Mažakraujystė, taip pat žinoma kaip anemija, yra dažna kraujo liga, kuriai būdingas raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje. Ši būklė gali pakelti deguonies trūkumo pavojų kūno audiniams ir organams, kuris pasireiškia įvairiais mažakraujystės simptomais, tokiais kaip nuovargis, silpnumas, atminties pablogėjimas ir susilpnėjęs imunitetas.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, mažakraujystė paveikia kiekvieną trečią asmenį pasaulyje. Geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi forma, sudaranti iki 80% visų atvejų. Geografiškai šią ligą dažniau patiria besivystančios šalys, tačiau ir Lietuvoje geležies stokos anemija yra nemažas sveikatos iššūkis. Ja dažniausiai serga vaikai, paaugliai, vaisingo amžiaus moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Mažakraujystės simptomai gali būti subtilūs ir nepastebimi ilgą laiką, todėl būtina žinoti ir atkreipti dėmesį į šiuos požymius. Ilgalaikė mažakraujystė gali pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti emocinius sutrikimus ir fizinius simptomus, tokius kaip plaukų slinkimas ir silpni nagai. Siekiant užkirsti kelią mažakraujystei, rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, turinčios daug geležies turinčių maisto produktų, tokių kaip raudona mėsa, jūros gėrybės, ankštiniai augalai ir žalialapės daržovės.
Profilaktinės priemonės, tokios kaip reguliarios kraujo tyrimo procedūros ir gydytojo konsultacijos pajutus mažakraujystės simptomus, gali padėti laiku nustatyti ir sėkmingai gydyti šią ligą. Geležies papildai dažnai skiriami geležies stokos anemijos gydymui, nors jų vartojimas gali sukelti virškinimo trakto problemų.
Anemija gali neigiamai paveikti bendrą žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir gydymo būdus.
Kas yra mažakraujystė?
Mažakraujystė, dar kitaip vadinama anemija, yra kraujo liga, kai sumažėja eritrocitų arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to sutrinka deguonies transportavimas į audinius, susilpnėja jų funkcijos ir kyla audinių hipoksija. Mažakraujystės priežastys gali būti labai įvairios, įskaitant mitybos trūkumus, lėtines ligas ar net genetinius veiksnius.
Anemijos tipai skirstomi įvairiai, o Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) išskiria tris pagrindines mažakraujystės kategorijas: lengva, vidutinė ir sunki. Remiantis PSO duomenimis, apie 1,987,300,000 žmonių pasaulyje kenčia nuo anemijos, o apie 3,580,000,000 asmenų susiduria su geležies trūkumu. Lietuvoje mažakraujystė ypač paplitusi nėščių moterų grupėje – 25-30% atvejų.
Mažakraujystės diagnozė yra būtina siekiant nustatyti tikslias priežastis ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Anemijos tipai gali būti labai įvairūs priklausomai nuo hemoglobino koncentracijos ar eritrocitų kiekio. Geležies trūkumo anemija yra dažniausia, po jos seka lėtinių ligų sukelta anemija. Visame pasaulyje rizikos grupėms priklauso ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Su mažakraujyste susiję simptomai gali būti įvairūs, įskaitant bendrą silpnumą, nuolatinį nuovargį, dusulį, širdies plakimo pagreitinimą, plaukų slinkimą ir nagų lūžinėjimą. Šią ligą svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti tinkamą gydymą, kuris gali trukti bent tris mėnesius ir apimti geležies, vitamino B grupės ir folio rūgšties papildus.
Mažakraujystės simptomai ir požymiai
Mažakraujystė yra plačiai paplitusi sveikatos problema, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO), mažakraujystė paveikia kas trečią žmogų. Dažniausia jos forma – geležies trūkumo anemija, kuri sudaro iki 80% visų atvejų. Geležies trūkumo simptomai gali būti įvairūs ir dažnai pasirodo palaipsniui. Siekiant geriau suprasti šią būklę, svarbu atkreipti dėmesį į tiek fizinius, tiek psichologinius anemijos požymius.
Fiziniai simptomai
Fiziniai mažakraujystės simptomai yra labiausiai pastebimi ir dažnai pirmiausia pritraukia dėmesį. Šie simptomai apima silpnumą, nuovargį, mieguistumą, širdies skausmus, pagreitintą pulsą, dusulį bei mėšlungį. Be to, mažakraujystės simptomai gali pasireikšti plaukų slinkimu ir nagų lūžinėjimu, dėl ko kenčiantis asmuo gali jaustis labiau paveiktas dėl išvaizdos pokyčių.
