Sinusitas yra sinusų gleivinę dengiančių audinių uždegimas ir patinimas. Sinusai – tai veido srityje esančios ertmės, kurios įprastai būna pripildytos oro. Kai jas sudirgina bakterijos, virusai ar alerginės reakcijos, sinusai gali užsikimšti, prisipildyti skysčių ir nebegali normaliai drenuotis. Dėl to atsiranda spaudimo pojūtis, skausmas veide, nosies užgulimas ir kiti būdingi simptomai.
Medicininėje praktikoje sinusitas dažnai vadinamas ir rinosinusitu.
Kas yra sinusai?
Sinusai – tai keturios porinės ertmės, esančios galvos srityje. Jas jungia siauri kanalai, leidžiantys gleivėms nutekėti į nosies ertmę. Gleivės atlieka svarbią apsauginę funkciją – jos padeda pašalinti bakterijas, alergenus ir kitus ligų sukėlėjus, taip palaikant nosies ertmės švarą ir sveikatą.
Sinusito rūšys
Sinusitas klasifikuojamas pagal trukmę ir pagal tai, kas jį sukelia. Skiriamos ūminės, poūmės, lėtinės ir pasikartojančios formos, taip pat virusinis, bakterinis ir grybelinis sinusitas.
Ūminis, poūmis, lėtinis ir pasikartojantis sinusitas
Ūminiam sinusitui būdingi tokie simptomai kaip nosies užgulimas, išskyros iš nosies, veido skausmas ar spaudimas ir susilpnėjęs uoslės pojūtis. Ši forma trunka trumpiau nei keturias savaites ir dažniausiai išsivysto dėl virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo.
Poūmis sinusitas diagnozuojamas tada, kai simptomai išlieka nuo keturių iki dvylikos savaičių.
Lėtinis sinusitas nustatomas, kai negalavimai tęsiasi mažiausiai dvylika savaičių. Šiuo atveju dažniausia priežastis yra bakterinė infekcija.
Pasikartojantis ūminis sinusitas pasireiškia tada, kai ūminiai simptomai grįžta keturis ar daugiau kartų per metus, o kiekvienas epizodas trunka trumpiau nei dvi savaites.
Bakterinis ir virusinis sinusitas
Didžioji dalis sinusito atvejų yra susiję su virusais, kurie sukelia peršalimą. Tačiau bakterijos taip pat gali būti tiesioginė uždegimo priežastis arba prisidėti vėliau, po virusinės infekcijos. Jeigu sloga, nosies užgulimas ir veido skausmas nepraeina ilgiau nei dešimt dienų, galima įtarti bakterinį sinusitą. Tokiais atvejais simptomai kartais trumpam palengvėja, bet vėliau vėl sustiprėja ir tampa ryškesni nei pradžioje. Bakterinės kilmės sinusitas dažniausiai sėkmingai gydomas antibiotikais ir nosies gleivinę mažinančiomis priemonėmis.
Grybelinis sinusitas
Grybelinės kilmės sinusų infekcijos yra retesnės, tačiau paprastai sunkesnės nei kitos sinusito formos. Jos dažniau pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, todėl tokiais atvejais reikalingas ypač atidus medicininis įvertinimas ir gydymas.
Kaip atskirti sinusitą nuo peršalimo, COVID-19 ar alergijos?
Peršalimas, COVID-19, alerginės reakcijos ir sinusų infekcijos turi daug panašių simptomų, todėl juos atskirti gali būti sudėtinga. Peršalimas dažniausiai vystosi palaipsniui, pasiekia piką ir po truputį išnyksta per kelias dienas ar savaitę. Alerginė sloga pasireiškia čiauduliu, nosies ir akių niežėjimu, nosies užgulimu, skaidriomis išskyromis bei gleivių tekėjimu į gerklę. Skirtingai nei sinusitas, alergijos paprastai nesukelia veido skausmo.
COVID-19 infekcija gali sukelti papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar dusulys, kurie nebūdingi įprastam peršalimui ar alergijai.
Svarbu žinoti, kad peršalimas, COVID-19 ir alergijos gali sudaryti palankias sąlygas sinusito vystymuisi. Tam tikras virusines infekcijas, pavyzdžiui, COVID-19 ar gripą, galima patvirtinti savarankiškais testais arba atliekant tyrimus sveikatos priežiūros įstaigose.
Sinusito požymiai ir simptomai
Sinusų uždegimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurių intensyvumas priklauso nuo ligos eigos ir priežasties. Dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Gleivių tekėjimas užpakaline ryklės siena, kai sekretas nuolat nuteka į gerklę.
- Sloga, kurios metu iš nosies išskyros būna tirštos, gelsvos arba žalsvos spalvos.
- Nosies užgulimas, apsunkinantis kvėpavimą per nosį.
- Spaudimo jausmas veido srityje, ypač aplink nosį, akis ir kaktą. Šis pojūtis dažnai sustiprėja palenkus galvą ar keičiant kūno padėtį.
- Dantų skausmas arba nemalonus spaudimas viršutinių dantų srityje.
- Ausų spaudimas ar skausmingumas.
