Pulinga angina

Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga. Ji sukelia virusai arba bakterijos. Pagrindiniai simptomai yra patinusi tonzilė, skausmas gerklėje, sunkumas rėžti ir jautri limfmazgiai kakle.

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai tikslas yra diskomforto mažinimas ir greitas atsigavimas. Angina dažniau pasireiškia vaikams, bet gali pasitaikyti ir suaugusiems.

Pūlinga arba puliuojanti angina yra bakterinė tonzilito forma. Būdingos baltos opės ant tonzilių, kuriose kaupiasi pūliai. Jeigu tokia angina nėra gydoma, simptomai gali pasunkėti.

Komplikacijų rizika padidėja. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Tad bus nustatytas tikslus ligos sukėlėjas ir taikomas tinkamas gydymas.

Kas yra angina ir jos atsiradimo priežastys

Angina, dar žinoma kaip tonzilitas, yra uždegimas gomurio migdolų (tonzilių). Ši infekcija sukelia skausmingą gerklę ir karštį. Pagrindiniai priežastys – tai bakterijos ir virusai.

Pagrindiniai ligos sukėlėjai

Dažniausiai tonzilitą sukelia bakterijos, pvz., streptokokas. Taip pat virusai gali sukelti infekcinį tonzilitą.

Rizikos veiksniai

Peršalimas sukelia skausmą gerklėje. Tonzilitas – stiprų skausmą ir aukštą temperatūrą. Viršutinių takų ligos dažnesnės šaltuoju metų laiku.

Susilpnėjęs imunitetas ir kontaktas su sergančiais padidina riziką užsikrėsti streptokoku.

Užsikrėtimo būdai

Angina plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėtęs asmuo paskleidžia virusus ar bakterijas. Galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu.

Pulinga angina: charakteristika ir ypatumai

Pūlinga angina, arba bakterinė angina, pasižymi opomis ant tonzilių. Ši liga gali būti katarinė, folikulinė ar lakūninė. Folikulinė forma trunka 5-7 dienas, o lakūninė apie 10 dienų, jei gydoma.

Viena pagrindinių pūlingos anginos sukėlėjų yra beta-hemolizinis streptokokas. Ši bakterinė infekcija paprastai kyla po peršalimo. Pūlinga angina gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nėra tinkamai gydoma.

1. Folikulinė forma – pasireiškia pūliuojančiomis žaizdutėmis ant tonzilių, praeina per 5-7 dienas.
2. Lakūninė forma – tonzilės padengtos didelėmis pūliuojančiomis opomis, trunka apie 10 dienų.
3. Katarinė forma – lydinima uždegiminio proceso tonzilėse, be akivaizdžių ertmių.

Nepaisant to, kad pūlinga angina dažnai yra lengvai gydoma, nerinčiuotos ligos atveju gali kilti rimtų komplikacijų. Pavyzdžiui, pūlingas tonzilitas, peritonzilinė abscesai ar reumatinė kardiomiopatija. Todėl labai svarbu laiku pasirūpinti tinkamu medicininiu gydymu.

Pagrindiniai anginos simptomai ir požymiai

Anginai pasireiškia keliu būdingais simptomais. Pirmi požymiai yra staigus gerklės skausmas ir sunkumas rinti. Vėliau galios prasideti didelis galvos skausmas, kai gerklės skausmas ir karščiavimas stiprėja.

Vėlyvieji simptomai

Vėlyje anginos fazėje pasireiškia aukšta temperatūra (virš 38,5°C). Taip pat pasireiškia patinę kaklo limfmazgiai ir baltos apnašos ant tonzilių. Nemalonus burnos kvapas ir sunkėjantis būklės pasireiškia taip pat.

Specifiniai vaikų simptomai

• Galvos skausmas
• Pilvo skausmas
• Pykinimas ir vėmimas

Vaikai, sergančiai angina, dažnai skundžiasi gerklės ir diskomforto simptomais. Taip pat jie patiria galvos ir pilvo skausmus, pykinimą ir vėmimą.

