SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Leukemija

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Leukemija
Share on FacebookShare on Twitter

Leukemija yra kraujo liga, kurios metu kraujo ląstelės dauginausis be kontrolios. Šios ląstelės, vadinamos blastais, užpuola kaulų čiulpus. Tai sutrukšina normalią kraujo ląstelių gamybą.

Leukemija gali sukelti daugybę simptomų. Tarp jų yra karščiavimas, nuovargis, kraujavimas ir dažni infekcijos. Gydymas priklauso nuo leukemijos tipo, paciento amžiaus ir sveikatos būklės.

Kas yra leukemija ir jos tipai

Leukemija yra vėžinė liga, kuri pažeidžia kraujo ir kaulų čiulpų ląsteles. Šios ląstelės pradeda daugintis be kontrolios. Tai trukdo normaliam kraujo gamybos procesui.

Leukemija skirstoma į dvi pagrindines grupes – ūminę ir lėtinę. Tai priklauso nuo ligos vystymosi greičio.

Susiję įrašai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio

Ūminė leukemija

Ūminė leukemija vystosi greitai, per kelias savaites ar mėnesius. Ji pažeidžia jaunąsias kraujo ląsteles. Tai slopina normalią kraujodarą.

Lėtinė leukemija

Lėtinė leukemija vystosi lėčiau, per kelerius metus. Pažeidžiamos jau subrendusios kraujo ląstelės. Dėl to ligos raida yra lėtesnė.

Limfoidinė ir mieloidinė leukemija

Pagal pažeistas ląsteles, leukemija skirstoma į limfoidinę ir mieloidinę formas. Limfoidinė leukemija dažnesnė, sudaranti apie 4-5 kartus daugiau atvejų nei mieloidinė. Vaikams būdingesnės ūminės leukemijos formos.

Leukemijos atsiradimo priežastys

Norėjome sužinoti, kodėl leukemija atsiranda. Žinome, kad kai kurie veiksniai padeda šiai ligai išsivysti. Genetiniai pokyčiai kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse yra svarus priežastis.

Genetinė predispozicija padidina riziką susirgti. Šeimoje esant daug atvejų toksas. Ankstesnis gydymas radioterapija ar chemoterapija taip pat gali būti rizikos veiksnys.

Chemikalos, kaip benzenas, ir radioaktyvus spinduliavimas gali pažeisti DNR. Tai gali sukelti leukemiją.

  • Genetinės ligos ir imuninės sistemos sutrikimai, kaip antai Dauno sindromas, gali būti susiję su didesne leukemijos rizika.
  • Rūkymas ir kontaktas su toksiškomis medžiagomis taip pat gali prisidėti prie leukemijos atsiradimo.
  • Ankstesnis gydymas kitom onkologinėm ligom, taikant chemoterapiją ar spindulinę terapiją, gali padidinti riziką susirgti leukemija.

Leukemijos gydymas gali sukelti komplikacijas. Radiacija ir chemoterapija yra priežasčių. Svarbu atpažinti simptomus ir pradėti gydymą anksčiau.

Pagrindiniai ligos simptomai ir požymiai

Leukemijos simptomai gali būti įvairūs. Jie priklauso nuo ligos tipo ir stadijos. Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda lėtai.

Ji gali būti panašios į kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau, jei atpažinti ankstyvieji požymiai laiku, galima greitai pradėti gydymą. Tai padeda pagerinti prognozę.

Ankstyvieji simptomai

  • Nuolatinis karščiavimas ir naktinis prakaitavimas
  • Dažni uždegiminiai procesai
  • Bendras silpnumas ir nuovargis
  • Lengvai atsirandančios mėlynės ir kraujavimai
  • Padidėję limfmazgiai

Vėlyvieji simptomai

  1. Anemija (mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis)
  2. Padidėjusi infekcijų rizika
  3. Kraujavimo problemos
  4. Kaulų ir sąnarių skausmai
  5. Svorio kritimas

Ekstrameduliniai požymiai

Leukemija gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Leukeminės ląstelės gali atsidurti už kaulų čiulpų ribų. Tai gali sukelti galvos skausmus, pykinimą ir diskoordinaciją.

leukemijos simptomai

Nustatant , svarbu atlikti kruopščius kraujo ir kaulų čiulpų tyrimus. Tai padeda identifikuoti ligos pobūdį ir stadija. Tai leidžia parinkti tinkamiausią ir gydymo būdą bei prognozuoti tolesnę eiga.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Leukemijos diagnozė reikalauja įvairių tyrimų. Tarp jų yra kraujo tyrimas, kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija. Taip pat naudojami tėkmės citometrija, imunologiniai ir genetiniai tyrimai.