- Padidėjusi kūno temperatūra.
- Nemalonus burnos kvapas arba prastas skonis burnoje.
- Kosulys.
- Galvos skausmas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
Sinusų infekcijų priežastys
Sinusitą gali sukelti įvairūs veiksniai – virusai, bakterijos, grybeliai ar alergenai. Dažniausiai nustatomi šie sukėlėjai ir aplinkybės:
- Peršalimo virusai.
- Gripo virusas.
- Bakterija Streptococcus pneumoniae.
- Bakterija Haemophilus influenzae.
- Bakterija Moraxella catarrhalis.
- Sezoninės ar nuolatinės nosies alergijos.
Sinusito rizikos veiksniai
Kai kurie žmonės sinusitu serga dažniau dėl tam tikrų organizmo ar aplinkos veiksnių. Didžiausią riziką didina:
- Alerginės nosies gleivinės reakcijos.
- Bronchinė astma.
- Nosies polipai – gleivinės išvešėjimai nosies ertmėje.
- Nosies pertvaros iškrypimas. Nosies pertvara – tai audinys, skiriantis nosį į dvi dalis. Kai ji yra pasislinkusi, viena nosies pusė tampa siauresnė, dėl ko gali sutrikti oro ir gleivių pratekėjimas.
- Nusilpusi imuninė sistema. Tai gali būti susiję su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, onkologiniais susirgimais, arba vartojamais vaistais.
- Rūkymas.
Ar sinusitas yra užkrečiamas?
Pats sinusitas nėra perduodamas nuo žmogaus žmogui. Tačiau virusai ir bakterijos, galintys sukelti šį uždegimą, yra užkrečiami. Dėl šios priežasties svarbu laikytis rankų higienos, vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis ir kosint ar čiaudint prisidengti alkūne.
Kas nutinka, jei sinusitas negydomas?
Daugeliu atvejų sinusitas gali praeiti savaime ir nebūtinai reikalauja aktyvaus gydymo. Vis dėlto labai retais atvejais negydoma sinusų infekcija gali sukelti rimtų, gyvybei pavojingų komplikacijų. Tokia rizika atsiranda tuomet, kai bakterijos ar grybeliai išplinta į smegenis, akis ar šalia esančius kaulinius audinius.
Kaip nustatoma sinusų infekcija?
Sinusitas diagnozuojamas įvertinus paciento jaučiamus simptomus ir sveikatos istoriją. Sveikatos priežiūros specialistas apžiūri ausis, nosį ir gerklę, atkreipdamas dėmesį į gleivinės patinimą, išskyras ar galimus užsikimšimus. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas endoskopas – nedidelis instrumentas su apšvietimu, leidžiantis detaliau apžiūrėti nosies ertmės vidų.
Pirminės sveikatos priežiūros gydytojas, esant poreikiui, gali nukreipti pacientą pas gydytoją specialistą – otorinolaringologą, kuris specializuojasi ausų, nosies ir gerklės ligose.
Tyrimai, taikomi sinusitui diagnozuoti
Norint tiksliai nustatyti sinusų infekciją, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Nosies endoskopija, leidžianti tiesiogiai įvertinti nosies ir sinusų būklę.
- Nosies tepinėlis. Specialistas minkštu tamponu paima skysčio mėginį iš nosies ertmės ir ištiria jį dėl virusų ar kitų ligų sukėlėjų.
- Vaizdiniai tyrimai. Tam tikrais atvejais atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris padeda išsamiau pamatyti sinusų struktūrą ir galimus pakitimus.
- Alergijos tyrimai. Jei sinusitas yra lėtinis, gali būti atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar simptomus sukelia alerginės reakcijos.
- Biopsija. Labai retais atvejais paimamas nedidelis nosies audinio mėginys išsamesniam ištyrimui.
Kaip gydomas sinusitas?
Sinusito gydymo būdai parenkami atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir ligos trukmę. Lengvesniais atvejais sinusų infekcija gali būti gydoma namų sąlygomis, taikant šias priemones:
- Nosies gleivinę sutraukiančius preparatus.
- Be recepto parduodamus vaistus nuo peršalimo ir alergijos.
- Nosies praplovimus druskos tirpalu.
- Pakankamą skysčių vartojimą.
Jeigu per dešimt dienų simptomai nemažėja, gydytojas gali skirti papildomą gydymą:
- Antibiotikus.
- Geriamuosius arba vietinius nosies gleivinę mažinančius vaistus.
- Receptinius nosies purškalus su steroidais. Ilgesnis nereceptinių purškalų ar lašų vartojimas nerekomenduojamas, nes jie gali dar labiau sustiprinti nosies užgulimą.
Lėtinio sinusito gydymo ypatumai
Lėtinio sinusito atveju pagrindinis dėmesys skiriamas priežastims, kurios palaiko uždegimą. Gydymo planas gali apimti:
- Nosies purškalus su steroidais.
- Vietinius antihistamininius purškalus arba geriamuosius vaistus.
- Leukotrienų antagonistus, pavyzdžiui, montelukastą.
