Reumatoidinis artritas – tai lėtinė autoimuninė liga, kuri pažeidžia ne tik sąnarius, bet gali paveikti ir įvairias kūno sistemas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pirštų, rankų, riešų, kelių, čiurnų, pėdų ir kojų pirštų sąnarių skausmu, patinimu bei sustingimu. Įprastai uždegimas vystosi abiejose kūno pusėse esančiuose tose pačiose sąnariuose, kas išskiria reumatoidinį artritą nuo kitų artrito formų.
Kaip vystosi reumatoidinis artritas
Šiai ligai būdinga, kad organizmo imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti savo pačio sąnarius. Uždegiminis procesas pažeidžia sąnario dangalą, pažeidžiama kremzlė, kuri tarnauja kaip „amortizatorius”. Laikui bėgant, kremzlė dyla, sąnariai deformuojasi, o vėliau gali pradėti irti net kaulinis audinys. Kai kuriais atvejais dėl pažengusios ligos sąnariai gali visiškai sustingti.
Imuninės sistemos ląstelės ir jų išskiriami uždegiminiai mediatoriai neapsiriboja vien sąnariais – jie cirkuliuoja kraujyje, todėl reumatoidinis artritas gali paveikti ir kitus organus. Dažniausiai pažeidžiami yra oda, akys, burnos gleivinė, plaučiai bei širdis.
Reumatoidinio artrito vystymosi stadijos
- Pirma stadija. Uždegimas pasireiškia sąnarių gleivinėje: juntamas nedidelis skausmas ir sąstingis, tačiau rentgeno nuotraukose dar nematyti jokių pažeidimų.
- Antra stadija. Prasideda kremzlės irimas, sumažėja sąnario judrumas, stiprėja standumas.
- Trečia stadija. Uždegimas pereina į kaulinį audinį, kyla stipresnis skausmas ir atsiranda matomų deformacijų.
- Ketvirta stadija. Nors uždegimas aprimsta, sąnariai toliau prastėja – stiprėja skausmas, patinimas, standumas ir prarandamas judrumas.
Pereiti visas stadijas gali užtrukti dešimtmečius, o ne kiekvienam ligoniui liga progresuoja vienodu tempu.
Kas dažniausiai serga reumatoidiniu artritu
Ligos pradžia dažniausia būna tarp 30 ir 60 metų, bet reumatoidiniu artritu gali susirgti ir jaunesni ar vyresni žmonės. Jei simptomai pasireiškia nuo 16 iki 40 metų, ši forma vadinama jaunatviniu reumatoidiniu artritu, o jei po 60 metų – vėlyvos pradžios reumatoidiniu artritu.
Reumatoidinio artrito simptomai
- Keliais sąnariais pasireiškiantis skausmas, patinimas, sustingimas, jautrumas
- Sąstingis ypač rytais ar po ilgesnio nejudėjimo
- Skausmas ir sustingimas tuose pačiuose sąnariuose abiejose kūno pusėse
- Nuovargis ir silpnumas
- Kūno temperatūros pakilimas
Ligos eiga skirtinga kiekvienam žmogui – vieniems simptomai progresuoja pamažu, kitiems jie pablogėja greitai. Kartais simptomai išryškėja banga – vienu metu būna paūmėjimas (ligos „paūmėjimo bangos“), o vėliau – atoslūgis (remisija).
Pradiniai požymiai
Ankstyva reumatoidinio artrito eiga dažnai prasideda mažųjų, pavyzdžiui, pirštų ar kojų pirštų sąnarių jautrumu, tačiau gali pasireikšti ir didesnių sąnarių, tokių kaip kelio ar peties, skausmu. Dažnai šie simptomai būna neryškūs, todėl į juos lengva neatkreipti dėmesio. Tačiau kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė apsaugoti sąnarius nuo negrįžtamų pažeidimų.
Kodėl atsiranda reumatoidinis artritas
Tikrosios šios ligos priežastys iki šiol nenustatytos, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, hormoninių bei aplinkos veiksnių visuma. Įprastai imuninis atsakas sergantiems reumatoidiniu artritu nukreiptas prieš nuosavus audinius. Liga gali suaktyvėti po infekcijų, dėl rūkymo, fizinio ar emocinio streso.
