Opinis kolitas

Opinis kolitas yra lėtinė autoimuninė žarnyno liga, sukelianti storosios žarnos gleivinės uždegimą ir opų atsiradimą. Liga gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, dažniausiai simptomai pasireiškia 15–30 arba 50–70 metų amžiaus asmenims. Nors opinis kolitas visiškai išgydyti nėra įmanoma, tinkamas opiniu kolitu gydymas gali padėti kontroliuoti simptomus ir pasiekti remisiją.

Apie 50 proc. opinio kolito sergančių asmenų patiria silpnus simptomus, tačiau gali pasitaikyti ir sunkesnių atveju, kuomet reikalingas intensyvesnis gydymas. Opos dažniausiai nepaveikia plonosios žarnos, tačiau gali atsirasti žarnyno apatinėje dalyje. Gaubtinės žarnos vėžio rizika taip pat yra padidėjusi sergant opiniais kolitais, todėl yra svarbu reguliariai stebėtis pas gydytoją kaskart kas 8–12 mėnesių.

Majo klinikos duomenimis, esant aškenazių žydų kilmės, kyla didesnė tikimybė susirgti opiniu kolitu. Cedars-Sinai tyrimai rodo, kad apie 50 proc. opinio kolito diagnozuotų asmenų patiria pilvo skausmą. Pilvo skausmas gali būti stiprus ir dažnai susijęs su dažnais tuštinimosi epizodais, kurių metu pastebimos kraujo ir gleivių priemaišos išmatose. Opinis kolitas gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip dehidracija, sepsis, ankilozinis spondilitas ar žarnų prakiurimas.

Kas yra opinis kolitas?

Opinis kolitas yra autoimuninė žarnyno liga, kurią būdingas storosios žarnos uždegimas. Ši liga paveikia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiosios žarnos srityje, palaipsniui plintant aukštyn per storąją žarną. Opinis kolitas pasireiškia storosios žarnos ir tiesiosios žarnos gleivinės pažeidimu ir opomis, kartais apimant ir plonosios žarnos apatines dalis. Genetika, amžius, rūkymas, mitybos įpročiai ir vaistai gali didinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai gali prasidėti nuo 15 iki 70 metų amžiaus, tačiau dauguma atvejų diagnozuojama jauniems suaugusiems nuo 15 iki 30 metų. Kraujingas viduriavimas yra dažnas opinio kolito simptomas. Sutrikimas yra ciklinis, su remisijos ir paūmėjimo laikotarpiais. Ankstyvas gydymo pradžios ir reguliarus stebėjimas gali padėti kontroliuoti ligos eigą ir išvengti komplikacijų, tokių kaip kraujavimas iš žarnyno ir kolonos vėžys. Mitybos koregavimas, nerūkymas, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą.

Opinio kolito simptomai

Opinio kolito simptomų pasireiškimas gali būti lengvas arba sunkus, kintantis atsižvelgiant į uždegimo sunkumą ir storosios žarnos pažeidimo išplitimą. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu atpažinti pagrindinius simptomus ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.

Dažniausi simptomai

Dažniausi opinio kolito simptomai apima viduriavimą su krauju ar gleivėmis, pilvo skausmą, tiesiosios žarnos skausmą, kraujavimą iš tiesiosios žarnos, norą skubiai tuštintis, svorio kritimą, nuovargį, karštį ir kartais vaikams – sulėtėjusį augimą. Be to, gali sudirgti akys, pasireikšti sąnarių patinimas ir opų atsiradimas burnoje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Labai svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebite kraujavimą iš žarnyno, naktinį viduriavimą ar jei simptomai progresuoja ir negali būti kontroliuojami nereceptiniais vaistais. Nepašalinus šių sutrikimų, gali išsivystyti rimtos komplikacijos, tokios kaip toksinė dilatacija, storosios žarnos perforacija, dehidratacija ir kaulų retėjimas (osteoporozė). Ankstyva diagnozė ir gydymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys valdyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Opinio kolito priežastys ir rizikos veiksniai

Opinis kolitas yra sudėtinga liga, kurios tikslios priežastys vis dar lieka neaiškios. Žinoma, kad opinio kolito priežastys susijusios su imuninės sistemos sutrikimais. Esant šiai būklei, imuninė sistema netinkamai reaguoja į normalias bakterijas ir audinius žarnyne, sukeldama uždegimą.

