Skoliozė: kas tai, tipai, priežastys, simptomai ir gydymas

Skoliozė – tai nepilnai natūralus stuburo išlinkimas į šoną, kai stuburas tarytum įgauna C arba S raidės formą. Nors nedidelis stuburo svyravimas į priekį ir atgal yra įprastas, skoliozės atveju stuburas ima krypti ir į kairę, ir į dešinę.

Skoliozės tipai

Skoliozė gali būti kelių rūšių, priklausomai nuo atsiradimo priežasties ir amžiaus. Dažniausiai pasitaiko idiopatinė skoliozė – jos kilmė lieka neaiški, tačiau pastebėta, kad liga dažnai pasikartoja šeimose ir gali būti paveldima.

Kiti skoliozės tipai:

Įgimta skoliozė – reta stuburo raidos yda, kuri pastebima kūdikystėje. Ji atsiranda, kai stuburo slanksteliai embriono vystymosi metu susiformuoja neįprastai.
Neuromuskulinė skoliozė – susijusi su raumenų ir nervų pakitimais, paprastai pasireiškia kartu su kitomis nervų ar raumenų ligomis, tokiomis kaip cerebrinis paralyžius, spina bifida ar raumenų distrofija.

Suaugusiųjų amžiuje nustatyta skoliozė vadinama suaugusiųjų arba degeneracine skolioze. Tokiais atvejais stuburo iškrypimas sunkėja su amžiumi dėl stuburo slankstelių ir diskų nusidėvėjimo ar sumažėjusio kaulų tankio (osteoporozės).

Susiję įrašai

Skoliozės paplitimas

Skaičiuojama, kad pasaulyje maždaug 2% žmonių serga skolioze. Dauguma atvejų nustatoma vaikystėje ar paauglystėje, tačiau nedidelis stuburo iškrypimas gali būti aptiktas ir vėliau suaugus.

Skoliozės klasifikacija pagal amžių

Kūdikių skoliozė – diagnozuojama iki 3 metų amžiaus.
Vaikų skoliozė – nustatoma 4–10 metų vaikams.
Paauglių skoliozė – 11–18 metų asmenims.
Suaugusiųjų idiopatinė skoliozė – kai skoliozė pirmąkart diagnozuojama pasibaigus augimui, po 18 metų.

Skoliozės simptomai

Paprastai skoliozė nesukelia jokių simptomų, ypač pradinėse stadijose. Tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti nugaros skausmas, silpnesni pagrindiniai raumenys, sunkumai išlaikant tiesią laikyseną ar kojų skausmas, nutirpimas, silpnumas.

Skoliozės požymiai

Vienas petys pakilęs labiau nei kitas
Išryškėję ar „atsikišę“ mentės
Galva nėra tiksliai virš dubens centro
Netolygus liemuo
Pakilusi viena klubo pusė
Nuolatinis pasvirimas į vieną pusę
Skirtingas kojų ilgio įspūdis
Odos, plaukų ar pigmentacijos pokyčiai ties stuburu

Progresuojant skoliozei, gali sumažėti ūgis, atsirasti dubens ar klubų netolygumas.

Stuburo sritys, kurias veikia skoliozė

Iškrypimas gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje. Paaugliams iškrypimas dažniausiai išsivysto krūtinės srityje, o vyresniems žmonėms – juosmeninėje dalyje, kur stiprėja skausmas ir kiti simptomai dėl natūralaus senėjimo.

Skoliozės atsiradimo priežastys

Priežastys labai priklauso nuo tipo. Dažniausi veiksniai:

Stuburo slankstelių netaisyklingas formavimasis dar vaisiaus vystymosi metu
Genetiniai pakitimai
Nugaros traumos
Stuburo navikai
Nervų ar raumenų ligos

Visgi dažniausiai tiksli priežastis lieka neaiški ir nustatoma idiopatinė skoliozė.

Rizikos veiksniai

Artimųjų sirgimas skolioze
Kitos ligos ar traumos, paveikiančios stuburą, raumenis ar nervus

Skolioze gali susirgti bet kokios lyties žmonės, tačiau moterims dažniau prireikia gydymo dėl didesnio iškrypimo kampo.

Paveldimumas

Jei kas nors iš šeimos sirgo skolioze, jūsų rizika taip pat didesnė. Tačiau paveldima ne kiekviena skoliozės rūšis.

Skoliozės komplikacijos

Lėtinis skausmas
Matoma deformacija
Vidaus organų pakitimai ar funkcijų sutrikimai
Nervų pažeidimai
Artritas
Stuburo skysčio nutekėjimas
Kvėpavimo sunkumai

Skoliozės nustatymas

Dažniausiai pirmasis žingsnis – profilaktinė patikra, kurią galite prisiminti iš vaikystės arba mokykloje atliktų apžiūrų. Tokio tyrimo metu žmogus paprašomas nusirengti viršutinius drabužius, atsistoti tiesiai ir pasilenkti į priekį. Taip gydytojas gali įvertinti laikyseną bei stuburo liniją.

Ankstyvas aptikimas vaikystėje ar paauglystėje padeda lengviau pasirinkti tinkamiausią gydymą.

Diagnostikos eiga

Po apžiūros gydytojas gali užduoti klausimus apie jūsų ar šeimos medicininę istoriją ir paklausti, kada pirmąkart pastebėtas iškrypimas ar simptomai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į galimus pojūčius – žarnyno, šlapimo pūslės ar judėjimo funkcijos pokyčius.

