Sifilis

Sifilis – tai bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama per lytinius santykius. Liga prasideda nuo nedidelės, dažniausiai neskausmingos opos, kuri gali atsirasti ant lytinių organų, tiesiosios žarnos ar burnos gleivinės.

Sifilis plinta tiesioginio kontakto metu su šiomis opomis. Infekcija taip pat gali būti perduodama kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ir kartais per maitinimą krūtimi.

Po užsikrėtimo sifilio bakterijos gali ilgai išlikti organizme nesukeldamos jokių simptomų, tačiau vėliau liga gali suaktyvėti. Negydomas sifilis gali pažeisti širdį, smegenis ir kitus organus, o sunkiais atvejais tampa pavojingas gyvybei.

Ankstyvosiose stadijose sifilis gali būti visiškai išgydomas, kartais pakanka vienos penicilino injekcijos. Dėl šios priežasties labai svarbu kreiptis į gydytoją vos pastebėjus sifiliui būdingus simptomus. Taip pat visoms nėščiosioms rekomenduojama išsitirti dėl sifilio per pirmąjį nėštumo vizitą pas gydytoją.

Sifilio stadijos ir simptomai

Sifilis vystosi etapais, o kiekviename jų pasireiškia vis kitokie simptomai. Tačiau stadijos gali persidengti, o simptomai ne visada pasirodo nustatyta tvarka. Kai kurie žmonės gali būti užsikrėtę daugelį metų ir nepatirti jokių požymių.

Pirminė sifilio stadija

Pirmasis sifilio požymis – nedidelė opa, vadinama šankeriu. Ji dažniausiai neskausminga ir atsiranda toje vietoje, kur bakterijos pateko į organizmą. Dauguma užsikrėtusių žmonių turi tik vieną opą, tačiau kai kurie gali turėti kelias.

Šankeris dažniausiai išsivysto per tris savaites po kontakto su bakterijomis. Kadangi jis neskausmingas, daugelis žmonių jo nepastebi. Opa gali būti paslėpta makštyje ar tiesiojoje žarnoje. Net negydoma ji paprastai užgyja savaime per 3-6 savaites.

Antrinė sifilio stadija

Kol pirmoji opa gyja arba praėjus kelioms savaitėms po jos sugijimo, gali atsirasti bėrimas.

Sifilio sukeltas bėrimas:

• Paprastai nesukelia niežėjimo.
• Gali būti šiurkštus, rausvos arba rusvos spalvos.
• Kartais būna toks neryškus, kad sunku pastebėti.

Bėrimas dažniausiai pirmiausia atsiranda ant liemens (krūtinės, pilvo, nugaros ir dubens srities). Vėliau jis gali išplisti ant galūnių, delnų ir pėdų padų.

Kartu su bėrimu gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• Karpos primenančios opos burnoje ar lytinių organų srityje.
• Plaukų slinkimas.
• Raumenų skausmai.
• Karščiavimas.
• Gerklės skausmas.
• Nuovargis.
• Svorio kritimas.
• Patinę limfmazgiai.

Antrinės stadijos simptomai gali išnykti savaime, tačiau be gydymo jie gali kartotis mėnesius ar net metus.

Latentinė sifilio stadija

Negydomas sifilis pereina į latentinę stadiją, dar vadinamą paslėpta stadija. Šiame etape simptomų nebelieka, tačiau infekcija vis dar išlieka organizme. Latentinė stadija gali trukti daugelį metų. Kai kuriems žmonėms simptomai niekada neatsinaujina, tačiau be gydymo sifilis gali sukelti rimtų komplikacijų.

Tretinė sifilio stadija

Jei sifilis nėra gydomas, maždaug 30-40 % užsikrėtusiųjų gali pasiekti tretinę ligos stadiją, dar vadinamą vėlyvuoju sifiliu.

Šiame etape infekcija gali pažeisti:

• Smegenis.
• Nervus.
• Akis.
• Širdį.
• Kraujagysles.
• Kepenis.
• Kaulus ir sąnarius.

Šios komplikacijos gali pasireikšti praėjus daugeliui metų po pradinės infekcijos.

