Kryptinis nėštumas – tai būklė, kai moteris nesuvokia esanti nėščia. Dauguma tokių atvejų nustatoma tik įpusėjus nėštumui, apie 20-ą savaitę, tačiau kartais nėštumas būna pastebimas tik prasidėjus gimdymui.
Kas laikoma kryptiniu nėštumu?
Kryptinis (dar vadinamas „nematomu“) nėštumas – tai situacija, kai laukiatės, bet nė nenujaučiate apie tai. Dažniausiai nėštumą moterys pradeda įtarti tada, kai pasireiškia ryškūs požymiai ar dingsta mėnesinės, tačiau esant kryptiniam nėštumui aiškių signalų apie pasikeitusį organizmo būvį nebūna. Tokia situacija gali susiklostyti dėl to, kad nepastebite arba neteisingai interpretuojate nėštumo požymius, arba dėl klaidingo nėštumo testo rezultato.
Kam gresia kryptinis nėštumas?
Kryptinis nėštumas iš esmės gali nutikti bet kam, tačiau kai kurios moterys priklauso didesnės rizikos grupei:
- Po neseniai įvykusio gimdymo – mėnesinės po gimdymo gali vėl pasirodyti tik po kelių mėnesių, ypač jei kūdikį maitinate krūtimi. Tai dažnai sukelia klaidingą įspūdį, kad pastoti šiuo laikotarpiu neįmanoma, nors ovuliacija gali atsinaujinti netikėtai.
- Jei turite policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS) – šiai būklei būdingas nereguliarus ciklas ar ilgos pertraukos tarp mėnesinių, todėl galima nepastebėti jų dingimo dėl nėštumo.
- Naudojant kontracepciją – dažnai manoma, kad kontraceptinės priemonės visiškai apsaugo nuo nėštumo, tačiau net ir laikantis visų taisyklių išlieka nedidelė rizika pastoti.
- Perimenopauzės laikotarpiu – moterys, kurios artėja prie menopauzės, dažnai lygina pasikeitusią savijautą ar nereguliarias mėnesines su amžiaus pokyčiais, o ne su nėštumu.
- Pirmą kartą laukiančios moterys gali paprasčiausiai neatpažinti nėštumui būdingų pojūčių, nes neturi ankstesnės tokios patirties.
Kaip dažnai pasitaiko kryptinis nėštumas?
Tokio tipo nėštumai yra reti. Remiantis moksliniais tyrimais, apie viena iš 475 besilaukiančiųjų nėštumo nesuvokia iki maždaug 20-tos savaitės. O viena iš 2500 tokių atvejų nėštumą atpažįsta tik prasidėjus gimdymui.
Ar kryptinis nėštumas matomas testuose?
Nėštumo testas paprastai turėtų parodyti teigiamą rezultatą net ir kryptinio nėštumo atveju. Vis dėlto, tam būtina jį naudoti tiksliai laikantis instrukcijų. Jeigu testas panaudojamas per anksti ar netiksliai, galima gauti klaidingą neigiamą atsakymą. Todėl rekomenduojama atlikti testą praėjus kelioms dienoms po praleistų mėnesinių ir, abejojant rezultatu, pasitarti su medicinos specialistu – kraujo tyrimas gali suteikti tiksliausią atsakymą.
Ar moteris patiria mėnesines esant kryptiniam nėštumui?
Kryptinio nėštumo metu tikros mėnesinės neprasideda, kaip ir įprasto nėštumo atveju. Tačiau kai kurioms moterims galimas lengvas kraujavimas ar dėmėtumas, kurį galima palaikyti mėnesinėmis.
Kryptinio nėštumo priežastys
Yra keletas priežasčių, kodėl moteris gali nepastebėti savo nėštumo:
- Klaidingai neigiamas nėštumo testo rezultatas.
- Nėštumo požymių nebuvimas.
- Esamų simptomų ignoravimas arba jų painiojimas su kitomis savijautos priežastimis.
- Nėštumo požymių nežinojimas – dažnai pasitaiko labai jaunoms merginoms ar negalintiems tinkamai įvertinti savo kūno pokyčių asmenims.
