivystanti nefrito forma, dažniausiai atsirandanti dėl infekcijos arba tam tikrų vaistų vartojimo. Ji pažeidžia inkstų intersticiumą – skysčiu užpildytą inkstų dalį.
Jei gydytojas laiku nutraukia pacientui netinkamų vaistų vartojimą, visiškas pasveikimas gali įvykti per kelias savaites. Tačiau kai kuriais atvejais inkstų pažeidimai gali progresuoti iki nepakankamumo.
Nefrito priežastys
Nefritą gali sukelti daugybė veiksnių, o kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Inkstų ligos ir nefritas dažnai būna paveldimi, todėl galima genetinė predispozicija. Taip pat kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV bei hepatitas B ar C, gali sukelti inkstų uždegimą.
Inkstų pažeidimai gali atsirasti ir dėl tam tikrų vaistų vartojimo, ypač antibiotikų. Per didelis nuskausminamųjų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar diuretikų vartojimas taip pat gali lemti nefrito atsiradimą.
Inkstų anatomija
Inkstai yra gyvybiškai svarbūs organai, atsakingi už atliekų filtravimą.
Tai du pupelės formos organai, kurių dydis prilygsta kumščiui. Jie yra išsidėstę abiejose stuburo pusėse, šiek tiek žemiau šonkaulių. Inkstai per dieną perfiltruoja apie 140 litrų kraujo, pašalindami nereikalingas medžiagas ir perteklinį vandenį.
Kiekvienas inkstas sudarytas iš tūkstančių struktūrų, vadinamų nefronais, kur vyksta kraujo filtravimas. Šis procesas susideda iš dviejų pagrindinių etapų:
- Glomerulas veikia kaip pirmasis filtras, sulaikantis kraujo ląsteles ir baltymus, o vanduo bei atliekos keliauja toliau.
- Inkstų kanalėlis (tubulas) – antrasis filtras, kuris sulaiko mineralus ir papildomus baltymus. Po šio proceso atliekos pašalinamos iš organizmo su šlapimu.
Kai žmogui išsivysto nefritas, uždegimas pažeidžia tiek inkstų kanalėlius, tiek aplinkinius audinius. Tai gali sukelti inkstų pažeidimus ir sutrikdyti jų funkciją.
Pažeisti inkstai nebegali efektyviai filtruoti kraujo, todėl organizme pradeda kauptis atliekos. Tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, o jei būklė tampa itin sunki ar lėtinė – inkstų nepakankamumą.
Rizikos veiksniai
Pagrindiniai veiksniai, didinantys inkstų ligų riziką:
- Paveldima inkstų ligų istorija
- Aukštas kraujospūdis
- Cukrinis diabetas
- Nutukimas
- Širdies ligos
- Amžius 60 metų ir daugiau
Inkstų uždegimo simptomai
Ankstyvose stadijose nefrito simptomai dažnai būna lengvi arba beveik nepastebimi. Tačiau šie požymiai gali rodyti ligą:
- Pakitę šlapinimosi įpročiai
- Patinimai bet kurioje kūno vietoje, ypač rankose, pėdose, kulkšnyse ir veide
- Pakitusi šlapimo spalva
- Putotas šlapimas
- Kraujo priemaišos šlapime
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu šlapimas įgauna rudos arba rausvos spalvos atspalvį, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su medikais, jei pastebimi bet kokie kiti šlapimo pokyčiai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti negrįžtamos inkstų žalos ir sunkių komplikacijų.
Diagnostika
Kai kuriais atvejais nefritas gali būti nustatytas per įprastinius kraujo ar šlapimo tyrimus.
- Baltymai šlapime gali rodyti, kad inkstai neveikia tinkamai.
- Kreatinino kiekio kraujyje tyrimas leidžia įvertinti inkstų būklę.
Tačiau patikimiausias būdas diagnozuoti nefritą – inkstų biopsija. Procedūros metu gydytojas paima nedidelį inkstų audinio mėginį su adata ir siunčia jį laboratoriniam tyrimui.
Gydymas
Jeigu inkstų uždegimas nesitraukia savaime, gali prireikti vaistų.
Gydymo būdas priklauso nuo nefrito tipo ir jo priežasties.
- Ūminis nefritas gali praeiti be specialaus gydymo, tačiau dažnai reikalingi vaistai ir procedūros, skirtos pašalinti perteklinį skysčių kiekį ir pavojingus baltymus.
- Lėtinis nefritas reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros, kraujospūdžio kontrolės ir reguliarių inkstų veiklos tyrimų.
Gydytojai dažnai skiria diuretikus (vandens išskyrimą skatinančius vaistus), kad sumažintų patinimus ir reguliuotų kraujospūdį.
Kai kuriais atvejais gali būti naudingi imuninę sistemą slopinantys vaistai, jei nefritas susijęs su autoimuniniais sutrikimais.
Be to, gydytojas gali rekomenduoti dietologo konsultaciją, kad būtų sudarytas inkstams palankus mitybos planas. Dažniausiai tokia dieta pasižymi:
- Mažesniu baltymų kiekiu
- Mažesniu druskos kiekiu
- Ribotu kalio vartojimu
Prevencija
Nors visiškai išvengti nefrito ne visada įmanoma, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali sumažinti jo riziką:
- Išlaikyti sveiką kūno svorį
- Atsisakyti rūkymo
- Kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje
- Reguliariai sportuoti
- Valgyti subalansuotą ir sveiką maistą, kuris palaiko inkstų veiklą
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
