Bakterinė vaginozė (BV) – tai makšties infekcija, kuri atsiranda dėl pernelyg gausaus bakterijų augimo. Kiekvienoje sveikoje makštyje gyvena bakterijos, kurios paprastai yra subalansuotos. Tačiau kartais „blogosios“ bakterijos pradeda dominuoti ir nuslopina „gerąsias“, o tai sukelia bakterijų disbalansą makštyje ir sukelia bakterinę vaginozę.

BV gali sukelti nemalonų makšties išskyrų „žuvies“ kvapą. Kai kuriems žmonėms tai taip pat gali sukelti dirginimą makštyje, tačiau kiti gali neturėti jokių simptomų.

Kaip dažnai pasitaiko bakterinė vaginozė?

Bakterinė vaginozė yra dažniausia makšties problema tarp moterų ir asmenų, gimusių su moters lytinėmis savybėmis, amžiaus grupėje nuo 15 iki 44 metų. Apie 35% asmenų su makštimi susiduria su BV. Ši infekcija dažniau pasitaiko juodaodėms moterims.

Kas gali susirgti BV?

Bakterinę vaginozę gali gauti bet kas, turintis makštį. Dažniausiai ji pasireiškia lytinį gyvenimą pradedantiems asmenims, o tiems, kurie niekada neturėjo lytinių santykių, tai labai retai nutinka. Kai kuriems žmonėms natūraliai gaminasi daugiau bakterijų, sukeliančių BV.

Susiję įrašai

Veiksniai, didinantys BV riziką:

Nėštumas.
Nesaugi lytinė praktika (nenaudojant prezervatyvų ar dantų užtvarų).
Intrauterinės spiralės (IUD) naudojimas.
Daug lytinių partnerių arba naujas partneris.
Lytiniai santykiai su AFAB partneriu.
Makšties plovimas (douching).
Antibiotikų vartojimas.

Bakterinės vaginozės simptomai

Apie 84% žmonių, turinčių bakterinę vaginozę, nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai pasireiškia, jie gali būti šie:

Pilkšvos, balkšvos arba žalsvos spalvos makšties išskyros.
Žuvies kvapo makšties išskyros, ypač po lytinių santykių.
Niežulys ar dirginimas makštyje.
Deginimo pojūtis šlapinantis.

BV simptomai gali būti panašūs į kitų infekcijų simptomus, todėl svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta, ar tai BV, ar kita makšties infekcija.

Kaip užsikrečiama bakterine vaginoze (BV)?

Makštis yra namai daugybei skirtingų bakterijų, vadinamų mikrobioma. Bakterijų disbalansas sukelia BV.

Tiksliau, bakterinė vaginozė atsiranda tada, kai „blogosios“ bakterijos (anaerobai) auga greičiau nei „gerosios“ bakterijos (laktobacilos). Per didelis vienos rūšies bakterijų augimas sukelia šį disbalansą.

Mokslininkai žino, kad bet kokie pokyčiai makšties natūralioje chemijoje gali paveikti bakterijų pusiausvyrą. Todėl tam tikros veiklos, pavyzdžiui, makšties plovimas (douching) ar nesaugus seksas, gali paskatinti BV atsiradimą. BV negalima užsikrėsti per baseinus, karštas vonias ar tualeto dangčius, taip pat per kontaktą su paviršiais, kuriuos lietė asmuo su BV.

Ar bakterinė vaginozė yra užkrečiama?

Bakterinė vaginozė nėra perduodama iš žmogaus žmogui, tačiau lytinė veikla gali padidinti riziką užsikrėsti šia infekcija.

Ar bakterinė vaginozė yra lytiškai plintanti liga (LPL)?

Bakterinė vaginozė nėra laikoma lytiškai plintančia liga, tačiau ji susijusi su lytine veikla. Tyrėjai mano, kad seksas gali pakeisti bakterijų aplinką makštyje, todėl padidėja bakterijų disbalanso tikimybė.

Kuo skiriasi bakterinė vaginozė ir grybelinė infekcija?

Bakterinė vaginozė ir grybelinė infekcija yra makšties infekcijos, kurios sukelia padidėjusį išskyrų kiekį. Štai kaip jas atskirti:

Išskyros

Pagrindinis BV požymis – išskyros su „žuvies“ kvapu. Grybelinės infekcijos išskyros dažniausiai neturi stipraus kvapo, tačiau gali būti panašios į varškės konsistenciją.

Makšties dirginimas

BV paprastai nesukelia makšties dirginimo ar niežėjimo, o grybelinės infekcijos dažnai sukelia šiuos simptomus.

Vaistai be recepto

Grybelines infekcijas galima gydyti nereceptiniais vaistais. Norint gydyti BV, reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir gauti antibiotikų.

Kaip sužinoti, ar turite bakterinę vaginozę (BV)?

