Psoriazinis artritas – tai lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems psoriaze arba turintiems šios odos ligos atvejų šeimoje. Ši būklė sujungia sąnarių ir odos uždegimus, todėl simptomai apima tiek sąnarių skausmą, tiek odos pakitimus.
Kas yra psoriazinis artritas
Psoriazinis artritas yra uždegiminė sąnarių liga, susijusi su psoriaze. Nors dauguma ją turinčių asmenų pirmiausia pastebi psoriazės požymius – pleiskanojančius bėrimus, plokšteles ant odos ar pakitusius nagus, vėliau prisideda ir sąnarių skausmas, patinimas bei sustingimas. Tiek psoriazė, tiek psoriazinis artritas priklauso autoimuninėms ligoms – kai imuninė sistema klaidingai ima pulti paties žmogaus organizmo audinius.
Psoriazinio artrito eiga būna nevienoda – simptomai gali trumpam sustiprėti (uždegimo paūmėjimo laikotarpiais), po to nurimti. Daugelis žmonių gyvena su nuolatiniu sąnarių diskomfortu, bet periodiškai gali patirti ir stipresnius paūmėjimus.
Jeigu pastebėjote naujus odos bėrimus ar pradėjo skaudėti, tinti ar sustingti sąnariai, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga
Nors bendrai tik apie 1% žmonių susiduria su psoriaziniu artritu, jis žymiai dažnesnis turintiems psoriazę. Iki 30% sergančiųjų psoriaze per savo gyvenimą išsivysto ir sąnarių uždegimas.
Psoriazinio artrito formos
Psoriazinis artritas skirstomas į kelias formas pagal tai, kuriuos sąnarius ar kūno dalis labiausiai pažeidžia:
- Distalinė interfalanginė forma: pažeidžia pirštų ir kojų galinius sąnarius. Dažnai pasižymi nago pokyčiais – jie tampa nelygūs, pilkšvi ar trupantys.
- Simetrinė poliartrito forma: uždegimas apima tą pačią sąnarį abiejose kūno pusėse (pavyzdžiui, abu kelius ar alkūnes). Tai viena iš dažniausių psoriazinio artrito tipų.
- Asimetrinė oligoartrito forma: paprastai apima keletą (2-4) skirtingų sąnarių, nebūtinai tose pačiose kūno pusėse (pavyzdžiui, vieną kelį ir vieną alkūnę).
- Spondilitas: pasireiškia stuburo slankstelių, klubų ar pečių uždegimu. Gali sukelti stiprų nugaros skausmą ir judėjimo ribotumą.
- Mutiliuojanti forma: itin reta ir sunkiausia, kai dėl stipraus uždegimo ima irti rankų ar kojų kaulai. Ši forma nustatoma mažiau nei 5% visų sergančiųjų psoriaziniu artritu.
Simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo formos ir sunkumo. Neretai psoriazinio artrito pradžia būna lengva – tik minimalus sąnarių diskomfortas ar keletas odos bėrimų. Tačiau paūmėjimų metu gali stipriai sutrikti kasdienė veikla, nes sąnariai tampa labai skausmingi, tinsta ir sustingsta.
- Nuolatinis ar protarpinis sąnarių skausmas
- Sąnarių sustingimas – ypač po poilsio
- Paraudimas, pakitusi odos spalva aplink pažeistus sąnarius
- Skausmas ar jautrumas ten, kur sausgyslės prisitvirtina prie kaulo (dažna vieta – Achilo sausgyslė)
- Pirštų ar kojų pabrinkimas (vadinamieji „dešreliniai pirštai“)
- Psoriazės židiniai – sidabrinės, žvynuotomis plokštelėmis pasidengę bėrimai (dažniausiai galvos odoje, ant kelių, alkūnių, apatinėje nugaros dalyje)
- Nagų pažeidimai: nelygūs, trupantys arba pageltę nagai
- Bendras nuovargis
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksliai nežinoma, kas paskatina psoriazinį artritą. Dažniausiai susiję keli dalykai: paveldimumas (apie 40% sergančiųjų turi ligą šeimoje), tam tikros genetinės mutacijos bei imuninės sistemos pakitimai. Gali būti, kad genetiniai pokyčiai nulemia imuninės sistemos ypatumus – todėl pradeda vystytis autoimuninė reakcija.
Ligos rizika didesnė žmonėms nuo 30 iki 50 metų. Dažnai pastebima, kad pirmiau išryškėja psoriazės simptomai (dažniausiai paauglystėje ar jauname amžiuje), o sąnarių uždegimas išsivysto vėliau.
