Noro virusas

Norovirusas, dar vadinamas žiemos vėmimo virusu, gali sukelti pykinimą, viduriavimą ir gastroenteritą. Šis virusas yra labai užkrečiamas ir gali plisti bet kuriuo metų laiku, nors dažniausiai infekcijos pasitaiko šaltuoju metų laikotarpiu.

Kartais žmonės neteisingai vadina noroviruso infekciją „skrandžio gripu”, tačiau medicininis terminas yra gastroenteritas. Ši liga nėra susijusi su gripu, kuris yra kvėpavimo takų infekcija.

Šiame straipsnyje aptariami noroviruso simptomai, priežastys, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.

Kas yra norovirusas?

Norovirusas priklauso Caliciviridae virusų šeimai. Šie virusai yra atsakingi už maždaug 90% virusinio gastroenterito protrūkių ir beveik pusę visų gastroenterito atvejų pasaulyje.

Norovirusą sunku sunaikinti, nes jis išlieka aktyvus tiek aukštoje, tiek žemoje temperatūroje ir yra atsparus daugeliui dezinfekcinių priemonių. Infekcijos protrūkiai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniausiai jie registruojami nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

Noroviruso simptomai

Dažniausi noroviruso simptomai:

• pykinimas
• vėmimas
• viduriavimas
• pilvo skausmas

Taip pat gali pasireikšti:

• karščiavimas
• galvos skausmas
• kūno skausmai

Žmogus, užsikrėtęs norovirusu, gali jaustis itin prastai ir dažnai vemti ar viduriuoti kelis kartus per dieną. Dėl to gali išsivystyti dehidratacija. Pagrindiniai dehidratacijos požymiai:

• galvos svaigimas atsistojus
• burnos ir gerklės sausumas
• sumažėjęs šlapinimasis

Simptomai paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų, o jie pasireiškia praėjus 12-48 valandoms po užsikrėtimo. Kai kuriais atvejais viduriavimas gali tęstis ilgiau nei tris dienas.

Kaip ilgai žmogus yra užkrečiamas?

Užsikrėtęs asmuo dažniausiai platina virusą tuo metu, kai jaučia simptomus, ir per pirmas kelias dienas po to, kai pasijunta geriau.

Svarbu žinoti, kad net ir išnykus simptomams, virusas gali būti išskiriamas su išmatomis ir vėmalais dar dvi savaites, todėl infekcijos plitimo rizika išlieka.

Kaip gydomas norovirusas?

Specifinio gydymo nuo noroviruso nėra – pagrindinis tikslas yra išvengti dehidratacijos ir suvaldyti simptomus.

Mitybos rekomendacijos sergant norovirusu:

• Lengvai virškinamas maistas, pvz., ryžiai, duona, sriubos, makaronai
• Kūdikiams – tęsti įprastą mitybą, jei tai įmanoma

Kadangi viduriavimas ir vėmimas sukelia skysčių netekimą, svarbu papildyti organizmo skysčius. Ypač svarbu tai daryti kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms, nes jie yra labiau pažeidžiami dehidratacijos.

Kai kuriems žmonėms gali būti naudingi oralinės rehidratacijos skysčiai, kuriuose yra svarbių elektrolitų.

Jei asmuo dėl dehidratacijos negali gerti pakankamai skysčių, gali prireikti skysčių lašelinės būdu.

Kaip plinta norovirusas?

Norovirusas plinta per užkrėstas išmatas ir vėmalus. Žmonės gali užsikrėsti:

• valgydami užterštą maistą
• gerdami užterštą vandenį
• liesdami užkrėstus paviršius ir po to paliesdami burną
• tiesiogiai kontaktuodami su užsikrėtusiu žmogumi

Dažniausi infekcijos šaltiniai:

• užterštas maistas
• jūros gėrybės
• paruoštas vartoti maistas (salotos, vaisiai, sausainiai, ledai, sumuštiniai), jei jį lietė užsikrėtęs žmogus
• maistas, kuris turėjo kontaktą su užkrėstomis išmatomis ar vėmalais

Rizikos veiksniai

Tam tikri veiksniai gali padidinti tikimybę užsikrėsti norovirusu:

• Susilpnėjusi imuninė sistema – tai ypač aktualu žmonėms, kuriems buvo atlikta organų transplantacija ar kurie serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV
• Prasta maisto higiena namų ūkyje
• Gyvenimas su vaikais, lankančiais vaikų darželį ar mokyklą
• Viešnagė viešbučiuose, kruiziniuose laivuose ar kurortuose, kur susirenka daug žmonių
• Gyvenimas uždaroje bendruomenėje, pavyzdžiui, slaugos namuose, ligoninėse ar pensionatuose

Kaip išvengti noroviruso infekcijos?

Noroviruso išvengti galima laikantis griežtos higienos:

• Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu (ypač prieš valgį ir po tualeto)
• Kruopščiai plauti vaisius ir daržoves
• Tinkamai termiškai apdoroti jūros gėrybes
• Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius (ypač jei namuose yra užsikrėtęs asmuo)
• Neleisti sergančių žmonių ruošti maisto kitiems
• Jei įmanoma, sergančius asmenis laikyti atskirai nuo sveikų šeimos narių

Rizikos veiksniai, susiję su noroviruso protrūkiais

Pasak sveikatos apsaugos specialistų, apie 70% maistu plintančių noroviruso protrūkių įvyksta dėl tiesioginio maisto užteršimo asmens, kuris serga norovirusu, prieš pat jo vartojimą.