Psichologiniai simptomai
Be fizinių simptomų, mažakraujystė daro įtaką ir psichinei būklei. Psichologiniai anemijos požymiai gali apimti susilpnėjusį imunitetą, atminties praradimą, dirglumą, sumažėjusį apetitą ir blogesnę koncentraciją. Neretai mažakraujystės simptomai pasirodo ne iš karto, todėl žmogus ilgai gali nežinoti apie savo būklę. Pavyzdžiui, ankstyvoji mažakraujystė dažnai būna be jokių simptomų ir pastebima tik atliekant kraujo tyrimus.
Dažniausios mažakraujystės priežastys
Mažakraujystė yra kompleksinė būklė, kurią gali sukelti įvairios priežastys. Tam tikros priežastys gali būti tiesiogiai susijusios su mitybos trūkumais, o kitos – su lėtinėmis ligomis ar specifinėmis sąlygomis.
Mitybinės priežastys
Mitybinė mažakraujystė dažnai kyla dėl geležies stokos, vitaminų trūkumo, ypač folio rūgšties ir vitamino B12. Remiantis statistika, beveik 30% pasaulio gyventojų kenčia nuo geležies stokos anemijos. Tai ypač aktualu moterims, nes jos serga šia liga dvigubai dažniau nei vyrai dėl menstruacijų ir nėštumo. Būtent nėštumo metu geležies poreikis smarkiai padidėja – nuo 0,8 mg per dieną nėštumo pradžioje iki 7,5 mg per dieną nėštumo pabaigoje. Per kiekvieną nėštumą sunaudojama iki 500 mg geležies, o tai gali lemti vaisiaus hipoksiją, persileidimo ir kitų komplikacijų riziką.
Geležies trūkumas pradedamas nustatyti, kai feritino kiekis serume yra mažesnis nei 30 mcg/l, o visiškai išeikvojus atsargas, feritino kiekis tampa mažesnis nei 15 mcg/l. Be to, maždaug 3-5% ferodeficitine anemija sergančių pacientų nustatomos celiakijos apraiškos.
Kitos priežastys
Kitos mažakraujystės priežastys gali būti susijusios su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip uždegimai ir infekcijos, taip pat medikamentų sukeltomis komplikacijomis. Be to, mažakraujystė gali atsirasti dėl traumos sukeltų kraujo netekimų ir hemopoetinių neoplazijų. Geležies stokos anemija dažnai nustatoma pacientams, kurių kraujo hemoglobino koncentracija yra labai žema. Tokiu atveju būtina skubiai ištyrinėti dėl galimų gastrointestinių sutrikimų, ypač vyrams su hemoglobino lygiu mažesniu nei 110 g/l ir moterims, kurios nebeserga menstruacijomis, jei jų hemoglobino lygis yra mažesnis nei 100 g/l.
Apibendrinant, galima teigti, kad mažakraujystę sukelia daugybė veiksnių ir būtina nuodugniai vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Tik tada galima tiksliai nustatyti, ar mažakraujystė yra susijusi su mitybiniais trūkumais, ar dėl kitų priežasčių.
Mažakraujystės diagnozavimas
Tinkamam mažakraujystės nustatymui labai svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie padeda tiksliai identifikuoti problemą ir jos priežastis. Atliekant tyrimus, ypatingą dėmesį reikia skirti geležies kiekiui kraujyje ir geležies atsargoms organizme.
Kraujo tyrimai
Įprastas pirmasis žingsnis diagnozuojant mažakraujystę yra bendras kraujo tyrimas (BKT). Šis tyrimas suteikia išsamią informaciją apie hemoglobino kiekį, kuris dažnai žemėja sergant mažakraujyste. Be bendro kraujo tyrimo, svarbus yra ir feritino tyrimas. Feritinas yra baltymas, kuris saugo geležį organizme, todėl jo lygis nurodo geležies atsargų būklę. Geležies kiekio tyrimas padeda nustatyti, kiek tiksliai geležies yra kraujyje, tai yra būtina norint tinkamai nustatyti gydymo strategiją.
Papildomi tyrimai
Kai bendras kraujo tyrimas ir feritino tyrimas parodo galimą mažakraujystės riziką, gali būti reikalingi papildomi laboratoriniai tyrimai. Geležies stokos diagnozė dažnai patvirtinama atlikus transferino, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio nustatymus. Kadangi vitamino B12 trūkumas gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir rimtus neurologinius bei psichikos sutrikimus, jo stebėjimas yra labai svarbus. Papildomi tyrimai padeda tiksliai identifikuoti mažakraujystės tipą ir planuoti efektyvų gydymą.