Tik sveikatos priežiūros specialistas gali nustatyti bakterinę vaginozę. Jei pastebite BV požymius, kreipkitės į gydytoją. Vizito metu gydytojas paklaus apie jūsų sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes makšties infekcijas ar lytiškai plintančias ligas (LPL). Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:

Dubens tyrimas

Gydytojas, užsidėjęs pirštines, įkiš pirštus į makštį ir apžiūrės, ar nėra infekcijos požymių, pavyzdžiui, padidėjusių išskyrų arba nemalonaus kvapo, baltos ar pilkos spalvos išskyrų.

Makšties išskyrų mėginys

Gydytojas į makštį įdės spekulių ir, naudodamas tamponą, paims išskyrų mėginį. Šis mėginys bus siunčiamas į laboratoriją, kurioje bus nustatoma, kokios bakterijos yra makštyje.

BV tyrimo metodai

Makšties išskyrų mėginiai gali būti tiriami keliais būdais. Dažniausi metodai yra šie:

Šlapio mėginio tyrimas: Išskyros dedamos ant stiklo ir tiriamos mikroskopu.
Kvapo testas: Gydytojas patikrina išskyras dėl žuvies kvapo.
Makšties pH tyrimas: Šiuo testu matuojamas išskyrų rūgštingumas. Aukštesnė pH reikšmė gali rodyti BV.

Kaip gydyti BV?

Gydytojas skirs antibiotikus, dažniausiai metronidazolį arba klindamiciną. Šie vaistai gali būti gelio arba kremo pavidalo, kurie įvedami į makštį. Taip pat gali būti skiriamos antibiotikų tabletės, kurias reikia vartoti per burną.

Svarbu užbaigti visą antibiotikų kursą pagal gydytojo nurodymus. Per anksti nutraukus gydymą, nes simptomai išnyko, gali padidėti rizika susirgti BV vėl.

Ar BV gali praeiti savaime?

Kai kuriais atvejais BV gali praeiti savaime be vaistų. Tačiau jei turite simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. BV gali padidinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis ir paveikti nėštumą.

Ar yra naminis gydymas bakterinei vaginozei (BV)?

Nėra nereceptinių produktų, skirtų gydyti bakterinę vaginozę. Venkite naudoti makšties ploviklius (douching) arba priemones, skirtas grybelinėms infekcijoms, nes jos gali pabloginti BV. Dėl gydymo būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kiek laiko trunka bakterinė vaginozė?

Daugeliu atvejų viena antibiotikų dozė, vartojama iki septynių dienų, pašalina infekciją. Tačiau apie 10%–15% žmonių gali prireikti papildomo gydymo kurso.

Kaip sumažinti riziką susirgti BV?

Nors negalima visiškai užkirsti kelio bakterinei vaginozei, galite sumažinti riziką laikydamiesi šių rekomendacijų:

Venkite makšties plovimo (douching): Tai sutrikdo natūralią bakterijų pusiausvyrą makštyje. Verčiau praktikuokite sveiką makšties ir vulvos priežiūrą.
Venkite makšties kontakto su daiktais, kurie lietė jūsų anusą: Tokie daiktai kaip tualetinis popierius ar sekso žaislai gali pernešti bakterijas iš išmatų į makštį. Sekso žaislus būtinai kruopščiai išvalykite po kiekvieno naudojimo.
Ribokite lytinių partnerių skaičių: Tyrimai rodo, kad rizika susirgti BV yra didesnė, jei turite kelis lytinius partnerius.
Naudokite lateksinius prezervatyvus ar dantų užtvaras: Nors tiksliai nežinoma kodėl, tyrimai rodo, kad lytinė veikla yra susijusi su BV.
Dėvėkite medvilninius arba medvilne išklotus apatinius: Bakterijos klesti drėgnoje aplinkoje, o medvilnė padeda sugerti drėgmę.

Ar galima susirgti bakterine vaginoze (BV) daugiau nei vieną kartą?
Taip. Iki 80% žmonių gyvenime patiria BV daugiau nei vieną kartą.

Kokios yra BV komplikacijos?
Bakterinė vaginozė paprastai nesukelia rimtų komplikacijų, tačiau jei jos negydyti, tai gali sukelti šias problemas:

Komplikacijos nėštumo metu: Jei nėštumo metu sergate BV, tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI): BV padidina riziką užsikrėsti LPI, tokias kaip chlamidioze ar gonorėja. Jei turite ŽIV ir susergate BV, rizika perduoti ŽIV savo partneriui padidėja.
Dubens uždegiminė liga (PID): BV gali sukelti PID – reprodukcinių organų infekciją. Negydomas PID gali sukelti vaisingumo problemas.

Ar reikia gydyti bakterinę vaginozę (BV) nėštumo metu?
Jei nėštumo metu sergate BV, gydytojas gali skirti saugių vaistų. Infekciją reikia gydyti nepriklausomai nuo to, ar jaučiate simptomus. BV gali sukelti nėštumo komplikacijas, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą ar mažo svorio kūdikį.

Kada turėčiau informuoti savo partnerį?
Vyrams ir asmenims, gimusiems su vyriškomis lytinėmis savybėmis (AMAB), nereikia gydyti BV. Jei jūsų partneris turi moteriškas lytines savybes (AFAB), jie taip pat gali turėti BV. Svarbu juos informuoti, kad galėtų gauti gydymą.