Žmonės dažnai klausia, kada reikėtų susirūpinti dėl apatinių galūnių patinimų (edemos). Daugelis venų ligų sukelia patinimą, todėl be medicinos specialisto pagalbos diagnozuoti gali būti sudėtinga. Kai kurios šių problemų yra nesunkios, o kitos – skubios medicininės pagalbos reikalaujantys atvejai. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie venų ligas ir kada būtina kreiptis į specialistus.
Kraujotakos ir skysčių kaupimosi kojose supratimas
Kraujotaka yra panaši į upių, pavyzdžiui, Misisipės, užtvankų infrastruktūrą. Naudodamos šliuzus, pylimus ir užtvankas, krovininiai laivai juda prieš srovę, gabendami vertingus išteklius į šiaurines sritis.
Venos veikia pagal panašią sistemą. Venų vožtuvai atsidaro tik viena kryptimi, leisdami kraujui judėti aukštyn, pašalindami atliekas ir toksinus bei papildydami kraują deguonimi.
Jei kyla audros ar sugriūna užtvankos, upės krantai eroduojasi ir užtvindomi. Tas pats galioja venoms – kai vožtuvai nefunkcionuoja tinkamai, kraujotaka sulėtėja arba visiškai sustoja, dėl ko apatinių galūnių srityje kaupiasi skysčiai, atliekos ir kraujas.
Vienos kojos patinimas ir abiejų kojų patinimas
Kraujotakos sutrikimai pėdose, kulkšnyse ar kojose sukelia patinimą, dar vadinamą edema. Patinimas gali atsirasti tiek vienoje, tiek abiejose kojose. Tačiau bet kokiu atveju edema rodo kraujo tėkmės problemas.
Vienos kojos edema dažnai rodo rimtą problemą. Spartus ar stiprus patinimas yra skubi medicininė situacija ir gali reikšti giliųjų venų trombozę (DVT) – potencialiai gyvybei pavojingą kraujo krešulį.
Abiejų kojų patinimas dažniausiai signalizuoja apie lėtinį, ilgai trunkantį sutrikimą. Nepaisant to, ar patinimas yra vienoje ar abiejose kojose, ankstyvas gydymas yra labai svarbus siekiant sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų.
Kas sukelia vienos kojos patinimą?
Vienos kojos patinimas gali turėti įvairias priežastis. Kraujagyslių viduje susikaupęs apnašų sluoksnis trukdo kraujo judėjimui. Išsiplėtusios ir ištemptos venos tampa jautrios kraujo kaupimuisi. Kai venų vožtuvai nebeveikia tinkamai, jie neleidžia deguonies neturinčiam kraujui efektyviai kilti aukštyn.
Kai kraujas kaupiasi, jo judėjimas žemyn sukelia refliuksą, dar labiau apsunkindamas situaciją. Silpnos venų sienelės, nefunkcionuojantys vožtuvai ir užsikimšusios kraujagyslės gali sukelti vienos kojos patinimą. Tačiau vienos kojos patinimo priežasties gydymas padeda atkurti tinkamą kraujo tėkmę ir cirkuliaciją.
Giliųjų venų trombozė (DVT)
Kraujo krešuliai, susiformavę giliuosiuose venose, vadinami giliųjų venų tromboze. Ši rimta būklė dažniausiai pasireiškia didžiosiose kojų venose. Gali būti pastebimi šie DVT požymiai:
- Kojos patinimas
- Skausmas, mėšlungis ar diskomfortas, dažniausiai prasidedantis blauzdos raumenyse
- Odos spalvos pokyčiai, paprastai paraudimas arba pamėlynavimas
- Šiltumo pojūtis paveiktoje kojoje
Įvairios medicininės būklės, neseniai atliktos operacijos, venų ligos ir nejudrumas yra rizikos veiksniai, didinantys DVT tikimybę.
Greitas gydymas yra būtinas, nes kraujo krešuliai dažnai atitrūksta nuo venų sienelių ir keliauja į plaučius. Kai krešuliai užstringa plaučiuose, jie blokuoja kraujo tiekimą, sukeldami plaučių emboliją.
Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į medikus, kad išvengtumėte tolesnių komplikacijų.
