Kineziterapija, arba fizioterapija, yra gydymo metodas, padedantis pagerinti kūno gebėjimą atlikti fizinius judesius. Ji gali būti bendro skausmo valdymo plano dalis arba skirta konkrečiai traumai ar sveikatos būklei gydyti. Taip pat dažnai reikalinga kineziterapija po įvairių rūšių operacijų. Be to, ji gali padėti išvengti traumų dar prieš joms įvykstant.
Kineziterapiją atlieka specialistas – sveikatos priežiūros specialistas, kuris užtikrina, kad gydymo metu būsite saugūs.
Gydymo trukmė priklauso nuo jūsų patirtų traumų ar sveikatos būklės bei nuo to, kuri kūno vieta reikalauja pagalbos judėjimui pagerinti. Kai kuriems žmonėms pakanka kelių savaičių gydymo trumpalaikėms problemoms spręsti, o kitiems kineziterapija gali būti reikalinga mėnesius ar net metus, siekiant kontroliuoti lėtines būkles.
Kokias problemas gydo kineziterapija?
Dauguma žmonių pradeda kineziterapiją po to, kai sveikatos priežiūros specialistas nustato traumą ar ligą. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra šios:
- Sporto traumos
- Kaklo skausmas
- Nugaros skausmas
- Kelio skausmas
- Klubo skausmas
- Riešo kanalo sindromas
- Sausgyslių uždegimas
- Rotatorių manžetės plyšimai
- Kelio raiščių traumos (pvz., priekinio kryžminio raiščio plyšimas)
- Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai
- Smegenų sukrėtimai
- Insultai
- Nugaros smegenų traumos
- Galvos smegenų traumos
Kineziterapija taip pat gali būti reikalinga lėtinių ligų valdymui, tokių kaip:
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Cerebrinis paralyžius
- Išsėtinė sklerozė
- Raumenų distrofija
- Parkinsono liga
- Cistinė fibrozė
Kineziterapijos rūšys
Kineziterapija apima įvairias metodikas, kuriose derinami rankiniai terapijos būdai (kai specialistas judina tam tikras kūno dalis) ir pratimai, atliekami prižiūrint kineziterapeutui. Gydymas gali apimti:
- Tempimo pratimus
- Jėgos treniruotes (su svoriais arba be jų)
- Masažą
- Šilumos arba šalčio terapiją
- Hidroterapiją
- Elektrinę nervų stimuliaciją
Paprastai kineziterapija atliekama ambulatoriškai, todėl pacientai nėra gydymo įstaigoje viso gydymo laikotarpio metu. Kai kuriais atvejais terapija pradedama ligoninėje po traumos ar operacijos, o vėliau tęsiama namuose.
Priklausomai nuo jūsų gyvenamosios vietos ir terapijos tipo, ji gali būti atliekama specializuotoje klinikoje, ligoninėje ar net namuose. Kai kuriais atvejais galima dalyvauti kineziterapijos užsiėmimuose nuotoliniu būdu – vaizdo skambučiu ar telefonu (telemedicina).
Kineziterapijos nauda
Kineziterapija gali padėti sustiprinti ir pagerinti bet kurią organizmo sistemą, kuri yra atsakinga už judėjimą, įskaitant:
- Raumenų ir kaulų sistemą
- Nervų sistemą
- Širdies ir kvėpavimo sistemą
- Oda ir jutimo funkcijas
Kineziterapija gali stiprinti įvairias kūno dalis šiose sistemose, tokias kaip:
- Raumenys
- Kaulai
- Sąnariai
- Širdis
- Plaučiai
- Smegenys (įskaitant nervus ir jų siunčiamus signalus į kitas kūno dalis)
- Oda ir jos jautrumas prisilietimams
Kuo skiriasi kineziterapija ir ergoterapija?
Abi terapijos padeda pagerinti judėjimą ir saugumą, tačiau jų tikslai skiriasi.
Kineziterapija dažniausiai skirta sveikatos būklėms, tokioms kaip skausmas ar sustingimas konkrečioje kūno dalyje, gydyti. Ji taip pat dažnai reikalinga reabilitacijai po traumų ar operacijų.
Ergoterapija labiau orientuota į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir gyventi savarankiškai. Žodis „okupacinė“ šiame kontekste nereiškia tik darbo – tai apima bet kokias kasdienes veiklas. Ergoterapeutas gali padėti lavinti įgūdžius, reikalingus naudotis kompiuteriu.
Kineziterapijos rizikos
Kineziterapija yra labai saugi ir veiksminga. Tačiau, kaip ir bet kuri fizinė veikla, ji gali sukelti nedidelę traumų riziką arba pabloginti esamą būklę. Pasitarkite su savo kineziterapeutu, kad užtikrintumėte, jog visus pratimus atliekate teisingai ir saugiai, ypač jei planuojate juos atlikti savarankiškai tarp vizitų.