Paveldimumas ir rizikos veiksniai
Tyrimai atskleidė sąsają tarp tam tikrų žmogaus leukocitų antigenų (HLA) genų variantų ir didesnės reumatoidinio artrito rizikos. Genetinę įtaką papildo ir išoriniai veiksniai: rizika didesnė moterims, rūkantiesiems bei žmonėms, turintiems antsvorio. Jei reumatoidiniu artritu serga artimi giminaičiai, galimybė susirgti padidėja.
Galimos komplikacijos
Be tinkamos priežiūros, reumatoidinis artritas ilgainiui gali stipriai pakenkti sąnariams, lemti jų deformaciją ar net sąnarių funkcijos praradimą. Be sąnarių, uždegimas gali paveikti ir kitus organus bei sistemas: sukelti sausų akių ir burnos sindromą, padidinti osteoporozės, širdies, plaučių ligų, limfomos riziką, atsiranda polinkis virusinėms infekcijoms, galimas riešo kanalo sindromas.
Kaip nustatoma ši liga
Diagnozuojant reumatoidinį artritą, vertinami paciento simptomai, atliekamas išsamus klinikinis sąnarių ištyrimas ir prireikus nukreipiama pas reumatologą. Gydytojai remiasi bendra klinikine informacija ir laboratoriniais tyrimais, kurie padeda įvertinti uždegimo lygį bei ieškoti specifinių kraujo žymenų. Dažniausiai atliekami:
- Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimas
- C-reaktyviojo baltymo (CRB) nustatymas
- Reumatoidinio faktoriaus (RF) antikūnų tyrimas
- Ciklinio citrulinizuoto peptido (CCP) antikūnų tyrimas
Sąnarių pažeidimams nustatyti pasitelkiama rentgeno diagnostika, ultragarsas arba magnetinio rezonanso tyrimas. Kartais galutinei diagnozei patvirtinti gydytojui svarbu stebėti ligos eigą tam tikrą laiką.
Gydymo galimybės ir eiga
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir skausmą, išsaugoti sąnarių funkciją bei sustabdyti ar pristabdyti ligos progresavimą. Pasitelkus veiksmingą gydymą, galima pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Vaistai
Vaistų parinkimą lemia ligos aktyvumas, paciento amžius, sveikatos būklė ir ankstesnė ligos eiga. Gydymui dažniausiai skiriami:
- Ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARDs)
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
- Kortikosteroidai
- Janus kinazės (JAK) inhibitoriai
- Biologiniai preparatai
Gydytojas padeda pasirinkti geriausiai individualiai tinkantį derinį. Dažnai ankstyvas aktyvus gydymas sumažina ilgalaikio sąnarių pažeidimo riziką.
Chirurginis gydymas
Tais atvejais, kai vaistais nepakankamai kontroliuojama liga arba kai sąnariai stipriai pažeisti, gali būti siūloma operacija. Dažniausi intervenciniai gydymo būdai – kelio arba klubo sąnario keitimas, ar kitų deformacijų korekcija.
Ligos prognozė ir gyvenimas su reumatoidiniu artritu
Nors šiuo metu reumatoidinio artrito visiškai išgydyti negalima, efektyviomis gydymo priemonėmis galima reikšmingai sumažinti uždegimą, skausmą ir pristabdyti ligos progresavimą. Ankstyvas diagnozavimas ir nuoseklus gydymas leidžia ilgiau išsaugoti judrumą ir kokybišką gyvenimą.
Nekontroliuojant uždegimo, ilgainiui galima negrįžtama kremzlės ir sąnarių žala, taip pat didėja kitų organų pažeidimo tikimybė.
Kasdienė priežiūra ir rūpinimasis savimi
Reguliariai lankykitės pas gydytoją, kad būtų galima laiku koreguoti gydymą ar prižiūrėti ligos eigą. Pastebėjus naujus negalavimus ar sunkumus, pasitarkite su gydytoju dėl galimos vaistų keitimo ar dozių korekcijos. Nenutraukite gydymo be gydytojo konsultacijos.
Savijautą gerina sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, kasdienė fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas (ypač rūkymo). Visa tai padeda palaikyti geresnę raumenų jėgą ir sąnarių judrumą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar tikrai sergu reumatoidiniu artritu, ar tai kita artrito forma?
- Kokius vaistus rekomenduojate mano atveju?
- Kaip galėčiau išvengti ligos paūmėjimų?
- Ar reikalinga operacija?
- Ar yra paveldima rizika perduoti ligą vaikams?
Reguliari gydytojo priežiūra, sąmoningas požiūris į gydymą ir gyvenimo būdo pokyčiai turi didelę įtaką ligos eigai ir bendrai savijautai.