Visiems, sergantiems angina, būdingi ankstyvieji simptomai – staigus gerklės skausmas ir rijimo sunkumai. Vėliau pasireiškia aukšta temperatūra, patinę limfmazgiai ir tonzilinės apnašos. Vaikams būdingi nusiskundimai dėl galvos ir pilvo skausmų, pykinimo ir vėmimo.

Skirtingos anginos formos

Angina gali būti skirtingų formų. Pagrindinės yra virusinė angina ir bakterinė angina. Kiekviena formą lemia savo priežastis.

Virusinė angina dažniausiai atsiranda peršalus ar persirgus gripu. Jos simptomai yra lengvesni. Pavyzdžiui, nestiprus skausmas gerklėje ir nedidelis karštis.

Bakterinė angina pasižymi stipresniais simptomais. Aukšta temperatūra, ryškus skausmas gerklėje ir šlykštus kvapas. Dažniausiai tai sukelia A grupės streptokokinė infekcija.

Nors simptomai gali būti panašūs, diagnozė reikalauja tyrimų. Kreiptis į gydytoją yra būtina, jei gerklėje skausmas ar karštis.

Anginos diagnostika ir tyrimai

Anginos diagnostika apima fizinius ir laboratorinius tyrimus. Jie padeda nustatyti infekcijos tipą ir parinkti tinkamą gydymą. Fizinė apžiūra leidžia įvertinti paciento gerklę, tonziles ir limfmazgius.

Laboratoriniai tyrimai

Gydytojas gali skirti keletą laboratorinių tyrimų, siekdamas nustatyti anginos priežastį:

• Kraujo tyrimas – leidžia įvertinti bendrus kraujo rodiklius ir parodyti, ar yra uždegiminių procesų organizme.
• C-reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas – padeda nustatyti, ar infekcija yra bakterinė, o ne virusinė.
• Greitasis streptokoko testas – atliekamas gerklės išskyrų mėginyje ir leidžia greitai nustatyti, ar angina sukelta streptokoko bakterijos.
• Pasėlio tyrimas – leidžia identifikuoti patogeninį sukėlėją ir parinkti tinkamą gydymą.

Tokie laboratoriniai tyrimai suteikia gydytojui svarbios informacijos apie anginos priežastį. Leidžia parinkti veiksmingą gydymo planą.

Medikamentinis anginos gydymas

Anginos gydymas dažniausiai reikalauja medikamentų. Antibiotikai, pvz., penicilinas, yra pagrindinis gydymas. Jie greitai suvaldo infekciją ir sumažina komplikacijų riziką.

Naudojant antibiotikus, visi 10 dienų kursas yra būtinas. Net jei jau po kelių dienų pradeda pagerėti. Tai užtikrina, kad infekcija bus pilnai įveikta. Antibiotikai nebus naudingi virusinei anginai, nes jie neveikia prieš virusus.

Anginai taip pat gydomi nuskausminamais ir priešuždegiminiais vaistais, kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jie mažina skausmą, karščiavimą ir uždegimą. Vietiniu poveikiu naudojami gerklės purškalai, pastilės ir skalavimo skysčiai.

Medikamentinis gydymas yra svarbus, kad išvengtumet komplikacijų ir greitai atsivertotite. Svarbu atidžiai rūpintis gydytojo nurodymais ir baigti visą gydymo kursą.

Natūralūs gydymo metodai ir namų priemonės

Pūlingos anginos atveju, natūralios priemonės gali padėti. Gerti daug skysčių, ilsėtis ir palaikyti drėgmę yra svarbu. Tai padeda lengvinti simptomus ir greitinti gijimą.

Gerklės skalavimo būdai

Druskos tirpalas yra viena iš populiarių namų vaistų. Jis sumažina uždegimą ir dezinfekuoja gerklę. Šiltos arbatos su medum taip pat veiksmingos, dėl antibakterinių savybių.

Liaudiškos priemonės

Šiltas pienas su medum ramina gerklę ir mažina skausmą. Česnako bei citrinų nuoviras kovas su bakterijomis ir virusais. Naudojant juos kartu su poilsiu ir skysčių vartojimu, simptomai gali sutramdyti.