Periferinių arterijų liga (PAD)
Kaip bebro užtvanka riboja vandens srautą, taip ir apnašų kaupimasis stabdo kraujo tekėjimą. Arterijos susiaurėja ir kietėja dėl riebalų kaupimosi jų sienelėse. Medicinoje ši būklė vadinama arterioskleroze, tačiau dažniausiai ji žinoma kaip „užsikimšusios arterijos“.
Šios susiaurėjusios arterijos sukelia nepakankamą deguonies tiekimą audiniams ir organams. Kai deguonies trūkumas tampa reikšmingas, išsivysto PAD. Nors ši liga dažniau pasitaiko vyrams, ja serga apie 12 procentų amerikiečių.
Įdomu tai, kad 20 procentų žmonių, sergančių PAD, nejaučia jokių simptomų, todėl liga dažnai lieka nepastebėta. Lengvi periferinių arterijų ligos atvejai yra besimptomiai arba pasireiškia protarpiniais simptomais.
Šie simptomai paprastai pablogėja fizinio aktyvumo metu ir išnyksta ramybėje. Šis požymis vadinamas protarpine šlubavimu (intermittent claudication). Pagrindiniai PAD simptomai:
- Skausmingi mėšlungiai apatinėse galūnėse
- Kojų nuovargis ar sunkumo pojūtis
- Kojų ir kulkšnių vėsumas
- Odos spalvos pokyčiai
- Kojų plaukų netekimas
- Blizgi oda ant kojų
Vienos kojos patinimas, susijęs su PAD, dažniausiai pasireiškia tada, kai koja yra imobilizuota arba laikoma žemyn skausmui palengvinti.
Negydant deguonies tiekimas liks nepakankamas, dėl ko gali atsirasti opos ar gangrena. Dažnai pacientai, kreipęsi į venų specialistus, išvengia komplikacijų ir pasiekia gerų rezultatų.
Limfedema
Limfedema yra lėtinis patinimas, kurį sukelia limfinės sistemos pažeidimas. Mažiau nei penki procentai visų limfedemos atvejų yra paveldimi. Daugiau nei 95 procentai atvejų atsiranda dėl limfagyslių obstrukcijos ar sutrikimų. Dažniausios priežastys:
- Chirurgija
- Radioterapija
- Trauma
- Auglys
- Limfinė filariozė
Lėtinės venų nepakankamumo (CVI) pacientai dažnai patiria limfos, skaidraus arba balto skysčio, sudaryto iš baltųjų kraujo kūnelių, nutekėjimą, sukeliantį patinimą ir limfedemą. Achy, stipriai įtemptos kojos yra vienas iš šios būklės simptomų.
Vienas būdingiausių simptomų – pitting edema, kai patinusi audinio dalis lieka įdubusi po spaudimo. Pavyzdžiui, jei paspaudžiate patinusią pėdą, ir įdubimas lieka net sekundę, tai yra pitting edema.
Limfagyslių obstrukcija gali būti nustatyta fiziniu tyrimu, KT arba MRT skenu. Nors išgydyti limfedemą sunku, sertifikuoti venų specialistai gali pasiūlyti gydymo būdus, kurie lėtina ligos eigą ir užkerta kelią komplikacijoms.
Venų nepakankamumas
Venų nepakankamumas arba venų liga išsivysto, kai venų funkcija yra sutrikusi, sukeldama patinimą, diskomfortą ir odos pokyčius vienoje ar abiejose kojose. Ši būklė atsiranda dėl venų obstrukcijos, sumažėjusių raumenų susitraukimų arba neveiksmingų vožtuvų.
Padidėjęs venų spaudimas (venų hipertenzija) atsiranda, kai venos sunkiai stumia kraują prieš srovę. Dėl to padidėjęs kraujagyslių spaudimas sukelia kojų patinimą ir tolesnę venų bei vožtuvų žalą. Ilgalaikis venų nepakankamumas sukelia reikšmingą edemą, uždegimą ir deguonies tiekimo trūkumą. Rizikos veiksniai:
- DVT istorija arba fizinė trauma
- Amžius
- Antsvoris
- Ilgalaikis sėdėjimas arba stovėjimas
- Nėštumas
Jei manote, kad sergate venų nepakankamumu, venų specialistas gali atlikti fizinį įvertinimą ir ultragarso tyrimą venų funkcijai nustatyti. Galimi gydymo būdai:
- Gyvenimo būdo pakeitimai
- Kompresinės kojinės
- Ablacija
- Skleroterapija
- Ambulatorinė flebektomija
Ankstyvas gydymas sumažina komplikacijų riziką ir pagerina rezultatus, todėl nedelskite.
