Persileidimas: tipai, priežastys, simptomai ir gydymas

Persileidimas, dar vadinamas spontanišku abortu, reiškia netikėtą nėštumo nutraukimą per pirmąsias 20 nėštumo savaičių. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Apie 80% nėštumo praradimų įvyksta per pirmąjį trimestrą arba 14 nėštumo savaičių. Persileidimai vyksta už jūsų kontrolės ribų.

Kiek yra persileidimo tipų?

1. Grėsmingas persileidimas: Tai įvyksta, kai gimdos kaklelis yra uždarytas, nepaisant makšties kraujavimo ir kol vaisiaus širdies plakimas vis dar yra girdimas. Nėštumas paprastai tęsiasi be papildomų problemų. Jūsų gydytojas atidžiai stebės jus likusį nėštumo laikotarpį.
2. Nepavykęs persileidimas: Jūsų gimdos kaklelis plečiasi, o amniotinis skystis gali nutekėti, kas dažniausiai lemia galutinį persileidimą.
3. Visiškas persileidimas: Jūs patiriate makšties kraujavimą ir išskiriate vaisiaus audinius.
4. Praleistas persileidimas: Jūs nesuvokiate nėštumo praradimo, nes nesijaučiate jokių simptomų. Praleistas persileidimas gali būti patvirtintas prenataliniu ultragarsu, kai vaisiaus širdies plakimo nėra.
5. Pakartotinis persileidimas: Jūs turite tris ar daugiau iš eilės vykstančių persileidimų. 1% nėščių moterų patiria šio tipo nėštumo praradimą.

Kokios yra persileidimo priežastys?

Persileidimai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant infekcijas, kontaktą su TORCH ligomis, hormoninius disbalansus, netinkamą apvaisinto kiaušinėlio implantaciją gimdos gleivinėje, motinos amžių, gimdos anomalijas, neefektyvų gimdos kaklelį, sunkią mitybos trūkumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ar narkotikų naudojimą, imuninės sistemos sutrikimus, sunkią inkstų ligą, įgimtą širdies ligą, nekontroliuojamą diabetą, skydliaukės ligas, radiacijos poveikį ir tam tikrus vaistus, tokius kaip izotretinoinas, vaistas nuo spuogų.

Tačiau chromosomų anomalijos sudaro apie 50% persileidimų per pirmąjį nėštumo trimestrą. Jei kiaušinėlis arba spermatozoidas turi nenormalų chromosomų skaičių, besivystantis vaisius taip pat turės neteisingą skaičių, dėl ko įvyks persileidimas.

Kai kurie žmonės mano, kad stresas, fizinis aktyvumas, lytiniai santykiai ar ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas gali sukelti persileidimą, tačiau tam nėra mokslinių įrodymų.

Kokie yra persileidimo simptomai?

Persileidimo simptomai gali skirtis kiekvienam asmeniui. Kai kuriems tai gali būti skausmingi spazmai ir kraujavimas, panašūs į gausų menstruacijų laikotarpį. Kiti gali patirti spazmus, primenančius menstruacinius. Įdomu, kad kai kurie asmenys gali nesuvokti, kad nėštumas nutrūko, kol nebus atliktas prenatalinis ultragarsas, nes simptomai gali būti neakivaizdūs.

Dažniausi požymiai ir simptomai yra šie:

• Makšties dėmėjimas ar kraujavimas, kuris kai kuriems asmenims gali būti skausmingas.
• Dubens spazmai arba apatinės nugaros dalies skausmas – skausmo intensyvumas priklauso nuo persileidimo tipo.
• Didesnių kraujo krešulių ar audinių išsiskyrimas per makštį. Turėtumėte surinkti audinį švariame inde ir pristatyti jį gydytojui apžiūrai.

Kokie yra persileidimo rizikos veiksniai?

• Amžius: Moterims, kurioms yra 20 metų, persileidimo rizika yra apie 12-15%. Rizika padidėja iki 25% moterims, kurioms yra 40 metų. Chromosomų anomalijos yra dažniausia amžiaus susijusių persileidimų priežastis.
• Persileidimo istorija: Moterims, kurios jau turėjo persileidimą, rizika patirti dar vieną persileidimą yra 10-25%.
• Esamos sveikatos problemos: Moterims, turinčioms nekontroliuojamą diabetą, infekcijas ar problemas su gimdos kakleliu ar gimda, rizika patirti persileidimą yra didesnė.

Kaip diagnozuojamas persileidimas?

• Ultragarsas gali patikrinti vaisiaus ir vaisiaus širdies plakimo buvimą.
• Kraujo tyrimas gali nustatyti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygius. Maži hCG lygiai yra persileidimo požymiai.
• Gydytojas gali atlikti dubens tyrimą, kad patikrintų gimdos kaklelio atidarymą. Jei turite pakartotinių persileidimų, jūsų gydytojas gali rekomenduoti papildomas procedūras, tokias kaip:
• Genetiniai tyrimai: Nuo persileidimo gautas vaisiaus audinys gali būti tiriamas dėl genetinių anomalijų, arba jūs ir jūsų partneris galite atlikti kariotipavimą, kad patikrintumėte chromosomų netaisyklingumus.
• Kraujo tyrimai: Jie gali padėti nustatyti, ar turite hormoninių ar autoimuninių sutrikimų, kurie sukelia persileidimus.
• Histeroskopija
• Laparoskopija

Kaip gydomas persileidimas?

