SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

Pratimų streso testas: kada ir kam jis reikalingas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Tyrimai
0
Pratimų streso testas
Share on FacebookShare on Twitter

Pratimų streso testas yra procedūra, skirta įvertinti širdies veiklą fizinio krūvio metu, kai širdžiai reikalingas didesnis deguonies kiekis. Šio tipo testavimui yra kelios metodikos. Testą atliekantys asmenys turi energingai vaikščioti arba bėgti ant bėgimo takelio arba minti stacionarų dviratį, o jų širdies ritmas, kraujo spaudimas, deguonies lygis kraujyje ir širdies elektrinė veikla yra nuolat stebimi ir registruojami. Fizinė ištvermė gali būti matuojama ir lyginama su kitais tos pačios lyties ir amžiaus asmenimis. Šis širdies sveikatos vertinimo metodas leidžia gydytojams nustatyti širdies ligų riziką asmenims, atliekantiems testą.

Kas turi atlikti pratimų streso testus?

Gydytojas įvertins jūsų amžių, lytį, asmeninę ir šeimos širdies ligų istoriją, gyvenimo būdą ir rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas ir sveikatos būklės, kad nustatytų, ar jums reikia pratimų streso testų.

Pratimų streso testai gali būti tinkami asmenims, turintiems šiuos simptomus:

Asmenys, turintys rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, hipertenzija, hiperlipidemija, šeimos istorija apie ankstyvas širdies ligas, dirbantys didelės rizikos profesijose, pavyzdžiui, pilotai ar profesionalūs sportininkai, bei asmenys, neturintys žinomų širdies ligų, gali atlikti pratimų streso testus. Šie testai padeda įvertinti, ar jie yra rizikoje susirgti širdies ligomis, įskaitant:

Susiję įrašai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

2025 18 lapkričio

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

2025 18 lapkričio

Hipotireozės poveikis organizmui

2025 18 lapkričio
  • Įgimtą širdies ligą
  • Širdies nepakankamumą
  • Koronarinę arterijų ligą
  • Širdies vožtuvų ligą
  • Hipertrofinę kardiomiopatiją

Asmenims, turintiems širdies ligą, gali prireikti atlikti pratimų streso testus, jei:

  • Planuojama pradėti naują fizinio aktyvumo programą.
  • Šiuo metu yra gydomi, ir medicinos specialistai nori įvertinti gydymo efektyvumą.
  • Yra tikimybė, kad gali išsivystyti komplikacijos, atsižvelgiant į asmeninę ar šeimos istoriją.
  • Turi cukrinį diabetą ar kitas sveikatos problemas, kurios didina širdies ligų riziką.

Skirtingi streso testų tipai

  • Pratimų streso testas
    Testas gali atskleisti koronarinės arterijų ligos požymius. Jūs vaikščiosite ant bėgimo takelio arba minti stacionarų dviratį. Bėgimo takelio greitis ir aukštis bus palaipsniui didinami, kad būtų įvertinta jūsų vaikščiojimo geba ir fizinė ištvermė. Testo metu bus nuolat stebima EKG, kad būtų pastebėti bet kokie širdies išemijos požymiai.
  • Pratimų streso echoskopija
    Jei jūsų pratimų streso testas yra neaiškus, gydytojas gali rekomenduoti pratimų streso echoskopiją. Ultragarsiniai vaizdai gali parodyti, kaip gerai veikia jūsų širdies raumenys ir vožtuvai, vizualizuoti širdies raumens susitraukimą ir intrakardiokinį kraujo srautą, taip pat fizinio aktyvumo poveikį.
  • Branduolinis streso testas
    Ši širdies vaizdavimo procedūra naudoja saugias radioaktyvių medžiagų dozes, kad įvertintų širdies funkciją. Testo metu bus užfiksuoti jūsų širdies vaizdai ramybės būsenoje ir po fizinio krūvio, kad būtų galima palyginti miokardo kraujo perfuziją. Kraujo perfuzijos sumažėjimas rodo, kad yra užsikimšimų vienoje ar daugiau koronarinės arterijos.
    Be to, branduoliniai streso testai gali padėti:

    • Įvertinti koronarinės arterijos ligos užsikimšimų sunkumą.
    • Įvertinti gydymo efektyvumą, pavyzdžiui, stentų ar apėjimo operacijos.
    • Pasiūlyti neinvazinį diagnostinį metodą, kad galėtumėte išvengti širdies kateterizacijos.
    • Nustatyti, ar jūsų širdis yra tinkama ne širdies operacijai ar fiziniam aktyvumui.
  • Širdies reabilitacijos streso testas
    Tai apima atidžiai stebimą fizinio aktyvumo programą, skirtą asmenims su širdies ligomis. Jums reikės atlikti streso testą prieš ir po širdies reabilitacijos.