Venų varikozė
Venų varikozė yra padidėjusios, išsiplėtusios venos, kurios išlinksta ir susisuka. Jos dažniausiai pasitaiko kojose. Nors ne visada pasireiškia simptomai, įprasti požymiai yra skausmingos, pavargusios ir „sunkios“ kojos.
Kaip ir venų nepakankamumas, venų varikozė atsiranda dėl sutrikusio venų grįžtamojo kraujo tekėjimo. Neveiksmingi venų vožtuvai sukelia kraujo kaupimąsi ir refliuksą. Venų sienelės tampa ištemptos ir silpnos, o pažeistos venos išsilenkia dėl padidėjusio spaudimo.
Pradžioje venos gali būti tvirtos, tačiau ne matomos. Ligai progresuojant, venos pradeda iškilti ir tampa pastebimos. Po apžiūros ir ultragarso specialistas paskirs tinkamiausią gydymo planą. Gydymo galimybės yra tokios pat kaip ir venų nepakankamumo.
Supratimas apie negydomo kojų patinimo komplikacijas
Kojų patinimo gydymas yra būtinas, nesvarbu, ar simptomai pasireiškia vienoje, ar abiejose kojose. Atminkite, venų varikozė, kojų nuovargis ir skausmas blauzdose nėra normalūs. Tai yra įspėjamieji požymiai apie galimas komplikacijas.
Daugelis žmonių atmeta kojų problemas kaip senėjimo dalį arba mano, kad tai tik kosmetinis klausimas. Ši dezinformacija sukelia rimtas komplikacijas. Vienos kojos patinimas dažnai rodo rimtą būklę. Negydomas kraujagyslių stresas gali sukelti šias komplikacijas:
- Venų varikozę
- Voratinklines venas
- Odos spalvos pokyčius
- Kraujo krešulius
- Venines opas ar žaizdas
Jei nerimaujate dėl savo venų sveikatos, nedelskite. Gydymas padės sustiprinti venas, pašalinti neveiksmingas venas ir pagerinti kraujotaką.
Kada kreiptis į venų specialistą dėl kojų patinimo?
Niekada nėra per anksti kreiptis į venų specialistą. Nesvarbu, ar jus vargina varikozinės venos, ar nerimaujate dėl venų sveikatos, sertifikuotas venų centras suteiks profesionalią pagalbą.
Jei pastebite anksčiau minėtus simptomus, ankstyvas gydymas padės kovoti su venų ligomis. Gydymo galimybės svyruoja nuo gyvenimo būdo pokyčių iki minimaliai invazinių procedūrų. Jei jaučiate skausmą blauzdoje, kietą ir jautrią veną ar kraujuojančią varikozinę veną, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu.
Patarimai, kaip išvengti kojų patinimo
Kojų patinimo gydymas turėtų spręsti pagrindines problemas. Jei kenčiate nuo simptomų, susijusių su silpnomis venų sienelėmis, neveikiančiais vožtuvais ar apnašų kaupimusi, gydymo galimybės – tokios kaip lazerinė abliacija, skleroterapija ar kompresinės kojinės – yra prieinamos.
Tačiau geriausia gydymo strategija yra prevencija. Šie patarimai padės išvengti kojų patinimo:
- Skatinkite kraujo cirkuliaciją
- Venkite ilgo sėdėjimo ir stovėjimo
- Naudokite kompresines kojines
- Išlaikykite sveiką svorį
- Valgykite daug skaidulų turinčius produktus
Išvada: kojų patinimo priežastys ir gydymo svarba
Kojų patinimas yra simptomas, kurį verta atkreipti dėmesį, nes jis rodo pagrindinę problemą. Vienos kojos edema gali reikšti sunkią ir gyvybei pavojingą būklę. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir palengvinti būklę.
Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu.
Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą.
Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus.
Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.
