Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius. Audiniai naudoja deguonį energijos gamybai ir išskiria anglies dioksidą kaip šalutinį produktą. Raudonieji kraujo kūneliai surenka anglies dioksidą ir nugabena jį į plaučius, kad jis būtų pašalintas iš organizmo.
Ar raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį?
Taip, jie perneša deguonį iš plaučių į viso kūno audinius, kur jis naudojamas energijos gamybai.
Kur gaminami raudonieji kraujo kūneliai?
Jie susidaro kaulų čiulpuose – minkštuose kaulų audiniuose. Kai pilnai subręsta, per maždaug septynias dienas, jie patenka į kraujotaką.
Kaip atrodo raudonieji kraujo kūneliai?
Raudonieji kraujo kūneliai yra mikroskopinio dydžio, ryškiai raudonos spalvos, kurią suteikia hemoglobinas – baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą. Jų forma primena suplokštintą diską su įdubimu centre, tačiau jie nėra tuščiaviduriai. Skirtingai nei baltieji kraujo kūneliai, jie neturi branduolio, todėl gali lengvai keisti formą ir judėti per kraujagysles.
Iš ko sudaryti raudonieji kraujo kūneliai?
Jie auga kaulų čiulpuose, kur susidaro beveik visos kraujo ląstelės. Jų sudėtyje yra hemoglobinas, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį pernešant deguonį.
Kokios dažniausios raudonųjų kraujo kūnelių sutrikimų priežastys?
Sutrikimai gali lemti tiek per mažą, tiek per didelį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
Mažo kiekio priežastys:
- Mažakraujystė (anemija) – organizmas gauna mažiau deguonies, todėl gali pasireikšti silpnumas, nuovargis ir šalčio pojūtis.
- Kraujo netekimas – organizmas netenka daugiau kraujo ląstelių, nei sugeba pagaminti.
- Kaulų čiulpų ligos – kaulų čiulpai gali būti pažeisti dėl tokių ligų kaip leukemija ar limfoma.
- Vėžys – tam tikros vėžio formos ir chemoterapija gali mažinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
Padidėjusio kiekio priežastys:
- Policitemija – padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali sukelti kraujo tirštėjimą ir padidinti infarkto ar insulto riziką.
- Įgimtos širdies ligos – kai kurios širdies struktūros nesusiformuoja tinkamai dar vaisiaus vystymosi metu.
- Plaučių ligos – pavyzdžiui, emfizema ar plaučių fibrozė gali pažeisti plaučių audinį.
- Hipoksija – sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje.
- Anglies monoksidas – rūkymas didina anglies monoksido kiekį organizme, mažindamas kraujo gebėjimą pernešti deguonį.
Dažniausi simptomai
- Nuovargis
- Raumenų silpnumas
- Energijos trūkumas
- Galvos skausmas ar svaigimas
- Neryškus matymas
- Šalti rankų ir kojų pirštai
Kas gali lemti mažą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį?
- Vitaminų trūkumas (geležis, B9, B12)
- Nepakankama mityba
- Kai kurios ligos ar chemoterapija
Kas gali lemti padidėjusį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį?
- Rūkymas
- Gyvenimas aukštikalnėse
- Anabolinių steroidų vartojimas
- Skysčių trūkumas organizme
- Širdies ar plaučių ligos
Kaip patikrinti raudonųjų kraujo kūnelių būklę?
Pilnas kraujo tyrimas parodo, kiek kraujo ląstelių (raudonųjų ir baltųjų) yra organizme. Tam paimamas kraujo mėginys ir apskaičiuojamas ląstelių kiekis.
Koks yra normalus raudonųjų kraujo kūnelių kiekis?
Nors kiekis gali skirtis, vidutinės normos yra tokios:
- Vyrai: 4,7-6,1 mln. ląstelių mikrolitre kraujo
- Moterys: 4,2-5,4 mln. ląstelių mikrolitre kraujo
- Vaikai: 4-5,5 mln. ląstelių mikrolitre kraujo
Jei skaičius viršija ar yra žemiau šių ribų, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus arba gydymą.
Kaip gydomi raudonųjų kraujo kūnelių sutrikimai?
Gydymo metodai priklauso nuo diagnozės ir būklės sunkumo. Jie gali apimti:
- Vitaminų vartojimą
- Subalansuotą mitybą
- Esamų sveikatos problemų gydymą
- Kraujo perpylimą, jei to reikia
Kaip palaikyti sveikus raudonuosius kraujo kūnelius?
Sveiki raudonieji kraujo kūneliai priklauso nuo tinkamos mitybos, kurioje gausu geležies, folio rūgšties (B9) ir vitamino B12. Rekomenduojami produktai:
- Raudona mėsa (jautiena), kepenys
- Žuvis
- Lapinės daržovės (kopūstai, špinatai)
- Lęšiai, pupelės, žirniai
- Riešutai ir džiovinti vaisiai