Kaulų čiulpuose turtingi blastai rodo leukemiją. Diagnozė patvirtinama, kai jų yra daugiau nei 20%.

Leukemijos išplitimą įvertinami vaizdinimo tyrimai. Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir pozitroninės emisijos tomografija yra svarbūs. Juosmeninė punkcija taip pat naudojama.

Šie tyrimai padeda nustatyti ligos stadiją. Taip pat pasirinkti geriausią gydymo planą.

  • Bendrasis kraujo tyrimas – padeda nustatyti leukemijos tipus ir aktyvumą.
  • Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija – svarbiausi tyrimo metodai diagnozuojant leukemiją.
  • Tėkmės citometrija – membraninių ir citoplazminio antigenų nustatymas.
  • Imunologiniai ir genetiniai tyrimai – padeda identifikuoti chromosomų pokyčius ir mutacijas.

Reguliarūs kraujo patikrinimai yra svarbūs. Taip pat simptomų sekimas. Ankstyvoji diagnozė leidžia pradėti veiksmingą gydymą.

Kraujo vėžio stadijos ir klasifikacija

Leukemija yra kraujo vėžis, kuris skirstomas pagal blastų tipą ir genetinius požymius. Pacientai priskiriami į leukemijos rizikos grupes pagal genetiką, amžių ir gydymo atsaką. Tai padeda nustatyti ligos gydymo planą.

Rizikos grupės

Rizikos grupių įvertinimas yra būtinas, kad prognozuotų ligos eigos ir gydymo rezultatus. Pacientai skirstomi į žemą, vidutinę ir aukštą rizikos grupes pagal genetiką ir kliniką.

  • Žema rizikos grupė – pacientai su palankiomis genetines savybėmis, gerai atsispindi gydymui.
  • Vidutinės rizikos grupė – pacientai su neutraliomis savybėmis.
  • Aukštos rizikos grupė – pacientai su nepalankiomis savybėmis, sunkiai atsispindi gydymui.

Ligos išplitimo vertinimas

Leukemijos išplitimą vertinama vaizdiniais tyrimais ir juosmeninė punkcija. Tai rodo, ar liga pažeidė kitus organus už kaulų čiulpų ribų. Šis vertinimas svarbus gydymo planavimui ir prognozavimui.

Šiuolaikinės gydymo galimybės

Šiandien leukemijos gydymui naudojami įvairūs metodai. Tarp jų yra chemoterapija, taikinių terapija ir imunoterapija. Gydymo būdai priklauso nuo leukemijos tipo ir paciento sveikatos.

Chemoterapija yra svarbi, kad nukintų vėžines ląsteles. Taikinių terapija veikia tam tikras molekules vėžinėse ląstelėse. Imunoterapija, skatinanti imunes sistemą kovoti su vėžiu, taip pat yra efektyvi.

Kaulų čiulpų transplantacija yra svarbi tam tikriems pacientams. Ši procedūra gali suteikti ilgalaikį remisiją. Ypač efektyvi, jei pacientas turi palankias ligos charakteristikas.

Išsamios diagnostikos ir individualizuotas gydymas suteikia geresnius rezultatus. Tai leidžia pacientams ir jų artimiesiems turėti viltį. Leukemijos gydymo galimybės vis toliau plečiasi, užtikrinančios geresnes gyvenimo kokybes.

leukemijos gydymas

Chemoterapija ir jos ypatumai

Chemoterapija yra pagrindinis metodas, naudojamas gydant leukemiją. Šis gydymo būdas apima kelias fazes, kiekviena jų turinti savo tikslus ir ypatumus. Supažindinkime su svarbiausiais chemoterapijos aspektais.

Indukcinis gydymas

Indukcinis gydymas yra pirmoji chemoterapijos fazė, skirta pasiekti ligos remisiją. Šio etapo metu naudojami įvairūs vaistai, tokie kaip citarabinas, daunorubicinas, idarubicinas ir kiti. Jie siekia sunaikinti kuo daugiau leukeminių ląstelių ir atkurti normalią kraujodarą.