30-60 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių išsivysto anemija dėl geležies stokos, kuris ilgai gali nekelti aiškių simptomų.
Mažakraujystės gydymo būdai
Mažakraujystės gydymo būdai priklauso nuo diagnozuotos mažakraujystės priežasties. Dažniausiai pasitaikanti yra geležies stokos anemija, kurios atvejais rekomenduojami geležies papildai.
Geležies papildai
Geležies papildai yra pagrindinė priemonė geležies stokos anemijai gydyti. Daugiau nei du trečdaliai žmogaus organizme esančios geležies yra hemoglobine, todėl geležies papildus svarbu vartoti reguliariai. Rekomenduojama paros dozę koreguoti pagal gydytojo nurodymus, bet dažniausiai Europoje rekomenduojama vartoti 100 – 200 mg geležies preparatų per parą bent tris nėštumo mėnesius. Geležies papildai padeda atkurti geležies atsargas organizme ir pagerinti hemoglobino kiekį.
Vitaminų terapija
Vitaminų terapija yra skirta papildyti vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumą. Veiksmingas vitamino B12 gydymas ypač svarbus tiems, kurie serga perniozine anemija ar turi mitybos nepakankamumą. Folio rūgšties gydymas padeda kūnui gaminti ir palaikyti naujas ląsteles, o šio vitamina trūkumas gali sukelti mažakraujystės simptomus. Puikiomis vitamino C šaltiniais yra citrusiniai vaisiai ir žaliosios paprikos, kurios padeda organizmui geriau įsisavinti geležį iš maisto.
Gera mityba kaip prevencijos priemonė
Subalansuota mityba yra esminė mažakraujystės prevencijos dalis. Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai maistinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų, užtikrina organizmo sveikatą ir gerovę. Toks mitybos planas padeda išvengti medžiagų trūkumo ar pertekliaus, kuris gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Labai svarbu įtraukti geležies turinčius produktus į kasdienę mitybą. Liesos mėsos produktai, kiaušiniai, moliūgų sėklos ir burokėliai yra puikūs geležies šaltiniai. Siekiant užtikrinti geresnį geležies pasisavinimą, rekomenduojama vengti maisto produktų, trukdančių absorbcijai. Pavyzdžiui, kartu su geležies turinčiais produktais galima vartoti vitaminu C turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, citrinas ar apelsinus, kurie padeda pagerinti geležies pasisavinimą.
Subalansuota mityba padeda išvengti ne tik mažakraujystės, bet ir palaiko bendrą organizmo sveikatą. Pavyzdžiui, dietologai rekomenduoja kasdien suvartoti 40 įvairių maistinių medžiagų, įskaitant vaisius, daržoves, riešutus, pupeles, mėsą ir žuvį. Subalansuota mityba, į kurią įtraukti tinkami baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai, užtikrina reikiamą energijos lygį ir geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą.
Be to, subalansuota mityba gali sumažinti riziką susirgti mažakraujyste ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dabartinės statistikos rodo, kad apie 80–90 proc. sergančiųjų mažakraujyste Lietuvoje stokoja geležies. Tai dar kartą atkreipia dėmesį į būtinybę pasirūpinti tinkama mityba ir vartoti geležies turinčius produktus. Tai pagrindinė priemonė, padedanti išlaikyti gerą sveikatą ir išvengti mažakraujystės bei kitų susijusių problemų.
Rizikos grupės
Mažakraujystė, taip pat žinoma kaip geležies stokos anemija, paveikia iki 25% žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje maždaug 25-40% kūdikių, 25% paauglių bei 19,9% moterų kenčia nuo mažakraujystės. Tam tikros populiacijos grupės turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu, todėl ypač svarbu skirti dėmesio būtent šioms grupėms.
Nėščios moterys
Nėščios moterys yra ypač pažeidžiama grupė dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu. Apie 40% nėščių moterų visame pasaulyje kenčia nuo mažakraujystės. Nėščių moterų anemija gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą ir mažą naujagimio svorį. Todėl svarbu, kad nėščios moterys gautų pakankamai geležies per maistą ar papildus.
Vaikai ir paaugliai
Vaikai ir paaugliai taip pat yra padidintos rizikos grupė. Lietuvoje apie 25% paauglių kenčia nuo mažakraujystės, o vaikų mažakraujystė ypač dažnai pasitaiko dėl greito augimo ir didelio geležies poreikio. Paauglės, pradedančios menstruacijas, dažnai susiduria su paauglių geležies stoka dėl kraujo netekimo. Skubus kraujo tyrimų atlikimas ir tinkama mityba gali padėti išvengti šios būklės komplikacijų.
