Opinis kolitas (OK) – tai lėtinė, visą gyvenimą trunkanti liga, kurios metu storojoje žarnoje (gaubtinėje žarnoje) vystosi uždegimas ir susidaro gleivinės pažeidimai. Ši būklė priskiriama prie dažniausiai pasitaikančių uždegiminių žarnyno ligų ir yra viena pagrindinių šios grupės ligų kartu su Krono liga.
Sergant opiniu kolitu dažnai pasireiškia viduriavimas su kraujo priemaišomis, pilvo spazmai ir skausmas. Taip pat gali atsirasti poreikis tuštintis dažniau nei įprastai.
Daugumai žmonių liga nėra nuolat aktyvi. Paprastai pasitaiko laikotarpiai, kai simptomai sustiprėja (paūmėjimai), o po jų seka ilgesnės fazės, kai nusiskundimų beveik nėra arba jie visiškai išnyksta (remisija).
Opinio kolito formos
Kaip klasifikuojamas opnis kolitas
Gydytojai opinį kolitą skirsto pagal tai, kurioje storosios žarnos dalyje nustatomas uždegimas. Dažniausiai liga prasideda tiesiojoje žarnoje, esančioje arti išangės, ir laikui bėgant gali išplisti į kitas storosios žarnos sritis – dalį jos arba visą ilgį.
Pagrindiniai opinio kolito tipai
Opinis proktitas Uždegimas apsiriboja tiesiąja žarna.
Proktosigmoiditas Pažeidžiama tiesioji žarna ir riestinė žarna – apatinė, S formos storosios žarnos dalis.
Kairės pusės kolitas Uždegiminiai pakitimai apima kairiąją storosios žarnos pusę.
Pankolitas Uždegimas išplinta per visą storąją žarną.
Ligos sunkumas
Opinis kolitas gali būti lengvos, vidutinės arba sunkios eigos – tai priklauso nuo simptomų intensyvumo ir jų poveikio bendrai sveikatos būklei. Reta, tačiau itin pavojinga ligos forma yra žaibinis (fulminantinis) opnis kolitas. Ši būklė gali sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kokie yra opinio kolito simptomai?
Opinio kolito požymiai dažniausiai progresuoja laikui bėgant. Ankstyvoje stadijoje liga gali pasireikšti nestipriais simptomais, tarp kurių dažniausiai pastebimi šie:
- Viduriavimas, kuris gali būti su kraujo priemaišomis arba be jų.
- Padažnėję tuštinimosi epizodai ar viduriavimo atvejai (iki keturių kartų per parą).
- Staigus ir sunkiai sulaikomas noras tuštintis.
- Tenesmai – pojūtis, kad reikia tuštintis, nors realiai to padaryti nepavyksta.
- Lengvas pilvo skausmas, spazmai ar jautrumas pilvo srityje.
Ligai progresuojant gali atsirasti vidutinio ar sunkaus laipsnio opinio kolito simptomų:
- Labai dažnas tuštinimasis ar viduriavimas (keturis ar daugiau kartų per parą).
- Kraujas, gleivės ar pūliai išmatose.
- Ryškūs ir skausmingi pilvo spazmai.
- Nuolatinis ir stiprus nuovargis.
- Staigus kūno svorio kritimas.
- Pykinimas.
- Karščiavimas.
Maždaug pusei sergančiųjų paūmėjimų metu pasireiškia lengvi simptomai. Kitiems būdingi dažni karščiavimo epizodai, kruvinas viduriavimas, pykinimas ir intensyvūs pilvo skausmai.
Kiti opinio kolito simptomai
Apie ketvirtadalis žmonių, sergančių opiniu kolitu, ilgainiui patiria ir kitų organų ar sistemų pažeidimus, nes uždegiminis procesas gali išplisti už storosios žarnos ribų. Tokiu atveju gali būti paveikti kaulai, sąnariai, akys, oda ar kepenys.
Galimi papildomi simptomai:
- Sąnarių skausmas ir patinimas.
- Paraudusios, deginančios ar niežtinčios akys.
- Skausmingi mazgeliai, bėrimai ar opos odoje.
Kas sukelia opinį kolitą?
Mokslininkai mano, kad opinio kolito atsiradimas yra sudėtingas procesas, susijęs su keliais tarpusavyje sąveikaujančiais rizikos veiksniais. Dažniausiai sutariama, kad pagrindinį vaidmenį atlieka pernelyg aktyvi imuninės sistemos reakcija. Normaliomis sąlygomis imuninė sistema saugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų pavojingų veiksnių. Tačiau kai kuriais atvejais ji klaidingai pradeda pulti paties organizmo audinius, sukeldama lėtinį uždegimą ir gleivinės pažeidimus.
