Neramių kojų sindromas – tai lėtinė neurologinė ir miego sutrikimų būklė, pasireiškianti stipriu poreikiu judinti kojas, ypač ilsintis ar vakare. Dažniausiai šis noras judėti susijęs su nemaloniais jutimais – šiaužimu, dilgčiojimu, veržimu ar net skausmo pojūčiais. Judesiai bent trumpam sumažina diskomfortą, tačiau simptomai dažnai grįžta nustojus judėti. Dėl šios priežasties poilsis ir miegas tampa apsunkinti, kas gali pabloginti gyvenimo kokybę.
Kas yra neramių kojų sindromas
Ši būklė, dar žinoma kaip Willis-Ekbom liga, apima nervų sistemos ir smegenų veiklos sutrikimus, kurie sukelia stiprų norą judinti kojas. Paprastai simptomai paūmėja vakarais arba ilgai ramiai sėdint, o judesys bent laikinai palengvina nemalonius pojūčius.
Neramių kojų sindromo tipai
- Vėlyvoji pradžia: simptomai prasideda vėliau nei 45-erių. Liga progresuoja greičiau nei ankstyvosios formos atveju.
- Ankstyvoji pradžia: pirmieji požymiai atsiranda iki 45 metų. Dažnai būna paveldima ir progresuoja lėtai.
Nerimas ir dažnumas
Neramių kojų sindromas dažniau diagnozuojamas moterims, o rizika susirgti didėja su amžiumi. Ši problema būdinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau išryškėja vyresniems nei 50-ies. Moksliniai tyrimai rodo, kad ši būklė paliečia 7–10 % suaugusiųjų populiacijos, dažniau pasitaiko baltos odos žmonėms.
Neramių kojų sindromo simptomai
- Nemalonūs pojūčiai kojose, kurie skatina judėti
- Pojūčiai sustiprėja ilsintis arba vakare
- Skausmą, deginimą ar traukimo jausmą laikinai sumažina judesys
- Kojų trūkčiojimai ar nevalingi judesiai vakare ar miegant
Sunkiau užmigti, dažnai prabundama naktį, reikia keltis ir pajudėti. Tai gali sukelti nuovargį dienos metu, nuotaikų svyravimus, dėmesio ir atminties sutrikimus, netgi paskatinti nerimą ar depresiją.
Kaip jaučiasi žmonės, sergantys neramių kojų sindromu
Neramių kojų sindromą turintys asmenys dažnai skundžiasi, kad jaučia šliaužiantį, kutenimą, maudimą, deginimą, pulsuojantį ar traukiantį pojūtį. Šie jausmai dažniau paveikia abi kojas, tačiau kartais pasireiškia vienoje pusėje ar net persikelia į rankas ar kitus kūno segmentus.
Kokios priežastys lemia neramių kojų sindromą
Tikslios šios ligos priežastys vis dar tiriamos. Viena iš galimų priežasčių – dopamino veiklos sutrikimai centrinėje nervų sistemoje, ypač toje smegenų srityje, kuri kontroliuoja judesius. Jei dopamino kiekis sumažėja, nerviniai impulsai nebevaldomi taip efektyviai, todėl ima reikštis tipiniai simptomai.
- Paveldimumas: dažnai liga pasireiškia šeimose, kai paveldima tam tikra genetinė savybė
- Geležies trūkumas smegenyse, kuris gali būti neatspindėtas bendruose kraujo tyrimuose
- Kitos ligos: diabetas, nėštumas, mažakraujystė, inkstų ligos, periferinė neuropatija ar net priklausomybė nuo įvairių medžiagų
- Vaistai: kai kurie antihistamininiai, antidepresantai ar vaistai nuo pykinimo gali sukelti arba pabloginti simptomus
Kas gali išprovokuoti simptomus
- Alkoholis
- Kofeinas
- Nikotinas
- Tam tikri vaistai
- Stresas
Dažniau simptomai suaktyvėja nepailsėjus ar prieš miegą. Skatindami užsitęsusią nemigą, jie gali tapti nuolatiniu dienos diskomfortu ir trikdyti kasdienę veiklą.