Psoriazinio artrito komplikacijos
Ši liga ilgainiui gali pažeisti ne tik sąnarius bei odą, bet ir kitas organizmo sistemas. Didesnė tikimybė išsivystyti tokioms būklėms kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas, depresija, mažakraujystė ar raumenų silpnumas. Kadangi sąnariai būna skausmingi, žmonės rečiau juda, mažėja fizinis aktyvumas, o tai dar labiau blogina bendrą savijautą.
Kiekvienam, sergančiam psoriaziniu artritu, rekomenduojama rinktis sąnarių neapkraunančias mankštas – ypač naudingas vaikščiojimas, plaukimas ar jogos pratimai.
Kaip nustatoma ši liga
Diagnozę dažniausiai patvirtina gydytojas – išklausęs nusiskundimus ir apžiūrėjęs odos bei sąnarių būklę. Kartais reikia papildomų tyrimų kitoms ligoms atmesti – tai gali būti kraujo tyrimai, padedantys ieškoti uždegimo ar infekcijos požymių.
Sąnarių pažeidimo laipsniui įvertinti dažnai atliekami vaizdiniai tyrimai: rentgenogramos, magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinė tomografija ar ultragarsas.
Gydymo galimybės
Gydymo strategija priklauso nuo to, kurie sąnariai pažeisti, kaip stipriai jaučiami simptomai ir kiek jie trukdo kasdieniams užsiėmimams. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Neįpareigojantys vaistai nuo uždegimo (nesteroidiniai vaistai ar paracetamolis)
- Šalčio arba šilumos terapija
- Kortikosteroidai
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARDs)
- Kineziterapija ar ergoterapija (padeda išlaikyti judrumą, stiprinti raumenis ir mokytis tinkamų judesių)
Operacijos dėl psoriazinio artrito prireikia itin retai – tik tuomet, kai sąnariai stipriai pažeisti ar dėl uždegimo pastebima kaulų irimas. Tokiose situacijose svarstoma sąnario keitimo operacija, tačiau sprendimas visada priimamas individualiai.
Ar galima užkirsti kelią?
Kadangi nėra aišku, kas konkrečiai lemia psoriazinio artrito išsivystymą, ligos visiškai išvengti negalima. Visgi bendrai tikimybę susirgti sąnarių ligomis mažina sveika gyvensena: nerūkykite, rinkitės subalansuotą mitybą, reguliarius fizinius užsiėmimus ir venkite sąnarius žalojančių veiklų ar traumų.
Gyvenimas su psoriaziniu artritu
Sergant šia liga, daugelį metų (dažnai visą likusį gyvenimą) tenka tvarkytis su simptomais ir sekti savo savijautą. Fizinio aktyvumo palaikymas, reguliarus gydytojo vizitas, tinkamas gydymas ir dėmesingas ligos stebėjimas gali ilgainiui sumažinti paūmėjimų dažnį. Kai kurie žmonės išmoksta atpažinti uždegimo pradžią ir laiku imasi veiksmų, kad paūmėjimai būtų lengvesni.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei atsiranda naujų bėrimų, stiprėja sąnarių skausmas ar patinimai, keičiasi senųjų simptomų pobūdis, dažnėja ar pasunkėja ligos paūmėjimai.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano sąnarių uždegimas – tikrai psoriazinis artritas, ar kita rūšis?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kokie gydymo būdai man tiks labiausiai?
- Ar reikia specialistų – reumatologo ar dermatologo – konsultacijos?
- Ar bus būtina kineziterapija arba ergoterapija?
- Kokie pratimai padėtų stiprinti raumenis ir apsaugotų sąnarius?
Psoriazinis ir reumatoidinis artritas: kuo skiriasi?
Nors abiejų ligų eiga panaši (abu yra autoimuniniai sąnarių uždegimai), psoriazinis artritas dažniausiai siejamas su odos ir nagų psoriaze, o reumatoidinis artritas – su abiejų kūno pusių sąnarių pažeidimu. Viena liga nėra „blogesnė“ ar „lengvesnė“ už kitą – abi reikalauja nuolatinės sveikatos stebėsenos ir gydymo.
Kiek pavojingas psoriazinis artritas?
Ligos eiga gali būti labai įvairi: kai kuriems simptomai lieka lengvi, tačiau kitiems paūmėjimų metu gerokai pablogėja savijauta. Psoriazinis artritas, nors ir lėtinis, dažniausiai leidžia aktyviai gyventi tarp paūmėjimų – svarbiausia laikytis rekomendacijų ir prižiūrėti bendrą sveikatą.