Rizikos veiksniai
Opinis kolitas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau tam tikros aplinkybės padidina ligos tikimybę:
- Amžius. Dažniausiai liga diagnozuojama 15–30 metų amžiaus asmenims arba vyresniems nei 60 metų žmonėms.
- Rasė ir etninė kilmė. Didesnė rizika nustatoma baltaodžiams, ypač asmenims, turintiems Aškenazių žydų kilmę.
- Genetinis polinkis. Tikimybė susirgti didesnė, jei pirmos eilės giminaitis (tėvai, broliai, seserys ar vaikai) serga opiniu kolitu ar Krono liga. Iki 20 % sergančiųjų turi šeimos narį, kuriam nustatyta viena iš šių ligų.
- Žarnyno mikrobiota. Virškinamajame trakte esantys mikroorganizmai – bakterijos, virusai ir grybeliai – sudaro savitą žarnyno ekosistemą. Sergančiųjų opiniu kolitu mikrobiotos sudėtis skiriasi nuo sveikų žmonių, tačiau šių skirtumų priežastys dar nėra iki galo aiškios.
Tokie veiksniai kaip stresas ar mityba nelaikomi tiesioginėmis ligos priežastimis, tačiau jie gali paskatinti simptomų paūmėjimą. Nustačius opinį kolitą, svarbu atpažinti individualius dirgiklius ir, kiek įmanoma, jų vengti.
Kokios yra opinio kolito komplikacijos?
Opinis kolitas padidina riziką susirgti kitomis ligomis, kurios gali pareikalauti nuolatinės stebėsenos ar papildomo gydymo:
- Mažakraujystė. Gausus ir ilgalaikis kraujavimas iš storosios žarnos gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
- Storosios žarnos vėžys. Sergant opiniu kolitu padidėja šios onkologinės ligos rizika. Ji priklauso nuo uždegimo lokalizacijos (mažiausia rizika būdinga proktitui) ir ligos trukmės.
- Osteoporozė. Uždegimas gali paveikti kaulus ir sąnarius, skatindamas kaulinio audinio silpnėjimą.
- Pirminis sklerozuojantis cholangitas. Uždegiminiams procesams išplitus į kepenis, gali formuotis randinis audinys, trikdantis normalią kepenų funkciją.
- Vaikų augimo ir vystymosi sutrikimai. Dėl sutrikusios storosios žarnos veiklos vaiko organizmas gali nepakankamai pasisavinti augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Be pagrindinio gydymo, gali būti reikalingas ir papildomas vitaminų vartojimas.
Skubios opinio kolito komplikacijos
Kai kurios būklės reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos:
- Dehidratacija. Dažnas tuštinimasis lemia skysčių netekimą. Esant sunkiai dehidratacijai, gali prireikti skysčių infuzijos ligoninėje.
- Žarnos perforacija. Skylė storosios žarnos sienelėje yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus gydymo.
- Sunkus kraujavimas. Priklausomai nuo netekto kraujo kiekio, gali būti būtinas kraujo perpylimas.
- Toksinis megakolonas. Stiprus uždegimas gali sutrikdyti storosios žarnos veiklą, dėl ko jos turinys kaupiasi, žarnos sienelės plečiasi, o toksinės medžiagos patenka į kraują. Ši reta komplikacija dažniausiai pasireiškia esant itin sunkiai opinio kolito formai.
- Kraujo krešuliai. Sergant opiniu kolitu padidėja trombų susidarymo rizika venose, arterijose ir kapiliaruose. Priklausomai nuo lokalizacijos, tokie krešuliai gali kelti grėsmę gyvybei.
Kaip diagnozuojamas opinis kolitas?
Norėdamas nustatyti opinio kolito diagnozę, sveikatos priežiūros specialistas pirmiausia atlieka fizinę apžiūrą ir išsamiai aptaria paciento jaučiamus simptomus bei šeimos ligų istoriją, ypač uždegiminių žarnyno ligų atvejus. Siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas panašius požymius sukeliančias būkles, skiriami įvairūs tyrimai ir diagnostinės procedūros.
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai
Diagnozei nustatyti gali būti taikomi šie metodai:
- Kraujo tyrimai. Jie leidžia nustatyti mažakraujystės požymius, kurie gali rodyti kraujavimą storojoje žarnoje ar tiesiojoje žarnoje. Be to, kraujo rodikliai padeda atmesti kitas galimas simptomų priežastis, pavyzdžiui, infekcijas.
- Išmatų tyrimai. Išmatose galima aptikti infekcijos, parazitų ar aktyvaus uždegimo požymių. Tai svarbu norint atskirti opinį kolitą nuo kitų virškinamojo trakto sutrikimų.
