Sepsis (kraujo užkrėtimas): priežastys ir gydymas

Septicemija, dar žinoma kaip kraujo užkrėtimas, yra rimta būklė, kai į žmogaus kraujotaką patenka mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos, bet gali būti ir virusai ar grybeliai. Šie sukėlėjai išplinta po visą organizmą ir tai kelia visišką pavojų žmogaus sveikatai.

Septicemijos ir sepsio skirtumai

Neretai painiojami terminai „septicemija“ ir „sepsis“, tačiau jie nėra tapatūs. Septicemija apibūdina situaciją, kai mikroorganizmai patenka į kraują ir ima aktyviai daugintis bei plisti. Sepsis – tai jau organizmo atsakas į šią infekciją, kuris dažnai išsivysto būtent po septicemijos. Sepsis gali tapti grėsme gyvybei, nes sukelia sisteminį uždegimą, pažeidžia organus, o sunkiais atvejais gali baigtis mirtimi.

Kas dažniau serga septicemija?

Ligoniai, kurie gydosi arba neseniai buvo gydyti ligoninėje (ypač tie, kuriems buvo naudojami kateteriai ar lašinės sistemos).
Labai maži vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
Asmenys, jau anksčiau sirgę septicemija.
Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu ar vėžiu), ar turintys infekcijų.
Nukentėjusieji nuo didelių nudegimų, sunkių žaizdų arba turintys atvirų traumų.
Tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.

Dažniausi septicemijos sukėlėjai

Nors į kraują gali patekti įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai infekciją sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae ar E. coli. Tačiau, kaip jau minėta, galimi ir virusai ar grybelinės infekcijos.

Sukeliamos žalos pasekmės

Septicemija ilgainiui gali išprovokuoti sepsį – ypač pavojingą būklę, kuri greitai progresuoja, pažeidžia audinius, lemia gyvybiškai svarbių organų nepakankamumą ar net mirtį, jei gydymas nepradedamas nedelsiant.

Susiję įrašai

Septicemijos simptomai

Aukšta kūno temperatūra (karščiavimas).
Šaltkrėtis, drebulys.
Silpnumas, bendras nuovargis.
Gausesnis prakaitavimas.
Sumažėjęs kraujospūdis.

Infekcijos šaltiniai

Mikroorganizmai, sukeliantys septicemiją, į žmogaus kraują gali patekti įvairiais būdais:

Pūliuojantis dantis ar burnos infekcijos.
Infekcija nuo medicininės įrangos, pvz., chirurginių instrumentų ar adatų.
Inkstų uždegimai ar infekcijos.
Plaučių uždegimas.
Kūno žaizdos, pragulos ar odos opos.
Šlapimo takų infekcijos.

Dažniausiai imuninė sistema sugeba sunaikinti nedidelį kiekį mikroorganizmų, patekusį į kraują. Tačiau, jei jų sparčiai daugėja ir plinta, išsivysto septicemija.

Diagnozavimas

Septicemija nustatoma įvertinus pasireiškiančius simptomus ir atlikus kraujo tyrimus, kurie padeda rasti infekcijos sukėlėją – bakteriją, virusą ar grybelį. Siekiant įvertinti, ar nėra jau padarytos žalos audiniams ar organams, prireikus atliekami papildomi tyrimai.

Gydymas ir valdymas

Gydymą būtina pradėti kuo skubiau, nes uždelsta septicemija dažnai progresuoja iki sepsio. Jeigu infekciją sukelia bakterijos, taikomi antibiotikai, jų pasirinkimas priklauso nuo nustatyto ligos sukėlėjo. Virusinėms ar grybelinėms infekcijoms skiriami atitinkami vaistai. Esant reikalui, gali būti atliekamas užterštų skysčių ar kraujo šalinimas iš infekuotos vietos.

Atsigavimas po gydymo

Priklausomai nuo ligos sunkumo ir kaip greitai pradėtas gydymas, sveikata gali pradėti gerėti per kelias savaites ar mėnesius, o sunkesniais atvejais gijimas užtrunka ilgiau.

Kaip apsisaugoti nuo septicemijos?

Periodiškai skiepytis pagal sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas.
Žaizdas gydyti ir laikyti švarias, saugiai pridengtas.
Laikytis gydytojų nurodymų gydant lėtines ligas ar esant infekcijoms.
Dažnai ir nuodugniai plauti rankas.

Ligos prognozė ir rizika

Kuo greičiau sukėlus įtarimą dėl septicemijos pradedamas gydymas, tuo palankesnė ligos baigtis. Nesigydant, ši būklė gali progresuoti iki sepsio ar sepsinio šoko, kurie kelia realų mirties pavojų. Patyrę septicemiją žmonės ateityje turi didesnę riziką susirgti pakartotinai.

Ar septicemija užkrečiama?

Sergantysis septicemija tiesiogiai neužkrečia kitų: pati liga neplinta tarp žmonių. Tačiau infekcijos sukėlėjai gali būti perduodami per užterštas rankas, todėl būtina laikytis asmens higienos.