Širdies permušimai yra jausmas, kad širdis praleidžia plakimus, plaka per greitai arba stipriai. Šiuos pojūčius galite jausti krūtinėje, gerklėje arba kakle.
Permušimai gali pasireikšti bet kuriuo metu, net kai ilsitės ar atliekate įprastas veiklas. Nors šie pojūčiai gali būti netikėti ir nemalonūs, dažniausiai jie nėra pavojingi ar kenksmingi. Tačiau kartais jie gali būti susiję su nenormaliu širdies ritmu, kuriam reikalinga medicininė pagalba.
Kas gali patirti širdies permušimus?
Širdies permušimai dažniau pasitaiko moterims ir tiems, kuriems priskirta moters lytis gimimo metu, tačiau juos gali patirti bet kas.
Žmonės gali jausti širdies permušimus skirtingais gyvenimo tarpsniais, pavyzdžiui, paauglystėje, nėštumo metu arba menopauzės metu.
Rizikos veiksniai susiję su širdies permušimu
Širdies permušimų rizikos veiksniai apima:
- Stresą.
- Nerimo sutrikimą ar panikos priepuolius.
- Nėštumą.
- Kai kuriuos vaistus, kuriuose yra stimuliatorių, pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo peršalimo ar astmos.
- Per daug aktyvią skydliaukę (hipertirozė).
- Kitas širdies problemas, tokias kaip nereguliarūs širdies plakimai, struktūriniai širdies pokyčiai, ankstesnis širdies priepuolis ar ankstesnė širdies operacija.
Širdies permušimų simptomai
Širdies permušimų simptomai gali atrodyti taip, lyg jūsų širdis:
- Plaka labai greitai (lenktyniauja).
- Stipriai plaka (smūgiuoja).
- Praleidžia plakimą.
- Turi papildomą plakimą.
- Verčiasi.
- Virpa.
Šiuos pojūčius galite jausti ne tik krūtinėje, bet ir kakle ar gerklėje.
Širdies permušimai labiau gali būti susiję su nenormaliu širdies ritmu, jei turite:
- Širdies ligą.
- Reikšmingus širdies ligos rizikos veiksnius.
- Nenormalų širdies vožtuvą.
Kiek laiko trunka širdies permušimai?
Širdies permušimai dažniausiai trunka neilgai. Paprastai jie trunka kelias sekundes ar minutes, tačiau kartais gali tęstis ilgiau.
Kas sukelia širdies permušimus?
Širdies permušimus gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant, bet neapsiribojant:
- Emocijos, tokios kaip nerimas, stresas, baimė ir panika.
- Fizinė veikla.
- Nėštumas.
- Kofeinas.
- Per daug aktyvi skydliaukė.
- Mažas cukraus, kalio ar deguonies kiekis.
- Mažas anglies dioksido kiekis kraujyje.
- Karščiavimas.
- Anemija.
- Dehidratacija.
- Kraujo netekimas.
- Vaistai, tokie kaip vaistai nuo astmos, beta blokatoriai, vartojami aukštam kraujospūdžiui ar širdies ligoms gydyti, skydliaukės vaistai ir vaistai nuo aritmijos.
- Kai kurie kosulio/peršalimo vaistai, įskaitant dekongestantus.
- Kai kurie augaliniai ir maisto papildai.
- Narkotikų vartojimas, pvz., kokainas ir amfetaminai (greitis).
- Nikotinas.
- Alkoholis.
Kada žmonės patiria širdies permušimus?
Širdies permušimai gali pasireikšti įvairiais gyvenimo momentais. Kai kurie žmonės patiria:
- Širdies permušimus kartu su nerimu: Širdies permušimai gali būti kūno reakcijos į nerimą ar panikos priepuolį dalis.
- Širdies permušimus po valgymo: Aštrus ar riebus maistas, taip pat kofeino turintys gėrimai ar alkoholis gali sukelti širdies permušimus.
- Širdies permušimus naktį: Jie yra tokie patys kaip dienos metu, tačiau naktį jie gali būti labiau pastebimi dėl mažesnio aktyvumo ir dėmesio sutelkimo.