- Vaizdiniai tyrimai. Gydytojui gali prireikti detalaus storosios ir tiesiosios žarnos vaizdo. Tam kartais atliekamas specialus rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga – bario klizma, leidžianti įvertinti uždegiminius pakitimus. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti uždegimo išplitimą, ypač esant vidutinio sunkumo ar sunkiai ligos formai. Paprastas rentgeno tyrimas gali atskleisti pavojingas komplikacijas, tokias kaip žarnos išsiplėtimas ar sienelės pažeidimas.
Endoskopiniai tyrimai
Endoskopija atliekama naudojant ploną, lankstų vamzdelį su integruota kamera, kuris įvedamas per tiesiąją žarną. Šis metodas leidžia tiesiogiai apžiūrėti storosios žarnos gleivinę ir paimti audinių mėginius histologiniam ištyrimui. Dažniausiai opinio kolito diagnostikai taikomos kolonoskopija ir sigmoidoskopija, kurios padeda tiksliai įvertinti uždegimo pobūdį ir išplitimą.
Kaip gydomas opinis kolitas?
Gydymo tikslas – pasiekti ligos remisiją paūmėjimo metu arba ją išlaikyti, kai simptomai nepasireiškia. Gydymo strategija parenkama individualiai ir gali apimti medikamentinį gydymą bei chirurgines intervencijas.
Medikamentinis gydymas
Opinio kolito atveju taikomi įvairūs vaistai, vartojami pavieniui arba derinami tarpusavyje, siekiant sumažinti storosios žarnos uždegimą. Uždegimo ir gleivinės dirginimo slopinimas sudaro sąlygas audinių gijimui ir padeda sumažinti tokius simptomus kaip skausmas ar viduriavimas.
Vaistų grupės, naudojamos gydant opinį kolitą
- Aminosalicilatai. Lengvos ar vidutinio sunkumo ligos atvejais gali būti skiriamas sulfasalazinas. Jei pacientas yra alergiškas sulfa junginiams, parenkami sulfos neturintys preparatai, pavyzdžiui, mesalazinas.
- Kortikosteroidai. Esant sunkiai ligos formai, gali būti reikalingi stiprų priešuždegiminį poveikį turintys vaistai, tokie kaip prednizolonas ar budezonidas. Dėl galimo reikšmingo šalutinio poveikio šie vaistai paprastai skiriami tik trumpam laikotarpiui.
- Imunosupresantai. Šios grupės vaistai slopina pernelyg aktyvią imuninės sistemos reakciją. Gydymui gali būti taikomi 6-merkaptopurinas, azatioprinas arba metotreksatas.
- Biologinė terapija. Vidutinio sunkumo ar sunkios eigos opiniam kolitui gydyti naudojami biologiniai vaistai, kurie veikia tam tikras imuninės sistemos grandis ir mažina uždegimą.
- Janus kinazių (JAK) inhibitoriai. Šie mažos molekulinės masės vaistai blokuoja fermentus, dalyvaujančius uždegimo procese. Tarp jų – tofacitinibas ir upadacitinibas.
Chirurginis gydymas
Operacija svarstoma tais atvejais, kai vaistai nepadeda kontroliuoti ligos arba išsivysto sunkios komplikacijos. Manoma, kad maždaug trečdaliui sergančiųjų opiniu kolitu tam tikru ligos etapu prireikia chirurginio gydymo. Vaikų populiacijoje operacijos poreikis nustatomas maždaug penktadaliui pacientų.
Yra du pagrindiniai chirurginio gydymo metodai, taikomi opiniam kolitui. Abu jie apima proktokolektomiją – storosios ir tiesiosios žarnos pašalinimą visiškai arba iš dalies.
Proktokolektomija su klubinės žarnos rezervuaru
Tai dažniausiai atliekama operacija sergant opiniu kolitu. Jos metu pašalinama storoji ir tiesioji žarna, tačiau išsaugoma išeinamoji anga. Iš plonosios žarnos suformuojamas rezervuaras, kuris prijungiamas prie išangės. Sugijus audiniams, šis rezervuaras perima tiesiosios žarnos funkciją ir leidžia tuštintis įprastu būdu.
Proktokolektomija su ileostoma
Jei klubinės žarnos rezervuaro suformuoti neįmanoma ar tai netinkama konkrečiam pacientui, gali būti rekomenduojama nuolatinė ileostoma. Tokiu atveju pašalinama storoji žarna, tiesioji žarna ir išangė, o pilvo sienoje suformuojama anga, prie kurios pritvirtinamas specialus maišelis išmatoms surinkti. Šį maišelį pacientas turi reguliariai ištuštinti.
Ko galima tikėtis sergant opiniu kolitu?
Opinio kolito eiga skirtingiems žmonėms gali labai skirtis. Kai kuriems asmenims pasireiškia vienas ligos paūmėjimas, po kurio simptomai daugiau neatsinaujina. Tačiau kitiems liga tampa lėtine ir simptomai gali būti sunkiai kontroliuojami.