Priežastys

Viena pagrindinių opinio kolito priežasčių yra autoimuninė liga. Šiuo atveju imuninė sistema atakuoja sveiką žarnyno audinį, manydama, kad ji yra kenksminga. Kita svarbi priežastis yra genetika. Tyrimai rodo, kad opinis kolitas dažnai perduodamas šeimos nariams, o tai rodo genetinę predispoziciją. Galiausiai, nors opinis kolitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuse, jauni žmonės (ypač tie, kurie yra jaunesni nei 30 metų) turi didesnę tikimybę susirgti šia liga.

Rizikos veiksniai

Yra keletas svarbių rizikos veiksnių, susijusių su opiniu kolitu. Visų pirma, genetika vaidina svarbų vaidmenį – asmenys, kurių šeimoje yra buvę opinio kolito atvejų, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Autoimuninė liga taip pat yra svarbus veiksnys, nes imuninės sistemos sutrikimai gali lemti ligos išsivystymą. Be to, amžius yra kitas svarbus rizikos faktorius – liga dažniausiai diagnozuojama žmonėms iki 35 metų. Galiausiai, nors stresas ir netinkama mityba gali pabloginti simptomus, jie nėra tiesioginės ligos priežastys.

Kaip diagnozuojamas opinis kolitas?

Diagnozuojant opinį kolitą, būtina atlikti keletą svarbių tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli ligos būklė ir laipsnis. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius tyrimus ir pasiruošimo jiems ypatybes.

Pagrindiniai tyrimai

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas opinio kolito diagnostikai yra išmatų tyrimai. Jie padeda nustatyti kraujo buvimą išmatose, kas gali rodyti žarnyno uždegimą. Kitas svarbus tyrimo metodas yra endoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti storosios žarnos paviršiaus pakitimus.

Kolonoskopija yra dar vienas itin reikšmingas tyrimas, atliekamas įvertinti žarnyno gleivinės būseną per visą jos ilgį. Tyrimo metu gali būti atliekama biopsija – mažos audinio dalies paėmimas, kad būtų tiksliai nustatytas uždegimo pobūdis.

Kaip pasiruošti tyrimams?

Pasiruošimas tyrimams yra neatsiejama sėkmingos opinio kolito diagnostikos dalis. Prieš atliekant išmatų tyrimai, svarbu laikytis gydytojų nurodymų dėl mitybos. Endoskopija ir ypač kolonoskopija dažnai reikalauja specialios dietos, taip pat gali būti skiriami specialūs medikamentai žarnynui paruošti.

Opinio kolito gydymo metodai

Opinis kolitas gydymas gali apimti įvairias priemones, įskaitant vaistus ir operacijas, siekiant sumažinti simptomus ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Tinkamas gydymo planas priklauso nuo paciento būklės sunkumo ir individualios reakcijos į terapiją.

Vaistų vartojimas

Vienas iš pagrindinių opinis kolitas gydymo būdų yra vaistai. Gydytojai dažniausiai skiria priešuždegiminius vaistus, kaip aminosalicilatus ir kortikosteroidus, kurie padeda sumažinti žarnyno uždegimą. Kai kuriems pacientams gali būti reikalingi imunosupresantai, pavyzdžiui, azatioprinas ar 6-merkaptopurinas, kurie slopina imuninės sistemos aktyvumą ir neleidžia jai pulti žarnyno audinių. Biologiniai vaistai, tokie kaip adalimumabas (Humira) ir infliksimabas (Remicade), yra skiriami pacientams, kuriems tradiciniai vaistai nepadeda.

Operacija

Nors daugeliui pacientų pavyksta valdyti opinį kolitą su vaistais, kai kuriems gali prireikti chirurginio gydymo. Operacija dažniausiai atliekama tais atvejais, kai vaistų terapija neveiksminga arba bernakdo sunkūs simptomai ir komplikacijos. Operacijos metu dažniausiai pašalinama visa arba dalis storosios žarnos, o tai gali padėti visam laikui išgydyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Profesorius L. Kupčinskas nurodo, kad opiniu kolitu sergantiems žmonėms yra aktuali Viduržemio jūros dieta ir papildomas vitamino D vartojimas.

