Nugaros skausmas yra dažnas nėštumo metu pasireiškiantis diskomfortas, kuris paveikia apie 40% nėščiųjų. Skausmas nugaroje ar apatinėje nugaros dalyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip hormoniniai pokyčiai ar kūno gravitacijos centro pasikeitimas. Nugaros skausmas gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau jis dažnesnis antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Skausmas gali būti nuo šiek tiek erzinančio iki labai stipraus. Nors visiškai išvengti nugaros skausmo sunku, yra būdų, kurie gali padėti sumažinti diskomfortą.
Nugaros skausmas paprastai nėra rimtas pavojus, tačiau apie jį reikėtų pranešti nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Gydytojas gali pateikti rekomendacijų, kaip jaustis geriau, arba, jei įtaria kitą priežastį, pasiūlyti papildomą gydymą.
Kas sukelia nugaros skausmą nėštumo metu?
Nugaros skausmą nėštumo metu lemia šie veiksniai:
- Hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu raiščiai tampa minkštesni ir elastingesni, kad pasiruoštų gimdymui. Tai gali sukelti įtampą apatinės nugaros, dubens ir klubų sąnariams.
- Gravitacijos centro pasikeitimas. Dėl papildomo svorio priekyje nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, o kūnas yra traukiamas į priekį.
- Kūno padėtis ir laikysena. Pilvo raumenys išsitempia ir susilpnėja, todėl pablogėja laikysena. Nugaros raumenys stengiasi palaikyti pilvą, o tai sukelia papildomą įtampą. Ilgai stovint ar lenkiantis taip pat gali kilti skausmas.
Rizika nugaros skausmui didėja, jei nugaros skausmas jau buvo prieš nėštumą arba ankstesnio nėštumo metu.
Ar vaisiaus padėtis gali sukelti nugaros skausmą?
Taip, gali. Jei vaisiaus galva spaudžia kryžkaulį arba apatinę nugaros dalį, skausmas gali sustiprėti. Skausmas taip pat gali būti intensyvesnis, jei vaisius yra didesnis nei vidutinis.
Kaip sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą nėštumo metu?
Nugaros skausmo nėštumo metu išvengti sunku, tačiau galima imtis šių priemonių:
- Reguliari mankšta. Mankšta stiprina raumenis ir padeda sumažinti skausmą. Vaikščiojimas ir plaukimas yra puikios pasirinktys, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dėl pilvo raumenų pokyčių padidėja rizika pertempti nugarą.
- Nugaros palaikymas. Naudokite specialias pagalvėles apatinės nugaros dalies palaikymui arba dėvėkite nėštumo diržą.
- Patogios padėtys. Venkite ilgai būti vienoje padėtyje ir keiskite ją, kai jaučiate diskomfortą. Kojų pakėlimas taip pat gali padėti sumažinti skausmą. Kai keliatės, lenkitės per kelius, o ne per liemenį.
- Patogūs batai. Avėkite žemakulnius arba sportinius batelius, kurie gerai palaiko pėdas.
- Šilumos arba šalčio terapija. Naudokite šiltas pagalvėles ar butelius raumenų įtempimui mažinti, o šaltas kompresus – skausmui ir uždegimui mažinti.
- Masažas. Nėštumo metu masažas gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti raumenų įtampą.
- Fizioterapeutas ar chiropraktikas. Fizioterapeutas gali išmokyti specialių pratimų, skirtų skausmui mažinti. Chiropraktikai, dirbantys su nėščiosiomis, gali padėti suderinti dubens padėtį.
- Poilsis. Suteikite kūnui laiko pailsėti. Jei įmanoma, venkite ilgai stovėti.
Jei šios priemonės neveikia, pasitarkite su gydytoju, ar priešuždegiminiai vaistai yra saugūs vartoti nėštumo metu. Vaistų nevartokite be gydytojo rekomendacijos.
Ar saugu naudoti šildomąją pagalvėlę nėštumo metu?
Taip, šildomąją pagalvėlę galima naudoti. Svarbu stebėti jos temperatūrą ir naudojimo trukmę, kad kūno temperatūra per daug nepakiltų. Šildomąją pagalvėlę naudokite žemoje temperatūroje ir ribokite jos naudojimą iki maždaug 15 minučių.
Geriausia miego padėtis nėštumo metu esant nugaros skausmui
Gydytojai rekomenduoja miegoti kairėje pusėje ir naudoti pagalvę po keliais. Jei čiužinys atrodo per kietas arba per minkštas, verta apsvarstyti galimybę įsigyti čiužinio viršutinį sluoksnį. Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų nugaros skausmas stiprėja naktį dėl visos dienos metu patirtos apkrovos kūnui.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
