Kokliušas

Kokliušas, dar vadinamas pertusiu, yra labai užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ši liga dažniausiai sukelia ilgalaikius ir pasikartojančius kosulio priepuolius, kurie gali tęstis savaitėmis ar net mėnesiais po pirmųjų simptomų atsiradimo.

Kokliušas kūdikiams

Vietoj kosulio priepuolių kūdikiai, sergantys kokliušu, gali patirti kvėpavimo sutrikimų. Viena iš tokių būklių yra apnėja, kai kūdikio kvėpavimas laikinai sustoja. Kokliušas kūdikiams gali sukelti rimtų ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Apie trečdalis visų kūdikių (jaunesnių nei 1 metų), sergančių kokliušu, turi būti gydomi ligoninėje.

Kokliušo vakcina gali padėti išvengti šios infekcijos.

Kaip skamba kokliušas?

Ilgalaikis kosulys sukelia oro išstūmimą iš plaučių. Greitai ir giliai įkvėpus po kosulio priepuolio, gali pasigirsti kokliušo būdingas garsas – garsus, aukšto tono „klykčiojantis“ triukšmas. Iš čia ir kilo ligos pavadinimas „kokliušas“. Tačiau kai kurie žmonės gali sirgti kokliušu net nesukeldami šio garsaus garso.

Kas dažniausiai serga kokliušu?

Kokliušas gali paveikti bet ką, tačiau dažniausiai juo serga kūdikiai, vaikai ir paaugliai.

• Kūdikiai yra ypač jautrūs infekcijai, nes jie negali gauti kokliušo vakcinos iki 2 mėnesių amžiaus.
• Kokliušą kūdikiai gali užsikrėsti nuo savo tėvų, suaugusiųjų globėjų ar kitų vaikų.

Ar suaugusieji gali sirgti kokliušu?

Taip.

• Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai būna švelnesnis nei kūdikiams ar vaikams.
• Tai ypač pasakytina apie tuos suaugusiuosius, kurie yra gavę kokliušo vakciną. Infekcija gali atrodyti panaši į peršalimą, o būdingas „klykčiojantis“ garsas dažnai nepasireiškia.

Tačiau suaugusieji taip pat gali sirgti sunkiomis kokliušo formomis, ypač jei nėra gavę kokliušo vakcinos.

• Jie gali patirti ilgalaikius kosulio priepuolius, kurie neleidžia miegoti naktimis.
• Žmonės, patyrę šiuos kosulio epizodus, sako, kad tai yra sunkiausias jų gyvenime kosulys.
• Be to, tokie kosulio priepuoliai gali smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti rimtų komplikacijų.

Kokliušo simptomai

Ankstyvieji kokliušo simptomai

Pradžioje kokliušo simptomai gali būti panašūs į įprasto peršalimo požymius. Šie simptomai gali trukti nuo vienos iki dviejų savaičių ir apimti:

• Nedidelį karščiavimą.
• Lengvą ar retkarčiais pasireiškiantį kosulį.
• Bėgančią nosį.
• Kvėpavimo pauzes kūdikiams (apnėja).

Kokliušo simptomai po pirmųjų dviejų savaičių

Po pirmos ar antros savaitės kokliušo simptomai paprastai tampa sunkesni ir apima:

• Ilgus, pasikartojančius ar stiprius kosulio priepuolius (paroksizmus), kurie gali tęstis iki 10 ar daugiau savaičių.
• Kokliušo garsą („klykčiojimą“) įkvepiant po kosulio priepuolio.
• Vėmimą.
• Išsekimą dėl ilgo kosulio.

Kokliušo simptomai pradeda mažėti po keturių savaičių, tačiau kosulio priepuoliai gali pasikartoti mėnesiais nuo ligos pradžios.

Kokios yra kokliušo priežastys?

Kokliušo priežastis yra bakterija, vadinama Bordetella pertussis.

• Liga prasideda, kai bakterijos patenka į kvėpavimo takus.
• Jos prisitvirtina prie smulkių, plaukelių pavidalo išaugų (blakstienėlių) kvėpavimo takų gleivinėje.
• Bakterijos išskiria toksinus, kurie pažeidžia blakstienėles ir sukelia kvėpavimo takų uždegimą.
• Šis uždegimas padidina gleivių išsiskyrimą ir sukelia stiprų kosulį.

Ar kokliušas yra užkrečiamas?

Taip.

• Kai žmogus kosėja ar čiaudi, į orą paskleidžiami smulkūs kvėpavimo takų lašeliai su bakterijomis.
• Šiuos bakterijas turinčius lašelius aplinkiniai gali įkvėpti ir užsikrėsti.
• Užsikrėtęs žmogus gali būti užkrečiamas dar prieš pasirodant simptomams ir išlikti užkrečiamas iki dviejų savaičių nuo kosulio pradžios.