- Chirurginį gydymą, jei nustatomos anatominės problemos, nosies polipai ar grybelinės infekcijos.
Kokie vaistai veiksmingiausi gydant sinusų infekciją?
Jeigu būtinas gydymas antibiotikais, konkretus vaistas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir galimą sukėlėją. Dažniausiai skiriami šie antibiotikai:
- Augmentin (amoksicilinas su klavulano rūgštimi).
- Amoksicilinas.
- Doksiciklinas.
- Levofloksacinas.
- Cefiksimas.
- Cefpodoksimas.
- Klindamicinas.
Ar alternatyvūs metodai gali padėti gydant sinusitą?
Kai kurie žmonės pastebi, kad akupresūra, akupunktūra ar veido masažas padeda sumažinti sinusito simptomus, tokius kaip spaudimas, skausmas ar sekreto kaupimasis. Prieš taikant šiuos metodus, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ar jie tinkami konkrečiu atveju.
Ar antibiotikai reikalingi kiekvienai sinusų infekcijai?
Ne visada. Gydytojai dažnai stebi, kiek laiko tęsiasi simptomai, prieš skirdami antibiotikus. Daug sinusito atvejų sukelia virusai, o antibiotikai virusinių infekcijų neveikia. Netikslingas antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir didinti bakterijų atsparumą vaistams, todėl vėlesnes infekcijas gydyti tampa sudėtingiau.
Ko tikėtis susirgus sinusitu?
Dažniausiai sinusitas trunka nuo vienos iki dešimties dienų. Lengvos eigos atvejais simptomus paprastai pavyksta suvaldyti be recepto įsigyjamais vaistais ir namų sąlygomis taikomomis priemonėmis. Tačiau jei sinusų uždegimas tampa lėtinis arba kartojasi dažnai, tai gali reikšti, kad egzistuoja gilesnės priežastys, kurias būtina nustatyti ir gydyti.
Ar galima išvengti sinusito?
Sinusito prevencija priklauso nuo jį sukeliančių veiksnių, tačiau yra keletas būdų, galinčių sumažinti riziką susirgti sinusų infekcija:
- Nosies praplovimas druskos tirpalu pagal sveikatos priežiūros specialisto nurodymus.
- Alergijų kontrolė, įskaitant vaistų vartojimą, alergenų imunoterapiją ir vengimą žinomų dirgiklių, tokių kaip dulkės, žiedadulkės ar dūmai.
- Gydytojo rekomenduojamų nosies purškalų su steroidais naudojimas.
- Tinkamų higienos įpročių laikymasis, ypač dažnas rankų plovimas, siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką.
- Vengimas tabako dūmų. Rūkantiems gali būti naudinga ieškoti pagalbos metant rūkyti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl sinusito?
Daugeliu atvejų sinusų negalavimus galima prižiūrėti savarankiškai. Vis dėlto, jei simptomai nepraeina, stiprėja, kelia nerimą arba sinusų infekcijos kartojasi, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Gydytojas padės įvertinti situaciją ir pasiūlys tolimesnius veiksmus.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Į skubios pagalbos skyrių reikėtų vykti nedelsiant, jei atsiranda sunkią infekciją rodantys požymiai:
- Aukšta kūno temperatūra, viršijanti 40 °C.
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas ar kiti staigūs psichikos būklės pokyčiai.
- Regėjimo pakitimai, ypač jei kartu pasireiškia skausmas ar patinimas aplink akis.
- Traukuliai.
- Kaklo sustingimas.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Vizito metu naudinga paprašyti gydytojo parodyti, kaip teisingai naudoti rekomenduojamas priemones, pavyzdžiui, nosies purškalus ar nosies plovimo įrenginius. Taip pat gali būti naudinga pasiteirauti:
- Kaip galima gydyti sinusų infekciją namų sąlygomis?
- Kaip tiksliai vartoti paskirtus vaistus?
- Kada reikėtų atvykti pakartotinei konsultacijai?
Šaltiniai
- Fokkens, W. J., Lund, V. J., Hopkins, C. ir kt. European Position Paper on Rhinosinusitis and Nasal Polyps (EPOS). Rhinology Journal, European Rhinologic Society.
- Rosenfeld, R. M., Piccirillo, J. F., Chandrasekhar, S. S. ir kt. Clinical Practice Guideline: Adult Sinusitis. Otolaryngology–Head and Neck Surgery.
- Desrosiers, M., Evans, G. A., Keith, P. K. ir kt. Canadian Clinical Practice Guidelines for Acute and Chronic Rhinosinusitis. Journal of Otolaryngology.
- Kasper, D. L., Fauci, A. S., Hauser, S. L. ir kt. Harrison’s Principles of Internal Medicine. McGraw-Hill Education.
- Hamilos, D. L. Chronic Rhinosinusitis: Epidemiology and Medical Management. Journal of Allergy and Clinical Immunology.
- Brook, I. Microbiology and Management of Sinusitis. Journal of Otolaryngology–Head & Neck Surgery.
- Mandell, G. L., Bennett, J. E., Dolin, R. Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and Practice of Infectious Diseases. Elsevier.