    • Prieš širdies reabilitaciją streso testas yra būtinas, kad būtų sukurtas tinkamas fizinio aktyvumo planas.
    • Po širdies reabilitacijos streso testas įvertina jūsų pažangą ir padeda sukurti tinkamą ilgalaikį fizinio aktyvumo programą po reabilitacijos.

Kas negali atlikti pratimų streso testų?

Pratimų streso testai nėra tinkami asmenims, turintiems šiuos širdies sutrikimus, nes jie gali sukelti komplikacijų.

  • Aortos disekcija
  • Endokarditas, perikarditas arba miokarditas
  • Neseniai įvykęs širdies priepuolis
  • Sunki aortos stenozė
  • Aritmija
  • Nuolatinis krūtinės skausmas

Pasiruošimas EST

Prieš procedūrą

  • 24 valandas prieš procedūrą venkite gerti ar valgyti produktus, kuriuose yra kofeino, tokius kaip arbata, kava ar energetiniai gėrimai.
  • Nerūkykite ir nenaudokite tabako produktų.
  • Konsultuokitės su gydytoju, ar reikia nutraukti vaistų vartojimą, įskaitant beta-blokatorius ir astmos inhaliatorius, testavimo dieną.
  • Jei turite cukrinį diabetą, pasitarkite su gydytoju prieš praleidžiant bet kurį valgį, ir testavimo dieną turėtumėte turėti gliukozės matuoklį.

Testo metu

  • Ant jūsų krūtinės bus uždėti elektrodai, kad būtų užfiksuoti širdies elektrinės veiklos duomenys, o kraujo spaudimas bus matuojamas testavimo metu. Jums gali prireikti iškvėpti į vamzdį kvėpavimo testui.
  • Pradėsite fizinį aktyvumą ant bėgimo takelio arba stacionaraus dviračio, palaipsniui didinant tempą iki tikslinio širdies ritmo. Jei pasireiškia šie simptomai, turėtumėte nutraukti fizinį aktyvumą ir informuoti medicinos specialistą:
  • Jaučiate vidutinį ar stiprų skausmą krūtinėje.
  • Jaučiate stiprų dusulį.
  • Jūsų kraujo spaudimas tampa pavojingai žemas arba aukštas.
  • Jaučiate nereguliarų širdies ritmą.
  • Jaučiate svaigimą ir nuovargį.

Jei negalite atlikti fizinio aktyvumo, gali būti skiriami intraveniniai vaistai, kad būtų stimuliuojamas širdies ritmas ir raumenų susitraukimas, tarsi jūs sportuotumėte.

Po streso testo

  • 15 minučių stebėjimas, kurio metu bus vertinami jūsų širdies ritmas, kraujo spaudimas, EKG ir bendra būklė, yra įprasta procedūra. Jei viskas gerai, galite vykti namo.

Streso testo rezultatai

Normalus testas rodo, kad širdis veikia gerai, o kraujas pakankamai perfuzuoja širdį. Asmenims, patiriantiems krūtinės skausmą ar greitą širdies ritmą, gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų nustatyta simptomų priežastis. Asmenys, planuojantys pradėti fizinį aktyvumą ar atlikti operaciją, gali tęsti, nes jų širdies sveikata yra stabili. Pacientams, turintiems jau esamų širdies ligų, normalus testas rodo, kad gydymas yra veiksmingas.

Jei testų rezultatai yra nenormalūs, tai rodo širdies ligos buvimą. Lengvesniais atvejais gydytojai gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo nutraukimas, fizinis aktyvumas, sveikos kūno masės palaikymas ir vaistų vartojimas, kad būtų kontroliuojamos esamos būklės, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar aukštas cholesterolio kiekis, siekiant užkirsti kelią simptomų pablogėjimui.

Jei pratimų streso testo metu išsivysto išeminiai simptomai, gali būti rekomenduojami tolesni tyrimai, tokie kaip širdies kateterizacija ar kompiuterinė tomografija koronarinėms angiogramoms. Asmenims, planuojantiems užsiimti fiziniu aktyvumu ar atlikti operaciją, gali prireikti intervencijos, kad būtų išvengta staigaus širdies priepuolio ar širdies nepakankamumo. Pacientams, jau gaunantiems gydymą širdies ligoms, nenormalūs testo rezultatai rodo, kad dabartinis gydymo metodas neduoda norimų rezultatų, todėl reikia koreguoti gydymo planą.

`

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas
Ligų simptomai

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą
Gydytojų sritys

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 18 lapkričio
Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?
Vaistai

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 18 lapkričio
Kitas įrašas
Širdies šuntavimo operacija

Širdies šuntavimo operacija (CABG): procedūra ir nauda

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas

2025 18 lapkričio
Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą

2025 18 lapkričio
Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

2025 18 lapkričio
Hipotireozės poveikis organizmui

Hipotireozės poveikis organizmui

2025 18 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Vidurių užkietėjimas chemoterapijos metu: priežastys ir gydymas
  • Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą ankilozinio spondilito specialistą
  • Buspar ir alkoholis: ar saugu vartoti kartu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.