- Širdies permušimus gulint: Miegant ant šono gali padidėti kūno spaudimas, kuris gali sukelti permušimus.
- Širdies permušimus visą dieną: Jei jaučiate širdies permušimus visą dieną, pasitarkite su savo gydytoju. Dauguma permušimų trunka neilgai.
- Širdies permušimus nėštumo metu: Nėštumo metu jūsų širdies dažnis ir kraujo cirkuliacijos kiekis padidėja, kad palaikytų kūdikį. Nėščios moterys dažnai patiria širdies permušimus, kurie paprastai yra nepavojingi. Galite paprašyti gydytojo paskirti saugų vaistą nėštumo metu.
Kaip diagnozuojami širdies permušimai?
Sveikatos priežiūros specialistas išklausys jūsų širdies ir plaučių plakimą, taip pat peržiūrės:
- Medicininę istoriją.
- Simptomus.
- Mitybos įpročius.
- Vartojamus vaistus ir augalinius produktus.
Svarbu gydytojui pateikti išsamią informaciją apie širdies permušimus, pavyzdžiui:
- Kada ir kaip dažnai jie atsiranda.
- Kiek laiko jie trunka.
- Kaip jaučiatės, kai jie pasireiškia.
- Ką darote, kai jie prasideda.
- Kas padeda jaustis geriau.
Galbūt vizito metu permušimai nepasireikš, todėl gydytojas gali paprašyti jūsų pirštais imituoti permušimų ritmą.
Kokie tyrimai atliekami širdies permušimams diagnozuoti?
Gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimai.
- Elektrokardiograma (EKG).
- Streso testas.
- Echokardiograma (širdies ultragarsas).
- Holterio monitorius, kurį nešiojate dieną ar ilgiau, kad būtų užregistruota širdies veikla.
- Elektrofiziologinis tyrimas.
- Širdies kateterizacija.
Gydytojas gali nukreipti jus pas elektrofiziologą – specialistą, kuris specializuojasi nenormalių širdies ritmų diagnostikoje ir gydyme.
Kaip gydomi širdies permušimai?
Geriausias gydymo būdas priklauso nuo širdies permušimų priežasties. Kai kuriais atvejais gydymas gali būti nereikalingas.
Jei turite širdies ligų ar nenormalų širdies ritmą, gali prireikti vaistų, procedūrų, chirurgijos arba specialaus prietaiso, kad būtų išspręsta problema. Svarbu nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis gydymo plano.
Kaip sustabdyti širdies permušimus?
Jei širdies permušimus sukelia nerimas ar stresas, juos galima valdyti raminančia veikla, pavyzdžiui, joga, meditacija ar sąmoningumo pratimais, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą. Be to, jei kofeinas sukelia permušimus, gali prireikti sumažinti kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimą.
Ar širdies permušimai praeis?
Dažnai širdies permušimai praeina be medicininio gydymo, jei jų priežastis yra tam tikri valgomi ar geriami produktai ar veikla, įskaitant:
- Rūkymą.
- Alkoholio vartojimą.
- Kofeino turinčių gėrimų vartojimą.
- Aštrų ar riebų maistą.
- Per didelį fizinį krūvį.
Tačiau jei turite širdies ligą ar nenormalų širdies ritmą, jums gali prireikti vaistų, procedūrų, chirurgijos arba specialaus prietaiso, kad problema būtų išspręsta. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas specialistą.
Kaip išvengti širdies permušimų?
Priklausomai nuo širdies permušimų priežasties, šie patarimai gali padėti sumažinti jų dažnį:
- Sumažinkite streso lygį, naudodami giluminio kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas, jogą, tai či, vaizdinį mąstymą arba biologinio grįžtamojo ryšio technikas.
- Venkite arba ribokite alkoholio vartojimą.
- Venkite arba ribokite kofeino kiekį savo mityboje.
- Nenaudokite tabako ar nikotino produktų.
- Reguliariai sportuokite. Prieš pradėdami treniruočių programą, pasitarkite su gydytoju, kokia fizinė veikla jums tinkama.
- Venkite maisto produktų ir veiklos, kurie sukelia permušimus.
- Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