Dažniausiai opinis kolitas pasireiškia bangomis – simptomų paūmėjimo laikotarpius keičia ilgesni remisijos etapai, kai savijauta pagerėja arba simptomų visai nėra. Maždaug iki 30 % sergančiųjų laikui bėgant ligos požymiai tampa intensyvesni ir kartojasi vis dažniau. Tokiais atvejais ilgainiui gali prireikti chirurginio gydymo.
Dauguma žmonių geba kontroliuoti ligą, vengdami individualių paūmėjimus sukeliančių veiksnių ir reguliariai vartodami paskirtus vaistus, skirtus uždegimui slopinti. Taip pat būtina nuolatinė sveikatos būklės stebėsena. Tai apima reguliarius vizitus pas gydytoją ir periodinius tyrimus. Atsižvelgiant į individualią riziką, gali būti rekomenduojamos profilaktinės kolonoskopijos, skirtos ankstyvam storosios žarnos vėžio nustatymui. Gydytojas pateikia asmenines rekomendacijas, paremtas ligos eiga ir rizikos veiksniais.
Ar opinis kolitas kada nors visiškai praeina?
Vienintelis būdas visiškai pašalinti opinį kolitą yra chirurginis storosios ir tiesiosios žarnos pašalinimas. Vis dėlto daugumai pacientų ligą pavyksta sėkmingai kontroliuoti taikant medikamentinį gydymą arba, prireikus, chirurgines priemones.
Gydymo esmė – pasiekti ligos remisiją ir ją kuo ilgiau išlaikyti. Bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistu, parenkamas tinkamiausias gydymo planas, padedantis gyventi visavertį gyvenimą net ir sergant opiniu kolitu.
Kaip galima sumažinti opinio kolito paūmėjimų riziką?
Opinio kolito paūmėjimų tikimybę galima sumažinti atpažinus individualius juos sukeliančius veiksnius ir kryptingai jų vengiant. Nors kiekvieno žmogaus dirgikliai gali skirtis, tam tikros strategijos dažnai padeda kontroliuoti ligos eigą.
Dažniausi būdai išvengti paūmėjimų
- Streso valdymas. Nuolatinė įtampa gali paskatinti simptomų atsinaujinimą. Rekomenduojama miegoti bent septynias valandas per parą, reguliariai judėti ir taikyti sveikus atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, meditaciją ar kvėpavimo pratimus.
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vengimas. Skausmui ar karščiavimui malšinti geriau rinktis paracetamolį, o ne nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, nes pastarieji gali pabloginti opinio kolito simptomus.
- Paūmėjimus sukeliančių maisto produktų ribojimas. Nėra universalios mitybos schemos, kuri garantuotai apsaugotų nuo ligos paūmėjimų. Maisto dirgikliai yra individualūs, tačiau daugelis žmonių pastebi, kad simptomus sustiprina pieno produktai ar daug skaidulų turintis maistas. Svarbu kartu su gydytoju ar dietologu sudaryti asmeninį mitybos planą, kuris padėtų išvengti probleminių produktų, bet kartu užtikrintų visų būtinų maistinių medžiagų gavimą.
Naudinga fiksuoti pastebėtus dirgiklius asmeniniame dienoraštyje ir reguliariai aptarti juos su gydytoju. Toks bendradarbiavimas leidžia parengti veiksmingas strategijas, padedančias išvengti veiksnių, galinčių sukelti opinio kolito paūmėjimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl opinio kolito?
Nedelsdami susisiekite su savo sveikatos priežiūros specialistu, jeigu pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Gausus ir ilgai trunkantis viduriavimas.
- Kraujavimas iš išangės, kai išmatose matomi kraujo krešuliai.
- Nuolatinis, stiprus skausmas kartu su aukšta kūno temperatūra.
Šie simptomai gali rodyti rimtą ligos paūmėjimą ar komplikacijas, kurioms būtina skubi medicininė pagalba.
Ką verta aptarti su gydytoju?
Vizito metu naudinga užduoti klausimus, kurie padėtų geriau suprasti ligą ir jos valdymą. Galimi klausimai:
- Kaip man nustatyta opinio kolito forma gali paveikti ligos eigą ir prognozę?
- Kokia yra mano rizika susidurti su opinio kolito komplikacijomis?
- Kokius gydymo metodus rekomenduojate mano atveju?
- Kokio šalutinio poveikio ar rizikų galiu tikėtis taikant siūlomą gydymą?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius galėčiau įgyvendinti, kad sumažinčiau paūmėjimų tikimybę?
- Kokių priemonių galiu imtis namuose, kad palengvinčiau simptomus ligos paūmėjimo metu?
Šie klausimai padeda užmegzti glaudų bendradarbiavimą su gydytoju ir priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo bei kasdienės ligos kontrolės.
