Krūties vėžys, dažniau pasireiškiantis moterims, tačiau gali išsivystyti ir vyrams. Dabartiniais laikais krūties vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas gerokai pagerėjo, tuo tarpu mirtingumo rodikliai nuolat mažėja. Tai lemia ankstesnė diagnostika ir efektyvesnės bei pažangios gydymo strategijos.
Kokie yra krūties vėžio simptomai?
- Jausmas, kad krūtyje yra gumbas.
- Odos sustorėjimas ar duobutės, kurios primena apelsino žievelę.
- Krūties išvaizdos dydžio ir formos pasikeitimas.
- Spenelis atsitraukia į vidų.
- Arealos odos lupimasis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate gumbą ar pastebite krūties pokyčius, nedelsdami kreipkitės dėl tikslios diagnozės, net jei neseniai atlikote mamografiją.
Ką lemia krūties vėžys?
Netipiškas ląstelių augimas, ypač latakų ir liaukinio epitelio, gali suformuoti gumbą arba krūties vėžį. Vėžio ląstelės gali metastazuoti į limfmazgius ir kitas kūno vietas. Hormonai, gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir genai gali prisidėti prie krūties vėžio atsiradimo. Nuo penkių iki dešimties procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Mokslininkai nustatė, kad paveldėtos mutacijos BRCA1 ir BRCA2 genuose yra susijusios su dideliu krūties ir kiaušidžių vėžio rizika.
Veiksniai, prisidedantys prie rizikos?
- Lytis: Moterims krūties vėžio išsivystymo tikimybė yra didesnė nei vyrams.
- Amžius: Krūties vėžio rizika didėja su amžiumi.
- Šeimos istorija: Jei jūsų motina, sesuo ar dukra turėjo krūties vėžį, ypač jauname amžiuje, jūsų rizika žymiai padidėja.
- Paveldėti genų mutacijos: Jei jūsų šeimoje yra BRCA1 ir BRCA2 genai, jūsų krūties vėžio rizika yra daug didesnė.
- Ankstesnės krūties problemos ar vėžys: Ankstesnė kraujotakos in situ karcinoma arba atypinė latakų hiperplazija padidina jūsų riziką. Jei vienoje krūtyje yra vėžys, kita jam labiau išvystoma rizika.
- Nutukimas: Viršsvoris didina krūties vėžio riziką moterims.
- Nėštumas ir gimdymas: Pirmas gimdymas po 30 metų arba nevaisingumas padidina riziką.
- Mėnesinės ir menopauzė: Ankstyva menarche prieš 12 metų ar vėlyva menopauzė gali padidinti riziką.
- Hormono pakeitimo terapija: Estrogeno ir progesterono vartojimas menopauzės metu didina riziką.
- Radiacijos poveikis: Rizika padidėja, jei jauname amžiuje buvo veikiama radiacija.
- Alkoholio vartojimas: Alkoholio vartojimas didina krūties vėžio riziką lyginant su nevartotojais.
Ar galima išvengti krūties vėžio?
Moterys, kurių rizika maža arba nėra rizikos
- Atlikite reguliarias krūties vėžio patikras, tokias kaip klinikiniai krūtų tyrimai ir mamografijos.
- Išmokite atlikti krūtų savikontrolę ir reguliariai tikrinkite, ar nėra pokyčių ar anomalijų.
- Apribokite alkoholio vartojimą iki vieno gėrimo per dieną, jei pasirenkate gerti.
- Reguliariai mankštinkitės bent 30 minučių kasdien.
- Mažinkite hormoninės terapijos po menopauzės dozę ir trukmę, kad sumažintumėte krūties vėžio riziką.
- Užtikrinkite sveiką kūno svorį. Valgykite sveiką, subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies ir sveikų riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus.
Moterys, kurių rizika yra didelė
- Chemoprofilaktika: Anti-estrogeniniai vaistai gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką. Prieš pradėdamos šiuos vaistus, atlikite rizikos įvertinimą ir apsvarstykite privalumus ir trūkumus.
- Profilaktinė chirurgija: Kai kurios moterys gali nuspręsti atlikti profilaktinę mastektomiją ir ovariektomiją, pašalindamos krūtis ir kiaušides, kad būtų išvengta krūties ir kiaušidžių vėžio atsiradimo.
Kaip nustatomas krūties vėžys?
Krūties vėžio diagnostikos būdai
- Krūties savikontrolė gali padėti aptikti odos pokyčius, gumbus krūtyse ir pažastyse.
- Mamograma gali padėti aptikti mažus, nematomus gumbus ar vėžį kaip patikrinimo ar diagnostikos testą.
- Krūties ultragarsinė diagnostika gali nustatyti, ar yra kietų gumbų ar skysčiu užpildytų cistų krūtyje.
- Biopsija gali padėti analizuoti jūsų krūties audinio mėginį vėžio ląstelėms. Ji gali nustatyti vėžio tipą ir laipsnį bei vėžio ląstelių hormonų receptorių būklę, kad būtų galima suplanuoti tinkamą gydymą.
- Krūties MRT gali padėti nustatyti auglio ar vėžio dydį, vietą ir plitimą.
Kaip su juo elgtis, kai tai yra krūties vėžys?
Gauti žinią apie krūties vėžį gali būti sunku, reikalaujant priimti svarbius sprendimus dėl gydymo pasirinkimo. Svarbu pasiruošti tiek emociškai, tiek fiziškai prieš gaunant gydymą.
- Sužinokite apie savo krūties vėžį paklausdami gydytojo apie vėžio tipą, stadiją ir hormonų receptorių būklę bei kiekvieno gydymo pasirinkimo privalumus ir trūkumus.
- Kalbėkitės su krūties vėžiu išgyvenusiais pacientais arba profesionaliais konsultantais, dirbančiais su vėžio išgyvenusiais. Dalijimasis mintimis ir jausmais su žmonėmis, praėjusiais panašią situaciją, gali padėti sumažinti ir tvarkyti stresą bei emocinį įtampą.
- Būkite artimai susiję su savo draugų ir šeimos ratu. Jie gali būti pagrindinė jūsų palaikymo sistema gydymo metu. Jie gali būti jums žmogus, kuriam galite pasikliauti emocinėje srityje, ar net pagaminti valgį, kai esate pernelyg silpni.
Kaip spręsti fizinį nuovargį sergant krūties vėžiu?
Krūties vėžiu sergantys pacientai paprastai patiria nuovargį gydymo metu ir po jo. Alternatyvios medicinos terapijos gali padėti sumažinti nuovargio jausmą.
- Aptarkite su gydytoju, ar galima atlikti švelnią mankštą, tokią kaip joga, tai chi, vaikščiojimas ar plaukimas.
- Praktikuokite streso mažinimo technikas, tokias kaip raumenų atsipalaidavimas.
- Palaikykite dienoraštį, kad išreikštumėte savo emocijas gydymo metu.
Paliatyvioji priežiūra
Paliatyvioji priežiūra siekia sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę asmenims, susiduriančiams su sunkiomis ar gyvybei pavojingomis ligomis. Ši priežiūros kryptis, kurią teikia daugiadisciplininė gydytojų, slaugytojų ir sveikatos priežiūros specialistų komanda, padeda valdyti sunkius simptomus. Šis alternatyvus gydymas veiksmingai papildo tęsiamus gydymus, tokius kaip chirurgija, radioterapija ar chemoterapija, dirbant kartu su pacientais ir jų šeimomis.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