Kokia turi būti dieta ir mityba, turint opinį kolitą?

Mityba yra esminė opinio kolito valdymo dalis. Nors nėra vieno „geriausio“ mitybos plano, kuris tiktų visiems pacientams, daugelis dietų gali padėti sumažinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Lėtinei būklei valdyti

Opiniam kolitui valdyti dažnai rekomenduojama mažai skaidulų turinti dieta, kuri gali padėti sumažinti žarnyno judesių dažnumą ir viduriavimą. FODMAP dieta taip pat yra naudinga, nes gali sumažinti simptomų sunkumą. Pastaruoju metu vis dažniau teigiama, kad mityboje svarbu vengti riebalų perdozavimo ir glitimo, nes šių medžiagų pašalinimas gali palengvinti simptomus.

Naudingi maisto papildai

Mitybos specialistai dažnai rekomenduoja naudoti maisto papildus, siekiant užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų įsisavinimą. Opinis kolitas gali sumažinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir sukelti mažakraujystę, todėl vitaminai ir mikroelementai, kaip geležis ir kalcis, yra ypač svarbūs. Sveika mityba ir tinkami maisto papildai padeda gerinti bendrą sveikatą ir saugoti nuo komplikacijų.

Prevencijos būdai ir gyvenimo būdas su opiniu kolitu

Opinio kolito prevencija yra svarbus aspektas, padedantis sumažinti ligos paūmėjimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kadangi visiško išgijimo nėra, reikia siekti gerinti gyvenimo būdas per streso valdymą ir fizinę veiklą.

Streso valdymas

Dėl streso opinis kolitas gali dažnai paūmėti. Todėl svarbu išmokti efektyviai valdyti emocijas ir stresą. Tai gali būti pasiekiama per meditaciją, kvėpavimo pratimus ar net paprasčiausią pasivaikščiojimą gamtoje. Praktikuodami šiuos metodus, pacientai gali pastebėti ženklų sveikatos pagerėjimą.

Fizinės veiklos pratimai

Reguliari fizinė veikla yra puikus būdas skatinti gerą sveikatą ir mažinti opinio kolito simptomus. Nesvarbu, ar pasirenkate bėgiojimą, jogą, ar lengvą aerobiką, svarbiausia yra nuoseklumas. Fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą, gerinti psichologinį nusiteikimą ir mažinti uždegiminius procesus organizme.

Galimos komplikacijos

Opinio kolito komplikacijos gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, jei nesikreipiama į gydytoją laiku. Šios būklės pacientams būtina suprasti galimus pavojus ir imtis atitinkamų priemonių. Pastaraisiais metais Lietuvoje opinis kolitas pasireiškia vis dažniau, o Europoje šia liga serga apie pusę milijono žmonių.

Dehidracija

Dehidratacija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių opinio kolito komplikacijų. Ji kyla dėl ilgalaikio viduriavimo, dėl kurio organizmas netenka daug skysčių. Norint išvengti dehidratacijos, svarbu nuolat stebėti skysčių balansą ir vartoti reikiamą vandens kiekį per dieną.

Žarnyno plyšimas

Žarnyno perforacija yra viena iš sunkiausių opinio kolito komplikacijų. Jei žarnynas yra labai pažeistas ir uždegęs, gali atsirasti žarnyno plyšimas. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba, nes gali išsivystyti sepsis, kuris yra labai pavojingas gyvybei. Reguliarūs gydytojo vizitai gali padėti išvengti šios ir kitų komplikacijų, tokių kaip storosios žarnos retėjimas ir kepenų liga.