Komplikacijos ir jų prevencija

Nevaistinis anginos gydymas gali sukelti didelių problemų. Peritonzilinis abscesas, reumatinis karščiavimas ir širdies ligos yra dažni komplikacijos. Jos gali atsirasti, jei angina nepakanka.

Infekcija gali plisti ir sukelti šias pavojingas būkles. Ypač jei streptokokinė angina nėra laiku gydoma.

Streptokokinė angina gali sukelti skarlatinos išsivystymą. Vėliau ši komplikacija gali progresuoti į reumatinį karščiavimą. Šis karščiavimas dažnai paveikia širdį, sąnarius ir nervų sistemą. Gali pasireikšti poststreptokokinis reaktyvus artritas.

Norint išvengti šių pavojingų, svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Laikytis gydymo režimo ir stiprinti imunitetą. Tik suderintas kompleksinis požiūris gali apsaugoti nuo rimtų anginos pasekmių.

• Peritonzilinis abscesas – ertmės šalia tonzilių užsidegimas, sukeliantis didelį skausmą ir gali būti pavojingas gyvybei.
• Reumatinis karščiavimas – reta, bet sunki komplikacija, galinti pažeisti širdį, sąnarius ir nervų sistemą.
• Širdies ligos – dėl plintančios infekcijos, gali išsivystyti rimtos širdies problemos.

Saugiausia anginos prevencija – laiku diagnozuoti ir gydyti. Stiprinti imuninę sistemą bei laikytis higienos normų.

Anginos profilaktika ir imuniteto stiprinimas

Norint išvengti pulinos anginos, svarbu laikytis tam tikrų profilaktinių priemonių. Reguliarus rankų plovimas, vengimas kontakto su sergančiais asmenimis ir tinkamas apsirengimas šaltuoju sezonu gali padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Tačiau nepamirškime ir imuniteto stiprinimo, nes tai padės mūsų organizmui atsispirti nuo įvairių infekcijų, įskaitant ir pulinos anginos.

Sveika higiena, subalansuota sveika mityba, turtinga vitaminais C ir D, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas yra esminiai veiksniai, padedantys palaikyti stiprų imunitetą. Jei reikia, galima papildyti racioną imunitetą stiprinančiais maisto papildais.

Dar vienas svarbus aspektas – tinkama oro drėgmė namuose ir darbo vietoje. Palaikant optimalų drėgmės lygį, galima sumažinti bakterijų ir virusų plitimą, taip pat apsaugoti gleivinę nuo išdžiūvimo ir tolesnių infekcijų.

• Reguliari higiena – dažnas rankų plovimas, vengimas kontakto su sergančiais
• Subalansuota sveika mityba, turtinga vitaminais C ir D
• Reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas
• Streso valdymas
• Palaikyti tinkamą oro drėgmę namuose ir darbo vietoje

Laikantis šių paprastų, bet efektyvių prevencinių priemonių, galime gerokai sumažinti pulinos anginos riziką ir palaikyti gerą savo organizmo atsparumą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei pastebėsite aukštą temperatūrą, sunkų rijimą ar baltas apnašas ant tonzilių, tai rodo, kad reikia pagalbos. Šie simptomai gali būti ženklai, kad jūsų kūnas susirgo sunkiai. Tada būtina greitai susisiekti su gydytoju.

Jeigu jūsų karščiavimas viršija 38,5°C ir trūksta ilgiau nei dvi dienos, arba jei gerklės skausmas trūksta ilgiau nei savaitę, pasitikrinti su gydytoju. Atsiradus bėrimui ar sąnarių skausmams, taip pat reikia susisiekti su profesionalu. Galbūt bus reikalingas antibakterinis gydymas arba papildomi tyrimai.

Jeigu simptomai nepagerėja kelias dienas, pasitikrinkite su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas gali išvengti sunkių komplikacijų. Pavyzdžiui, ryklės pūliniai ar dehidratacija.