Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai pasižymi dideliu stresu, skubotumu ir nesubalansuota mityba, dėl ko kyla įvairios sveikatos problemos. Viena iš aktualiausių temų šiuo metu – stresas ir jo įtaka sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra stresas, kaip jis veikia organizmą ir kokios yra prevencijos bei valdymo strategijos padedančios jį sumažinti.

Kas yra stresas?

Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinkos veiksnius, kurie sukelia jaudulį, nerimą arba grėsmės pojūtį. Stresas gali būti trumpalaikis, toks kaip pasireiškiantis prieš svarbų įvykį, arba ilgalaikis, kuris trunka ilgą laiką ir gali neigiamai paveikti sveikatą.

Streso priežastys

Streso priežastys gali būti įvairios – tiek išorinės, tiek vidinės. Kai kurios dažniausios priežastys:

Darbo perteklius ir laiko stokos jausmas
Finansiniai sunkumai
Asmeniniai santykiai ir šeimos problemos
Ligos arba šeimos narių sveikatos problemos
Gyvenimo pokyčiai, kaip skyrybos arba persikėlimas

Streso poveikis sveikatai

Stresas gali turėti ilgalaikį poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai. Ilgalaikis stresas siejamas su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis ligomis.

Susiję įrašai

Fizinis poveikis

Širdies ligos: ilgalaikis stresas gali padidinti kraujospūdį, širdies ritmą ir cholesterolio kiekį, taip padidindamas širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Imuninės sistemos silpnėjimas: stresas gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl gali didėti sergamumas peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis.
Virškinimo problemos: gali atsirasti skrandžio opos, dirgliosios žarnos sindromas ar kitos virškinimo problemos.
Miego sutrikimai: stresinė būsena gali sutrikdyti miego ciklus.

Psichologinis poveikis

Depresija ir nerimas: nuolatinis stresas gali sukelti depresiją arba nerimo sutrikimus.
Koncentracijos ir atminties problemos: dėl streso gali būti sunku susikaupti arba prisiminti informaciją.
Nuovargis: dėl nuolatinio įtampos jausmo dažnai jaučiamas nuovargis ir energijos trūkumas.

Streso prevencija ir valdymas

Nors stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, svarbu išmokti jį valdyti siekiant išvengti neigiamo poveikio sveikatai. Čia pateikiami keli svarbiausi aspektai streso mažinimui.

Mityba

Subalansuota mityba gali padėti palaikyti organizmo pusiausvyrą ir gerinti atsparumą stresui. Rekomenduojama laikytis šių mitybos principų:

Valgyti reguliariai ir nepamiršti pusryčių.
Įtraukti į mitybą vaisius, daržoves, viso grūdo produktus.
Vengti per daug cukraus, riebalų ir kofeino turinčių maisto produktų.
Gerti pakankamai vandens.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų kovoti su stresu. Sportas padeda išskirti endorfinus, kurie mažina streso hormonus ir gerina nuotaiką. Rekomenduojama:

Užsiimti aerobine veikla, pavyzdžiui, vaikščioti, bėgioti, plaukioti.
Išbandyti jogą arba pilates, kurie padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
Judėti bent 30 minučių per dieną bent penkias dienas per savaitę.

Psichologinės technikos

Yra daugybė psichologinių technikų, kurios gali padėti valdyti stresą. Kai kurios iš jų:

Meditacija: reguliari meditacija padeda atsipalaiduoti ir susikaupti.
Giluminio kvėpavimo pratimai: padeda nuraminti protą ir kūną.
Atsipalaidavimo technikos: progresyvus raumenų atsipalaidavimas gali sumažinti fizinį įtemptumą.

Išvados

Stresas yra didelė šiuolaikinio pasaulio problema, tačiau žinios apie jį ir praktinės valdymo strategijos gali padėti sumažinti jo neigiamą poveikį sveikatai. Svarbu rūpintis tiek savo fizine, tiek psichologine sveikata, nes jos abu yra tarpusavyje susiję. Išmokti suvaldyti stresą gali padėti jaustis geriau, būti produktyvesniems ir gerinti gyvenimo kokybę.