Sifilio plitimas organizme

Bet kurioje ligos stadijoje negydomas sifilis gali išplisti į smegenis, nugaros smegenis, akis ir kitus organus, sukeldamas rimtų ar net pavojingų gyvybei sveikatos problemų.

Įgimtas sifilis

Nėščia moteris, serganti sifiliu, gali perduoti infekciją savo kūdikiui. Bakterijos gali patekti į vaisių per placentą arba infekcija gali įvykti gimdymo metu.

Naujagimiai su įgimtu sifiliu gali neturėti jokių simptomų, tačiau be skubaus gydymo gali pasireikšti:

• Opos ir odos bėrimai.
• Karščiavimas.
• Gelta (pageltusi oda ir akių baltymai).
• Mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija).
• Patinusi blužnis ir kepenys.
• Lėtinė sloga ar užsikimšusi nosis.
• Kaulų struktūros pokyčiai.

Vėlesni įgimto sifilio požymiai gali apimti kurtumą, dantų problemas ir nosies deformaciją, kai nosies tiltas įdumba.

Kūdikiams, sergantiems sifiliu, taip pat kyla didelė priešlaikinio gimdymo rizika. Kai kurie gali mirti dar gimdoje arba po gimimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, jei jūs ar jūsų vaikas patiria sifiliui būdingus simptomus, tokius kaip neįprasti išskyros, opos ar bėrimai, ypač lytinių organų srityje.

Taip pat svarbu išsitirti dėl sifilio, jei:

• Turėjote lytinių santykių su asmeniu, kuris galėjo būti užsikrėtęs.
• Sergate kita lytiškai plintančia liga, pavyzdžiui, ŽIV.
• Laukiatės kūdikio.
• Dažnai turite lytinių santykių su skirtingais partneriais.
• Užsiimate neapsaugotu seksu (be prezervatyvo).

Kas sukelia sifilį?

Sifilį sukelia bakterija Treponema pallidum. Dažniausiai liga plinta per kontaktą su užsikrėtusio asmens opa lytinių santykių metu – tiek vaginalinio, oralinio, tiek analinio.

Bakterijos patenka į organizmą per smulkius odos įtrūkimus ar gleivinių pažeidimus.

Sifilis yra užkrečiamas pradinėje ir antrinėje stadijose. Kartais jis gali būti užkrečiamas ir ankstyvojoje latentėje stadijoje, kuri pasireiškia per pirmus metus po užsikrėtimo.

Rečiau sifilis gali būti perduodamas bučiuojantis ar tiesiogiai kontaktuojant su infekuotomis opomis ant lūpų, burnos, liežuvio, krūtinės ar lytinių organų. Liga taip pat gali būti perduodama kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ir kartais per maitinimą krūtimi.

Sifilis nesklinda per atsitiktinį kontaktą su daiktais, kuriuos palietė užsikrėtęs asmuo.

Taigi sifilio negalima užsikrėsti naudojantis tais pačiais tualetais, voniomis, drabužiais, indais, durų rankenomis, baseinais ar sūkurinėmis voniomis.

Sėkmingai išgydžius sifilį, liga savaime neatsinaujina. Tačiau galima vėl užsikrėsti, jei žmogus kontaktuoja su kito asmens sifilio opomis.

Rizikos veiksniai

Sifilio užsikrėtimo rizika yra didesnė, jei:

• Turite neapsaugotus lytinius santykius.
• Turite kelis seksualinius partnerius.
• Gyvenate su ŽIV, kuris, negydomas, sukelia AIDS.

Vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, sifilio rizika taip pat didesnė. Tai gali būti susiję su mažesniu prieinamumu prie sveikatos priežiūros paslaugų ar retesniu prezervatyvų naudojimu. Tam tikriems asmenims papildomas rizikos veiksnys gali būti neseniai turėti lytiniai santykiai su partneriais, rastais per socialinių tinklų programas.

Sifilio komplikacijos

Negydomas sifilis gali sukelti įvairius organizmo pažeidimus. Jis taip pat didina ŽIV infekcijos riziką ir gali sukelti nėštumo komplikacijų. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti šių problemų, tačiau jau atsiradusių organų pažeidimų jis nebegali pašalinti.