Šių rizikos grupių sveikatos būklė reikalauja ypatingo dėmesio. Reguliarios sveikatos patikros ir tinkama gydymo bei prevencijos strategija gali reikšmingai sumažinti mažakraujystės paplitimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Mažakraujystės poveikis gyvenimo kokybei
Mažakraujystės poveikis gyvenimo kokybei yra didelis ir įvairiapusis. Pirmiausia, dažnai pasireiškiantis imuniteto susilpnėjimas lemia dažnesnes infekcijas ir lėtesnį jų gydymą, todėl žmogus gali ilgiau sirgti ir jaustis silpnas. Tai smarkiai mažina darbingumą ir bendrą sveikatos būklę.
Be to, mažakraujystė gali turėti neigiamą poveikį emocinei ir psichologinei sveikatai. Dažni nuovargio ir energijos stygiaus epizodai gali sukelti nerimo, depresijos ir bendro nuovargio jausmus. Tyrimai rodo, kad nuo geležies stokos anemijos kenčiantys asmenys dažnai patiria emocinius sunkumus ir sumažėjusią motyvaciją.
Gyvenimo kokybė taip pat gali nukentėti dėl fizinių mažakraujystės padarinių. Pavyzdžiui, sergant anemija dažnai pasitaiko sausa oda, trapūs nagai, blyškesnė oda ir plaukai, kurie praranda savo spindesį. Tai ne tik kelia estetinį diskomfortą, bet ir daro įtaką bendrai savijautai bei pasitikėjimui savimi.
Vidutiniškai, Vakarų šalyse vaikų iki 4 metų amžiaus sergamumas geležies stokos anemija siekia 12–14 proc., besivystančiose šalyse šis rodiklis viršija 50 proc. Tokia statistika iliustruoja didelį mažakraujystės poveikį visuomenės gyvenimo kokybei. Europoje nuo geležies stokos anemijos kenčia net 27 mln. žmonių, o tai rodo plačią šios ligos paplitimą ir būtinybę kuo anksčiau imtis prevencinių priemonių.
Nėščioms moterims geležies trūkumas kelia dar didesnę riziką, nes tai gali paveikti ir vaisiaus vystymąsi. Geležies koncentracijos sumažėjimas nėštumo metu nustatomas apie 85–100 proc. atvejų, o tai gali lemti mažo svorio kūdikių gimimą ir mažesnį geležies atsargų kiekį jų organizme.
Apskritai, norint pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti mažakraujystės poveikį, būtina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti šią ligą. Tik reguliari sveikatos patikra ir savalaikė terapija gali padėti išvengti rimtų pasekmių sveikatai.
Profilaktinės priemonės
Mažakraujystės prevencija reikalauja kompleksiško požiūrio, apimančio tiek sveiką gyvenseną, tiek subalansuotą mitybą. Profilaktinis geležies vartojimas yra viena iš svarbiausių priemonių. Rekomenduojama gerti 100-200 mg geležies per parą suaugusiesiems per Tot’hema vaistą. Tai sudaro 2-4 ampules per dieną.
Vaikams ir paaugliams, pradedant nuo 1 mėnesio kūdikiams, geležis skiriama 5-10 mg/kg kūno svorio per parą. Tuo tarpu nėščios moterys, nuo ketvirto nėštumo mėnesio, turėtų vartoti 50 mg geležies (1 ampulę) kasdien.
Be to, tam tikri maisto produktai, tokie kaip pienas, kava ir arbata, gali slopinti geležies pasisavinimą virškinimo trakte, todėl būtina atkreipti dėmesį į dietą. Lactoferrinas, baltymas, prisijungiantis geležį ir padedantis reguliuoti jos lygį organizme, taip pat gali būti naudingas tiek nėščioms moterims, tiek suaugusiesiems, kurie yra linkę į kraujo trūkumą.
Reguliarus kraujo tyrimų atlikimas yra neatsiejama kraujo trūkumo išvengimo dalis. Bendrą kraujo tyrimą reikėtų atlikti bent kartą per dvejus metus, o kai yra įtarimas dėl mažakraujystės – kuo greičiau. Šalutiniai poveikiai gali apimti pykinimą, degimo pojūtį skrandyje, vidurių užkietėjimą, viduriavimą, juodas išmatas, išbėrimą ir niežėjimą. Alerginės reakcijos taip pat galimos, tačiau retai.