Laiku nenustatyti ir tinkamai negydyti opinio kolito atvejai taip pat gali padidinti vėžio riziką. Chroniškas uždegimas gali sukelti įvairias šalutines problemas ir padidinti operacijos poreikį ateityje. Todėl opinio kolito pacientai turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai atlikti reikiamus tyrimus, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

Gydytojo vaidmuo ir pacientų patirtis su opiniu kolitu

Gydant opinį kolitą, opinio kolito gydytojas atlieka esminį vaidmenį kuriant individualizuotą gydymo planą. Pacientams svarbu suprasti savo gydymo programą bei nuolat bendradarbiauti su gydytoju, kad pasiektų geriausių rezultatų. Apie 70% pacientų patiria nerimą dėl gyvenimo kokybės po žarnyno stoma formavimo. Norint išvengti šių problemų, veiksmingas gydymo planas apima tiek medicinos, tiek psichologinius aspektus.

Gydytojo paskyrimai

Gydytojas yra atsakingas už tinkamų gydymo planų sudarymą, atsižvelgiant į individualius pacientų poreikius. Pacientų vertinimai rodo, kad 67% patiria pooperacinį skausmą, todėl gerai suplanuotas gydymo planas dažnai padeda sumažinti šiuos simptomus. Taip pat 93% pacientų išreiškė poreikį gauti daugiau informacijos apie stoma priežiūrą, todėl gydytojas privalo užtikrinti, jog pacientai gauna visą reikiamą informaciją ir palaikymą.

Pacientų istorijos

Pacientų patirtys iliustruoja, kaip opinio kolito gydytojas gali turėti didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, 50% pacientų teigė, kad jiems trūko stoma priežiūros žinių, o 40% norėjo daugiau pagarbos ir dėmesio. Siekiant užtikrinti, jog pacientų patirtys būtų kuo teigiamesnės, gydytojas turi ne tik gydyti fizinius ligos simptomus, bet ir atkreipti dėmesį į psichologinę bei socialinę paciento būklę. Patirtis rodo, kad 20% pacientų trūko laiko socializacijai, o 7% ieškojo moralinės paramos, todėl šie aspektai neturėtų būti ignoruojami.

Opinis kolitas ir Krono liga: skirtumai ir panašumai

Opinis kolitas ir Krono liga yra dvi dažniausios uždegiminės žarnyno ligos, kurios dažnai painiojamos tarpusavyje. Opinis kolitas ir Krono liga turi tam tikrų panašumų, tačiau taip pat yra keletas svarbių skirtumų. Sergamumas opiniu kolitu Lietuvoje yra keturiskart didesnis nei Krono liga, rodo statistinės analizės duomenys. Abu sutrikimai yra autoimuniniai, o tai reiškia, kad organizmas puola savo paties audinius.

Skirtingai nuo opinio kolito, kuris pažeidžia tik storosios žarnos gleivinę, Krono liga gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės. Tai lemia skirtingus simptomus ir gydymo atsaką. Tiek opinis kolitas, tiek Krono liga gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmą, nuovargį ir svorio netekimą, tačiau Krono ligos atveju simptomai gali būti ir sunkesni dėl didesnio virškinamojo trakto pažeidimo ploto.

Statistiškai esant skirtingiems uždegiminės žarnyno ligos aktyvumams vaikams, lyginant uždegiminės žarnyno ligos rodiklius, buvo pastebėta, kad vaikų sergančių Krono liga ir opiniu kolitu CRB lygiai skiriasi, taip pat buvo pastebėti skirtumai ir trombocitų bei leukocitų lygyje. Abiejų ligų diagnozavimo laikas dažniausiai yra jaunystė, vidutinio amžiaus žmonėms (15–30 m.). Nors GGT lygiai kraujyje rodė nesiskiriančius reikšmes vaikų uždegiminėse žarnyno ligose, aplinkoje, pasižyminčiomis hiperhigiena, opinis kolitas ir Krono liga yra labiau paplitę.

Vakarų Europoje sergamumas opinio kolito ir Krono liga yra panašus, tačiau abiejų ligų gydymas yra svarbus ne tik dėl simptomų valdymo, bet ir dėl vėžio rizikos sumažinimo. Po aštuonerių metų nuo diagnozės rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja. Be to, abiejų uždegiminių žarnyno sutrikimų atveju, lėtinis viduriavimas gali siekti 10–15 kartų per dieną, kuris būna skausmingas ir ganėtinai alinantis. Rūpinimasis mityba, kaip ir su programa „For You, With You”, yra esminis siekiant palengvinti ligos eigą ir subalansuoti pacientų mitybą.