Jei reikia, atliekami vaizdo tyrimai – stuburo rentgenograma, leidžianti tiksliai įvertinti iškrypimo kampą. Kartais prireikia ir magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos. Gydytojas, nustatęs skoliozę ir įvertinęs jos laipsnį, gali nusiųsti pas stuburo specialistą.

Kada dažniausiai nustatoma skoliozė?

Skoliozė dažniausiai pastebima 10–15 metų paaugliams, tačiau su amžiumi galite pastebėti didėjantį stuburo kreivumą dėl natūralaus stuburo senėjimo. Suaugusiesiems skoliozė dažniausiai nustatoma tada, kai vaikystėje ji buvo labai nežymi ir liko nepastebėta.

Iškrypimo laipsnio nustatymas

Stuburo iškrypimo kampas matuojamas laipsniais:

Iki 10° – laisvas stuburas, nediagnozuojama skoliozė
10–24° – lengva skoliozė
25–39° – vidutinė skoliozė
40° ir daugiau – sunki skoliozė

Matuojant gydytojas gali naudoti skoliometrą – prietaisą, dedamą ant odos prie stuburo. Tiksliau kampas fiksuojamas specialiais stuburo rentgeno tyrimais.

Skoliozės gydymas

Ne visada, nustačius skoliozę, prireikia gydymo. Sprendimas, ko imtis, priklauso nuo kreivumo tipo, kampo, šeimos istorijos, paciento amžiaus ir likusių augimo metų iki kaulų brendimo pabaigos.

Dažniausiai gydymo tikslas yra sušvelninti simptomus, sustabdyti kreivumo progresavimą bei pagerinti stuburo funkciją, o ne visai ištiesinti stuburą.

Konservatyvus gydymas

Dauguma atvejų gydoma be operacijos:

Reguliarios gydytojo konsultacijos kas pusmetį ar dažniau, jei reikia
Nereceptiniai vaistai nuo skausmo ar uždegimo
Fiziniai pratimai, stiprinantys pagrindinius raumenis ir didinantys lankstumą
Stuburą palaikantis įtvaras
Pagrindinės ligos gydymas, jei ji nustatyta

Kineziterapija gali būti labai naudinga – laikysenos koregavimui, žemos apkrovos judesiams (pvz., plaukimui), kasdieniams tempimo pratimams bei fizinio aktyvumo stebėsenai.

Chirurginis gydymas

Operacija svarstoma tik tuomet, kai konservatyvi terapija neveiksminga ir kreivumas didėja. Dažniausios chirurginio gydymo kryptys:

Stuburo slankstelių sujungimas (spinalinė jungtis), kai naudojamos metalinės laikikliai
Išplečiamas strypas — skirtas vaikų stuburo augimui palaikyti, prisitaikant prie jų augimo

Modernios chirurginės technologijos leidžia sumažinti operacijos invazyvumą ir pagreitinti gijimą.

Galimos chirurginės gydymo komplikacijos

Infekcijos
Kraujavimas
Kraujo krešuliai
Nervų pažeidimas
Ribotas judrumas

Ar galima užkirsti kelią skoliozei?

Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip išvengti skoliozės atsiradimo. Tačiau jau sergant svarbu stiprinti nugaros ir pilvo raumenis — tempimo ir aktyvumo pratimai padeda pristabdyti stuburo kreivumo didėjimą.

Gyvenimas su skolioze

Net jei liga eidama į priekį nesukelia simptomų, bėgant metams, kai ima vystytis natūralus stuburo senėjimas, galite pajusti nemalonių pojūčių. Gydytojas padės suvaldyti simptomus, jei jie ims trukdyti.

Stuburo iškrypimas gali pakeisti kūno išvaizdą priklausomai nuo kreivumo laipsnio, tad tam tikrais atvejais gali būti svarbi ir psichologinė pagalba siekiant labiau pasitikėti savimi.

Dauguma žmonių net ir su skolioze gali gyventi įprastai, nekeisdami kasdienių įpročių.

Fizinis aktyvumas ir skoliozė

Pasikonsultuokite su gydytoju ar kineziterapeutu dėl jums tinkamų veiklų. Didžioji dalis sergančiųjų gali saugiai užsiimti fizine veikla, o reguliarus aktyvumas dažnai net sumažina simptomų sunkumą. Jeigu jaučiate skausmą, leiskite kūnui pailsėti ir trumpam nutraukite aktyvumą.

Sportas skoliozės atveju

Dažnai tėvams kyla klausimų apie sportą – ar saugu vaikams su skolioze aktyviai judėti? Sportas nepablogina stuburo iškrypimo, o kai kurios sporto šakos netgi rekomenduojamos dėl lankstumo bei stipraus centro raumenų lavinimo.

Plaukimas – skatina visų raumenų darbą ir stiprina centrą
Gimnastika – pagerina lankstumą bei raumenų tvirtumą

Dauguma sporto šakų (net ir sunkioji atletika) dažniausiai nesukelia papildomo pavojaus, tačiau po atviros stuburo operacijos reikėtų atsisakyti kontaktinių sportų – tokių kaip ledo ritulys, imtynės, amerikietiškas futbolas ar lazdos sportas.