Dažniausiai protrūkiai susiję su šaltais maisto produktais, tokiais kaip:

• salotos
• sumuštiniai
• kepiniai

Taip pat protrūkių priežastimis dažnai tampa skysti maisto produktai, pavyzdžiui:

• salotų padažai
• tortų glaistai

Kartais dėl didelio gastroenterito protrūkio būna kaltos austrės, užaugintos užterštame vandenyje.

Be to, grunto ir paviršinio vandens užteršimas nuotekomis gali sukelti vandeniu plintančias noroviruso infekcijas bendruomenėse.

Kaip išvengti noroviruso infekcijos?

Geriausias būdas sumažinti maistu plintančias noroviruso infekcijas – tinkama maisto higiena ir saugus maisto tvarkymas.

Norovirusai išlieka aktyvūs tiek itin žemoje, tiek aukštoje temperatūroje (jie gali išgyventi net 60°C temperatūroje). Kai kurie žmonės gali užsikrėsti net suvalgę garuose virtų jūros gėrybių. Be to, virusas gali išlikti ant paviršių ir virtuvės įrankių iki dviejų savaičių bei yra atsparus daugeliui dezinfekcinių priemonių ir rankų dezinfekantų.

Nepaisant šių ypatybių, laikantis asmeninės ir maisto higienos galima žymiai sumažinti užsikrėtimo riziką.

Veiksmai, padedantys išvengti noroviruso infekcijos

1. Rankų plovimas
   • Dažnai ir kruopščiai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, ypač po tualeto, sauskelnių keitimo ir prieš ruošiant maistą.
2. Paviršių dezinfekavimas
   • Naudoti baliklio pagrindu pagamintas dezinfekavimo priemones.
   • Esant vėmimui, būtina nedelsiant išvalyti šalia esančius paviršius, nes vėmaluose esantis virusas gali sukelti infekciją.
3. Rizikingo maisto vengimas
   • Vengti jūros gėrybių, jei yra tikimybė, kad jos augintos užterštuose vandenyse.
   • Išmesti visą maistą, kurį ruošė užsikrėtęs asmuo.
   • Kruopščiai nuplauti ir išvalyti vaisius bei daržoves.
4. Tinkamas fekalijų ir vėmalų tvarkymas
   • Po kiekvieno tuštinimosi ar vėmimo reikia užtikrinti kruopščią tualeto dezinfekciją naudojant baliklio pagrindu pagamintą valiklį.
5. Drabužių ir patalynės plovimas
   • Užkrėstus drabužius ir patalynę skalbti karštame vandenyje su muilu.
6. Tualeto dangčio uždarymas
   • Nuleidžiant vandenį būtina uždaryti tualeto dangtį, kad sumažėtų infekcinių dalelių pasklidimo ore rizika.
7. Viešų vietų vengimas
   • Užsikrėtę žmonės turėtų vengti kontaktų su kitais žmonėmis ir likti namuose. Tai ypač svarbu tiems, kurie dirba su maistu.
8. Vienkartinių rankšluosčių naudojimas
   • Prižiūrint užsikrėtusį asmenį, geriau naudoti popierinius rankšluosčius vietoj audinių rankšluosčių, nes virusas gali ilgai išlikti ant daiktų paviršių.
9. Atsargumas keliaujant
   • Keliaujant į vietas, kur sanitarinės sąlygos gali būti prastesnės, rekomenduojama naudoti buteliuose išpilstytą vandenį, net dantų valymui.
   • Verta vengti bufetų ir neapdorotų maisto produktų.

Noroviruso prevencija gydymo įstaigose

Ligoninės, slaugos namai ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi imtis griežtų priemonių, kad sumažintų viruso plitimą. Užsikrėtę pacientai turi būti izoliuojami, o medicinos personalas privalo naudoti apsaugines priemones.

Galimos noroviruso komplikacijos

Daugeliu atvejų noroviruso infekcija praeina savaime per kelias dienas, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali kilti komplikacijų:

• Prasta mityba – dėl nuolatinio viduriavimo ir vėmimo organizmas gali nepakankamai pasisavinti maistines medžiagas.
• Vidurių užkietėjimas – kai kuriems žmonėms po infekcijos gali pasireikšti laikini virškinimo sutrikimai.
• Rėmuo ir skrandžio refliuksas – gali atsirasti dėl sudirgusios virškinimo sistemos.
• Sunki dehidratacija – žmonės, kurie negali gerti pakankamai skysčių, gali prireikti medicininės pagalbos.

Ypač jautrios grupės:

• Maži vaikai
• Senyvo amžiaus žmonės
• Asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma žmonių gali gydytis namuose, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių. Tačiau reikia kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie požymiai:

• Negalėjimas išlaikyti skysčių organizme – nuolatinis vėmimas ar viduriavimas neleidžia organizmui pasisavinti reikalingų skysčių.
• Sunki dehidratacija – nepaisant vartojamų rehidratacijos skysčių, atsiranda stiprus galvos svaigimas, sumišimas ar labai sumažėjęs šlapinimasis.
• Kruvinas viduriavimas – tai gali būti rimtesnio infekcinio proceso požymis, kuriam reikalinga medicininė priežiūra.