Kaip nustatomas neramių kojų sindromas
Diagnozavimui gydytojas atlieka išsamią apžiūrą, domisi tiek paciento, tiek jo artimųjų medicinine istorija, įvertina simptomų pobūdį. Kadangi nėra specifinių tyrimų neramių kojų sindromui patvirtinti, gali būti rekomenduojami kraujo ar neurologiniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas priežastis ar įvertinti, ar simptomus sukelia kita sveikatos būklė. Esant poreikiui, paskiriama miego stebėjimo naktis, tačiau dažniausiai diagnozė remiasi klinikiniu simptomų vertinimu.
- Išreikštas ir nuolat pasikartojantis noras judinti kojas, dažniausiai dėl nemalonių pojūčių
- Simptomai sustiprėja ilsintis arba vakare
- Judant diskomfortas bent iš dalies sumažėja
- Kiti medicininiai sutrikimai nepaaiškina būklės
Vaikų diagnostikos ypatybės
Vaikams neramių kojų sindromą nustatyti sudėtingiau – mažieji ne visada sugeba apibūdinti savo pojūčius. Dažnai simptomai primena dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą arba vadinamuosius augimo skausmus.
Gydymas ir pagalba
Gydymas priklauso nuo individualių aplinkybių ir simptomų sunkumo. Su gydytoju aptariamas optimaliausias gydymo būdas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir galimus šalutinius poveikius.
Vaistai nuo neramių kojų sindromo
- Geležies papildai (vartojami su vitaminu C geresniam pasisavinimui)
- Prieštraukuliniai vaistai (gabapentinas, pregabalinas)
- Dopamino receptorių agonistai (pramipeksolis, ropinirolis)
- Dopamino pirmtakai, kurie organizme virsta dopaminu (levodopa)
Sunkesniais atvejais gali būti paskiriami kiti vaistai, tačiau jų skyrimas galimas tik esant nuolatinei medicininei priežiūrai. Kai kurie preparatai (ypač didinančios dopamino kiekį priemonės) ilgainiui gali padidinti simptomų sunkumą, tad reikalinga nuolatinė paciento būklės stebėsena. Porai, kuriems fiksuojamas labai mažas geležies kiekis smegenyse ir ryškūs simptomai, gali būti taikomos geležies infuzijos.
Namuose taikytinos priemonės
- Reguliari mankšta – tinka vaikščiojimas, dviratis ar aerobiniai pratimai (nebent jau artėja miegas, tuomet fizinio krūvio reikėtų vengti)
- Taisyklės miego higienai: neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ar naršyti telefone lovoje, nes miego trūkumas stiprina simptomus
- Kojų mirkymas šiltoje vonioje, šilumos ar šalčio kompresai padeda trumpam numalšinti diskomfortą
- Bendras stresinių situacijų mažinimas, prireikus – pagalba iš psichikos sveikatos specialistų
- Vengti kofeino vartojimo prieš miegą
Greiti palengvinimo būdai
Kojų judinimas – pavyzdžiui, vaikščiojimas, tempimo pratimai ar masažas – padeda iškart, tačiau efektas dažniausiai trumpalaikis. Dažnai simptomai grįžta vėl sustojus.
Prevencija ir gyvenimo kokybė
Šiuo metu nėra žinomo būdo išvengti neramių kojų sindromo, tačiau simptomų paūmėjimo galima išvengti koreguojant provokuojančius veiksnius – gydant gretutines ligas, stengiantis nes vartoti alkoholio ar kofeino. Reguliarus poilsis ir sveika rutina taip pat svarbūs norint sumažinti ligos įtaką kasdieniam gyvenimui.
Ligos eiga ir prognozė
Nors neramių kojų sindromas nesutrumpina gyvenimo trukmės, jo simptomai gali smarkiai paveikti kasdienę savijautą. Net jei požymiai nėra labai sunkūs, jie gali turėti didelės įtakos darbui, nuotaikai ar bendram gyvenimo džiaugsmui. Visiškai pagyti kol kas nėra galimybės, tačiau tinkama priežiūra padeda kontroliuoti simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją
Reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, jei nemalonūs pojūčiai kojąse ar jų noras judinti nepraeina, stiprėja, trikdo miegą ar nepadeda saviugda ir įprastos namų priemonės.
- Kas galėjo sukelti mano simptomus?
- Kaip gydytis efektyviausiai?
- Kokie galimi gydymo variantai?
- Kaip pagerinti miego kokybę turint šį sindromą?
- Kaip galėčiau pakoreguoti savo naktinę rutiną, kad jutimai būtų silpnesni?