Konsolidacijos fazė

Po sėkmingo indukcinio gydymo eina konsolidacijos fazė. Tuo metu tikslas – sunaikinti visas likusias vėžines ląsteles ir užtikrinti ilgalaikę remisiją. Šiame etape dažnai naudojama chemoterapija kartu su kaulų čiulpų transplantacija.

Palaikomasis gydymas

Palaikomasis gydymas vyksta po konsolidacijos fazės. Šis periodas skirtas užtikrinti ilgesnį ligos remisijos laikotarpį. Pacientai dažnai gauna mažesnes vaistų dozes, siekiant apsaugoti organizmą nuo lėtinių komplikacijų.

Chemoterapijos taikymas leukemijai gydyti yra kompleksinis. Reikalauja kruopštaus planavimo bei stebėjimo. Tačiau šiuolaikinės gydymo metodikos leidžia pasiekti puikių rezultatų, ypač vaikų ir paauglių leukemijos atvejais.

Kaulų čiulpų transplantacija

Kaulų čiulpų transplantacija yra svarbi, kadangi padeda pacientams su didelės rizikos leukemija arba po atkryčio. Ši procedūra gali būti atlikta autologiškai, naudojant paties paciento ląsteles, arba alogeniškai, naudojant donoro ląsteles. Kaulų čiulpų transplantacija yra sudėtinga ir reikalaujanti specialaus pasiruošimo bei ilgo atsigavimo periodo.

Kasmet Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacijos reikia maždaug 60 žmonių. Vietinis kaulų čiulpų donorų registras yra santykinai nedidelis. Dažnai tenka ieškoti donorų užsienyje. Vienos asmens paieškos užtruko net šešis mėnesius. Iš viso Lietuvoje atlikta daugiau nei 2 000 kaulų čiulpų transplantacijų.

Kaulų čiulpų transplantacija atliekama išskiriant kamienines hematopoetines ląsteles iš kaulų čiulpų ar periferinio kraujo. Procedūra užtrunka apie 20-40 minučių, jei imami kaulų čiulpai, arba apie 4 valandas, jei surenkamos kamieninės ląstelės iš kraujo. Potencialus donoras turi būti 18-35 metų amžiaus ir atitikti specifinius sveikatos kriterijus.

Alogeninė kamieninių ląstelių transplantacija (KKLT) dažniausiai taikoma sergant ūmiomis leukemijomis. Po tokios transplantacijos ilgą laiką reikia vartoti imunosupresantus, nes imuninė sistema būna nepilnai funkcionuojanti.

Prognozė ir pasveikimo galimybės

Leukemijos prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai gali būti ligos tipas, genetiniai pokyčiai ir atsakas į gydymą. Šiuolaikinės gydymo galimybės labai pagerina išgyvenamumo rodiklius, ypatingai vaikų leukemijos atveju.

Beveik 90% sergančiųjų vaikų pasveiksta. Tačiau gydymas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Svarbu užtikrinti tinkamą stebėseną ir gyvenimo kokybės gerinimą.

Leukemijos prognozė taip pat priklauso nuo paciento savybių. Amžius, bendroji sveikatos būklė ir reagavimas į gydymą yra svarbūs. Onkologijos progresas leidžia išgelbėti daugiau gyvybių.

Inovacijos gydymo srityje nuolat gerina išgyvenamumo rodiklius ir gyvenimo kokybę.

Kiekvienas pacientas yra unikalus. Leukemijos gydymas turi būti individualizuotas. Atsižvelgiant į konkrečias ligos apraiškas ir paciento savybes, galima pasiekti geriausius leukemijos prognozės rezultatus.

Taip užtikrinama gerai gyvenimo kokybė sergantiems šia liga.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
Maistas

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas
Tyrimai

CMV serologinis tyrimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas
Ligų simptomai

Kepenų kvapas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kitas įrašas
rankos skausmas nuo alkūnės iki riešo

Rankos skausmas nuo alkūnės iki riešo

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Oxandrolone

Anavaras [Oxandrolone]: Privalumai, naudojimas, šalutinis poveikis

2025 26 spalio
Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio
Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
  • CMV serologinis tyrimas
  • Kepenų kvapas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.