Odos mazgeliai arba išaugos

Retais atvejais vėlyvojo sifilio stadijoje gali susidaryti guminės konsistencijos mazgeliai – gumos. Jos gali atsirasti odoje, kauluose, kepenyse ar kituose organuose. Paprastai jos išnyksta po gydymo antibiotikais.

Smegenų ir nervų pažeidimai

Sifilis gali sukelti nervų sistemos pažeidimus, kurie gali pasireikšti:

• Galvos skausmu.
• Insultu.
• Meningitu – smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimu.
• Sumišimu, asmenybės pokyčiais ar dėmesio sutrikimais.
• Demenciją primenančiais simptomais: atminties, sprendimų priėmimo ir mąstymo sutrikimais.
• Paralyžiumi – nesugebėjimu valdyti tam tikrų kūno dalių.
• Erekcijos sutrikimais.
• Šlapinimosi problemomis.

Akių pažeidimai

Jei sifilis išplinta į akis, būklė vadinama akių sifiliu. Ji gali sukelti:

• Akių skausmą ar paraudimą.
• Regėjimo pokyčius.
• Aklumą.

Ausų pažeidimai

Kai sifilis pažeidžia klausos sistemą, būklė vadinama otosifiliu. Ji gali sukelti:

• Klausos praradimą.
• Spengimą ausyse (tinnitus).
• Galvos svaigimą ar jausmą, kad aplinka sukasi (vertigo).

Širdies ir kraujagyslių problemos

Sifilis gali sukelti pagrindinės kūno arterijos – aortos – ir kitų kraujagyslių išsiplėtimą bei patinimą. Taip pat gali būti pažeisti širdies vožtuvai.

ŽIV infekcija

Sifilio opos lytinių organų srityje didina užsikrėtimo ir ŽIV plitimo riziką. Kadangi sifilio opos gali lengvai kraujuoti, jos sudaro palankias sąlygas ŽIV patekti į kraują lytinių santykių metu.

Nėštumo ir gimdymo komplikacijos

Jei nėščia moteris serga sifiliu, ji gali perduoti ligą savo kūdikiui. Įgimtas sifilis smarkiai padidina:

• Persileidimo riziką.
• Negyvo vaisiaus gimimo tikimybę.
• Naujagimio mirties galimybę per kelias dienas po gimimo.

Kaip išvengti sifilio?

Šiuo metu sifilio vakcina nėra sukurta, todėl prevencinės priemonės yra svarbiausios.

Patarimai, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką:

• Turėkite saugius lytinius santykius arba jų atsisakykite. Vienintelis būdas visiškai išvengti sifilio yra nesimylėti. Jei žmogus yra seksualiai aktyvus, saugiausias variantas – ilgalaikiai santykiai su vienu partneriu, kuris neturi infekcijos. Prieš pradedant santykius su nauju partneriu, abu asmenys turėtų išsitirti dėl sifilio ir kitų lytiškai plintančių ligų.
• Naudokite latekso prezervatyvus. Jie gali sumažinti sifilio plitimo riziką, tačiau yra veiksmingi tik tada, jei uždengia infekuotą odos plotą. Kitos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, neapsaugo nuo sifilio.
• Venkite per didelio alkoholio vartojimo ir narkotikų. Alkoholis ir narkotinės medžiagos gali sutrikdyti sprendimų priėmimą ir paskatinti nesaugius lytinius santykius.
• Nenaudokite makšties plovimo priemonių. Jos gali sunaikinti natūralią bakterijų pusiausvyrą makštyje, taip padidindamos lytiškai plintančių infekcijų riziką.
• Maitinant krūtimi būtina atsargiai elgtis. Sifilis gali būti perduotas kūdikiui, jei ant krūties yra sifilio opos. Jei taip nutiko, reikia išspausti pieną rankomis ar pientraukiu, kol opos sugis. Jei pientraukis kontaktavo su opa, išspaustą pieną reikėtų išpilti.

Tam tikroms didesnės rizikos grupėms (vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, ir translytėms moterims) gali būti paskirtas doksiciklino vartojimas. Jei šis vaistas išgeriamas per tris dienas po lytinio akto, jis gali sumažinti sifilio užsikrėtimo riziką. Gydytojas gali paskirti šį vaistą ir atlikti būtinus tyrimus jo vartojimo metu.