Kaip diagnozuojamas kokliušas?

Sveikatos priežiūros specialistas atliks fizinę apžiūrą ir paklaus apie simptomus. Gydytojas gali:

• Naudoti medvilninį tamponą, kad paimtų gleivių mėginį iš nosies.
• Paimti mėginį suleidžiant fiziologinį tirpalą per nosį ir gerklės užpakalinę dalį.

Mėginiai siunčiami į laboratoriją, kur technikai tikrina, ar nėra Bordetella pertussis bakterijų.
Gydytojas taip pat gali užsakyti kraujo tyrimus, kad patvirtintų bakterijų buvimą.

Kaip gydomas kokliušas?

Kokliušo gydymas turėtų prasidėti kuo greičiau po diagnozės nustatymo.

• Gydytojas paskirs antibiotikų, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui.
• Tačiau antibiotikai negali užkirsti kelio kosuliui ar jo išgydyti.

Kosulio sirupai ir kiti vaistai taip pat negali palengvinti kosulio priepuolių, todėl simptomams valdyti reikia naudoti namų gydymo priemones.

• Jei buvote glaudžiai susijęs su žmogumi, sergančiu kokliušu, gydymą reikėtų pradėti per tris savaites nuo kontakto. Gydytojas greičiausiai rekomenduos antibiotikus.

Kokliušo gydymas kūdikiams

Jei kūdikiui pasireiškia kokliušas, jam gali prireikti gydymo ligoninėje. Kokliušas kūdikiams gali sukelti pavojingas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo problemos.
Gydymo ligoninėje metu:

• Kvėpavimo takai išvalomi – gydytojas gali pašalinti gleives siurbimu.
• Stebima kūdikio kvėpavimas – jei reikia, skiriamas deguonis.
• Dehidratacijos prevencija arba gydymas – kūdikiui gali būti skiriami intraveniniai skysčiai.

Kaip išvengti kokliušo?

Kokliušo vakcina – veiksmingiausia prevencijos priemonė

Geriausias būdas išvengti kokliušo yra pasiskiepyti nuo šios ligos. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja visiems vaikams gauti difterijos, stabligės ir kokliušo (DTaP) vakciną. Ši kombinuota vakcina taip pat apsaugo nuo difterijos ir stabligės. Ji yra saugi ir veiksminga.

Vaikų vakcinacijos nuo kokliušo grafikas

Vaikai turėtų gauti penkias DTaP vakcinos dozes pagal šį rekomenduojamą skiepijimo tvarkaraštį:

1. Pirmoji dozė: 2 mėnesių amžiaus.
2. Antroji dozė: 4 mėnesių amžiaus.
3. Trečioji dozė: 6 mėnesių amžiaus.
4. Ketvirtoji dozė: tarp 15 ir 18 mėnesių amžiaus.
5. Penktoji dozė: tarp 4 ir 6 metų amžiaus.

Suaugusiųjų kokliušo prevencija

Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja suaugusiesiems gauti stiprinamąją kokliušo vakcinos dozę, nes jie dažniausiai būna infekcijos šaltinis kūdikiams.

• Suaugusieji praranda imunitetą kokliušo infekcijai su amžiumi, todėl svarbu, kad visi, kurie rūpinasi kūdikiais, gautų stiprinamąją vakciną.
• Užsikrėtę suaugusieji gali manyti, kad serga bronchitu ar sinusitu, ir nesąmoningai užkrėsti pažeidžiamus kūdikius, kurie yra labiau linkę patirti rimtų komplikacijų.
• Rekomendacijos suaugusiesiems:

1. 19–64 metų amžiaus suaugusieji turėtų vieną kartą gauti stiprinamąją vakciną, vadinamą Tdap vakcina.
2. Vyresni nei 64 metų suaugusieji taip pat turėtų gauti stiprinamąją vakciną, jei turės glaudų kontaktą su kūdikiais, jaunesniais nei 12 mėnesių.

Nėščiųjų apsauga

• Nėščiosioms rekomenduojama gauti Tdap vakciną trečiąjį nėštumo trimestrą (tarp 27 ir 36 savaitės).
• Nėščiosios turi būti skiepijamos Tdap vakcina per kiekvieną nėštumą.

Ši vakcina suteikia kūdikiams trumpalaikę apsaugą nuo kokliušo ir gali apsaugoti juos nuo rimtų infekcijos komplikacijų.

Šeimos narių ir globėjų apsauga

Jei laukiatės kūdikio, svarbu užtikrinti, kad šeimos nariai ir globėjai imtųsi atsargumo priemonių ir pasiskiepytų nuo kokliušo. Vakcinacija padeda sumažinti infekcijos riziką kūdikiams