Jei patiriate persileidimą, jūsų gydytojas gali atlikti ultragarsą, kad patikrintų, ar gimda išstūmė visus vaisiaus audinius. Jei persileidimas yra visiškas, tolesnio gydymo nereikia. Tačiau, jei liko kai kurių vaisiaus audinių, juos reikia pašalinti, kad būtų išvengta infekcijos, gausaus kraujavimo ir kitų komplikacijų.

• Nesiklinikinis gydymas: Jei persileidimas įvyksta prieš dešimtą nėštumo savaitę, ypač praleisto persileidimo atveju, turėtumėte palaukti, kad jūsų kūnas išstumtų vaisiaus audinius ir nėštumo produktus. Tačiau, jei laukimas kelia riziką, gydytojas gali skirti vaistus, kad paskatintų gimdą išstumti nėštumo produktus. Jei patiriate persileidimo simptomus, tokius kaip kraujavimas, gydytojas paprašys, kad 2-3 dienas laikytumėtės lovos režimo. Kai kraujavimas sumažės, galėsite tęsti kasdienes veiklas kaip įprasta. Kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizacijos stebėjimui. Jei turite išsiplėtusį gimdos kaklelį, gali būti diagnozuota neefektyvi gimdos kaklelio, kuriam reikalinga cerkliažo procedūra, kad būtų uždarytas kaklelis.
• Chirurginis gydymas: Jei persileidimas įvyksta po dešimtos nėštumo savaitės su likusiais vaisiaus audiniais, arba jei turite gausų kraujavimą, bus atlikta išplėtimo ir curettage (D&C) arba išplėtimo ir evakuacijos (D&E) procedūra. Po persileidimo galite patirti lengvą diskomfortą ar dėmėjimą. Venkite lytinių santykių. Dvi savaites nesikiškite nieko į makštį, pavyzdžiui, tamponų. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda stiprus kraujavimas, karščiavimas, šaltkrėtis ar stiprus skausmas, nes tai gali būti infekcijos požymiai.

Kokios yra persileidimo prevencijos?

Nors dauguma persileidimų nėra prevenciniai, galite sutelkti dėmesį į savo sveikatą, kad pagerintumėte savo vaiko sveikatą.

• Visada pasitarkite su gydytoju dėl prieš nėštumo priežiūros ir dalyvaukite prenatalinėse konsultacijose.
• Venkite alkoholio vartojimo, rūkymo ir narkotikų naudojimo.
• Vartokite vitaminų papildus, kaip nurodė gydytojas.
• Apribokite kofeino vartojimą iki 200 miligramų per dieną (12 uncijų puodelio). Patikrinkite savo maistą dėl kofeino. Didelės kofeino dozės gali sukelti persileidimą ir priešlaikinį gimdymą.
• Informuokite savo gydytoją, jei turite esamų sveikatos problemų.

DUK

• Ar įmanoma pastoti po persileidimo? Taip, tai įmanoma. Apie 87% moterų, patyrusių persileidimą, vis dar gali pastoti.
• Kada galiu bandyti pastoti po persileidimo? Galite apsvarstyti galimybę bandyti vėl po vieno normalaus menstruacijų ciklo. Svarbu skirti laiko tiek fiziniam, tiek emociniam gijimui po persileidimo. Jei turėjote tris iš eilės persileidimus, pasitarkite su gydytoju apie galimybę atlikti tyrimus, kad nustatytumėte galimas priežastis. Rekomenduojama naudoti kontracepciją, kol bus gauti tyrimų rezultatai.
• Kaip aš galiu valdyti emocinį persileidimo poveikį? Patirti nėštumo praradimą gali būti labai skaudu. Emocinis atsigavimas po persileidimo dažnai pasirodo esąs sudėtingesnis ir ilgesnis nei fizinis gijimas. Kalbėkite ir dalinkitės savo jausmais su partneriu, draugais ir šeima, apsupkite save palaikančiais žmonėmis arba apsvarstykite profesionalios konsultacijos galimybę, kad galėtumėte susidoroti su šiuo praradimu.

Pastaba iš MedPark gydytojo

Patirti persileidimą yra emociškai sudėtinga akimirka būsimiems tėvams. Svarbu suprasti, kad persileidimas gali nutikti bet kam ir nebūtinai rodo nevaisingumą. Svarbu vengti savęs kaltinimo dėl persileidimo ir leisti sau pakankamai laiko tiek fiziniam, tiek emociniam gijimui. Skirkite laiko gedėti, ieškokite paramos ir, kai būsite pasiruošę, apsvarstykite galimybę ruoštis būsimam nėštumui. Atminkite, kad kelias į tėvystę gali būti sudėtingas, o užjaučiančio savęs priežiūra yra būtina šiuo sunkiu laikotarpiu.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.