Kryptinio nėštumo simptomai
Nors simptomai iš esmės tokie patys, kaip ir įprasto nėštumo atveju, moterys jų nesieja su nėštumu. Gali pasireikšti:
- Menstruacijų nebuvimas – jei turite nereguliarias mėnesines, dingimo galite nė nepastebėti.
- Nedidelis kraujavimas ar dėmėtumas, kuris laikomas įprastu ciklo simptomu.
- Klaidingai neigiamas nėštumo testas.
- Svorio padidėjimas ar pilvo išsipūtimas – neretai šie pokyčiai priskiriami mitybai ar kitoms priežastims.
- Vaisiaus judesiai – paprastai jie juntami tik nėštumui įpusėjus. Jei placenta įsitaisiusi pilvo priekyje, judesius galima jausti vėliau arba silpniau.
- Nėštumo požymių nežinojimas – tai dažnai būdinga jaunoms merginoms ar žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių nejaučia ir neatpažįsta tipiškų pokyčių, tokių kaip pykinimas ar jautrūs krūtys.
Kiek laiko trunka kryptinis nėštumas?
Dauguma moterų nėštumą pastebi apie 20-tą savaitę, tačiau būna atvejų, kai moteris apie nėštumą sužino tik visai prieš gimdymą arba net prasidėjus sąrėmiams. Tyrimai rodo, kad nėštumai, kurių nepastebima ilgą laiką, neretai baigiasi priešlaikiniu gimdymu dėl nepilno ar visai neteikto nėščiųjų priežiūros, galimų mitybos ar gyvenimo būdo trūkumų.
Kaip diagnozuojamas kryptinis nėštumas?
Kai galiausiai įtariamas nėštumas, jis nustatomas tais pačiais tyrimais, kaip ir bet kuris kitas nėštumas:
- Ultragarsinis tyrimas.
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimai.
Gydymas ir nėščiųjų priežiūra
Gydymo taktika priklauso nuo to, kada pastebima nėštumas. Jeigu liko laiko iki gimdymo, gydytojas stengsis kuo greičiau pradėti visus būtinus tyrimus ir priežiūros procedūras: atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, suplanuoti ultragarsą, įvertinti vaisiaus ir motinos būklę fizinio apžiūros metu bei suteikti mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijas.
Prevencija
Norint sumažinti kryptinio nėštumo tikimybę, labai svarbu stebėti savo kūno pokyčius, reguliariai vertinti reprodukcinę sveikatą ir, įtarus bent menkiausią galimybę pastoti, pasitikrinti atliekant nėštumo testą namuose ar gavus sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją ir tyrimus.
Kryptinio nėštumo komplikacijos
Pavojai siejami su tuo, kad nežinoma apie nėštumą ir todėl nepavyksta gauti reikiamos priežiūros. Gali kilti šios rizikos:
- Nebuvo taikoma nėščiųjų priežiūra: nebuvo atlikti kraujo tyrimai, ultragarsas, negauta mitybos rekomendacijų ar kitų sveikatai reikalingų tyrimų – tai gali turėti įtakos nėštumo eigai ar vaisiaus raidos sutrikimams.
- Nepakeistas gyvenimo būdas: jeigu moteris ir toliau vartoja alkoholį ar rūko, rizikuoja pakenkti vaisiaus vystymuisi, nes nežino apie nėštumą.
- Nenustatytos nėštumo metu galimos ligos: pvz., gestacinis diabetas ar preeklampsija dažnai diagnozuojama tik reguliariai stebint nėščiąją, tad jų galima nepastebėti.
- Didesnė įgimtų ligų rizika: dėl neišsamių ar neatliktų genetinių tyrimų, galimybė laiku pastebėti raidos sutrikimus sumažėja.
Be to, tyrimai rodo, kad iš nelabai anksti pastebėtų nėštumų gimę kūdikiai dažniau būna neišnešioti, todėl gali susidurti su augimo ar kvėpavimo problemomis.
