Skrandžio vėžys : simptomai, rizika ir diagnozė

Skrandžio vėžys yra liga, kurią sukelia mutuojančios skrandžio gleivinės ląstelės ir nenormalus ląstelių dalijimasis, kuris gali vykti bet kurioje skrandžio vietoje.

Kokie yra skrandžio vėžio simptomai?

Skrandžio vėžio simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Dažniausiai ankstyvose stadijose pacientai neturi akivaizdžių simptomų. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti panašūs į gastritą ar skrandžio opas, kaip pilvo skausmas, skrandžio spazmai, pilvo pūtimas, greitas sotumo jausmas. Vėlesnėse ligos stadijose arba progresuojant ligai, simptomai gali tapti sunkesni, tokie kaip virškinamojo trakto kraujavimas, kraujo vėmimas ir juodos išmatos. Pacientai gali patirti reikšmingą svorio netekimą ir viršutinės virškinimo trakto obstrukcijos simptomus, tokius kaip stiprus pykinimas ir vėmimas.

Kokios yra skrandžio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai?

Skrandžio vėžys atsiranda dėl nenormalios ląstelių dalybos. Tai gali sukelti tokie veiksniai kaip bakterinė infekcija skrandyje ar lėtinis skrandžio uždegimas.

Rizikos veiksniai, didinantys skrandžio vėžio atsiradimo tikimybę, gali būti šie:

• Ilgalaikis gastritas.
• Helicobacter pylori infekcija, sukelianti skrandžio gleivinės uždegimą ir opas, kas didina skrandžio vėžio riziką.
• Ankstesnė skrandžio operacija.
• Elgsenos ir aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, antsvoris ar nutukimas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, pvz., stipriai sūrus maistas ar produktai, kuriuose yra N-nitrozo junginių.
• Kai kurios tokios pagrindinės ligos kaip lėtinis ir stiprus anemija, susijusi su lėtiniu gastritu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei patiriate bet kurį iš minėtų simptomų, ypač jei gastritui būdingi simptomai nereaguoja į vaistus 2–3 savaites arba turite rizikos veiksnių, tokių kaip šeimos narys, turintis skrandžio vėžį. Jei gydytojas įtaria skrandžio vėžį arba nustato riziką, jis atliks detalius diagnostinius tyrimus arba gali nukreipti pacientą pas specialistą.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžio diagnozei atlikti naudojami keli tyrimai, tokie kaip:

• Viršutinė endoskopija. Pagrindinė diagnostinė priemonė skrandžio vėžiui nustatyti. Gydytojas per burną įveda mažą endoskopą tiesiai į skrandį. Biopsijos mėginiai bus paimti iš įtartinų vietų tolesniam patologiniam tyrimui. Taip pat, naudojant šiuolaikinę virškinamojo trakto vaizdavimo technologiją, ankstyvas skrandžio vėžys gali būti diagnozuotas sparčiau. Tačiau diagnozei įvertinti ligos stadiją, gydytojas gali remtis kitais tyrimais.
• Vaizdo tyrimai. Gydytojas gali naudoti vaizdo tyrimus tokiais būdais kaip kompiuterinė tomografija ir PET/CT žinutėms lygio įvertinimui.
• Tiriamoji chirurgija. Norint įvertinti vėžio plitimą į kitas kūno dalis, gydytojas gali rekomenduoti tiriamąją chirurgiją. Į pilvo ertmę per kelis nedidelius pjūvius įkišama maža kamera, siekiant ištirti plitimo požymius.

Skrandžio vėžio stadijos

Skrandžio vėžio stadijos nurodo vėžio lokalizaciją ir plitimą.

• 1 stadija Vėžys ar navikas, apribotas viršutiniu skrandžio gleivinės audinio sluoksniu arba šiek tiek išplitęs į artimiausius limfmazgius, bus nustatytas kaip 1 stadija.
• 2 stadija 2-oje stadijoje skrandžio vėžys jau išplito nuo vidinės epitelio iki skrandžio sienelės raumenų sluoksnio arba į didesnius limfmazgius.
• 3 stadija Jeigu vėžys išplito į labai gilius raumenų sluoksnius arba plačią limfmazgių sritį, jis bus vertinamas kaip 3 stadijos vėžys.
• 4 stadija Vėžys, kuris išplitęs į tolimas kūno vietas, bus nustatytas kaip 4 stadijos vėžys.

Kaip gydomas skrandžio vėžys?

Skrandžio ar skrandžio srityje esančio vėžio gydymas priklauso nuo kiekvieno paciento ligos stadijos ir būklės. Gydymas gali apimti šiuos metodus:

Chirurgija

Jeigu vėžį galima pašalinti iš sveiko audinio, gydytojas gali rekomenduoti chirurgiją. Ši procedūra taikoma vėžiui, kuris dar neišplito į kitas kūno dalis. Galimi variantai:

• Ankstyvos stadijos navikų pašalinimas iš skrandžio gleivinės

Ankstyvame skrandžio vėžio etape, kai vėžys nesiskverbiantis į gilesnius skrandžio sienelės ar kitų organų sluoksnius, vėžinė oda gali būti pašalinta per skrandžio vamzdį be atviros pilvo chirurgijos.

• Skrandžio dalies pašalinimas (dalinė gastrektomija)

Operacijos metu pašalinamas vėžys. Gydytojas gali taip pat pašalinti dalį skrandžio ir aplinkinių audinių, tačiau pacientui vis tiek liks dalis skrandžio.

• Visos skrandžio pašalinimas (visuminė gastrektomija)

Visas skrandis ir kai kurie aplinkiniai audiniai bus pašalinami. Gydytojas sujungs stemplę su plonąja žarna, kad ši atliktų virškinimo ir maistinių medžiagų absorbcijos funkciją vietoje pašalinto skrandžio.

• Limfmazgių pašalinimas vėžio plitimui ištirti

Limfmazgiai pilvo srityje bus pašalinti, nes tai yra vieta, kur pasklidusios vėžio ląstelės. Pašalinto limfmazgio mėginys bus analizuojamas ieškant vėžinių ląstelių.

• Chirurgija simptomų palengvinimui

Siekiant užkirsti kelią ir lėtinti sunkesnių vėžio formų augimą arba gydant ligos sukeltas komplikacijas, šis metodas atliekamas ligos simptomų palengvinimui, tačiau tai nėra vėžinių ląstelių pašalinimas.

Radioterapija

Radiacinė terapija – tai gydymas naudojant didelės galios energijos spindulį vėžinėms ląstelėms sunaikinti arba kitiems gydymo metodams palaikyti. Yra du radioterapijos tipai, klasifikuojami pagal gydymo tikslą:

• Adjuvantinė radioterapija. Gydytojas gali naudoti radioterapiją po operacijos, kad sunaikintų likusias vėžines ląsteles aplink skrandį ar stemplę po vėžio pašalinimo.
• Neoadjuvantinė radioterapija. Siekiant palaikyti chirurginį vėžio pašalinimą, gydytojas gali taikyti vadinamąją neoadjuvantinę radioterapiją prieš atliekant operaciją. Neoadjuvantas sumažins vėžio ir naviko dydį, todėl bus lengviau pašalinti.

Gydymo šalutinis poveikis gali būti viduriavimas, virškinimo sutrikimai, pykinimas ir vėmimas. Kai kurie pacientai po spindulinės terapijos stemplėje gali patirti rijimo sunkumų ar skausmą. Gydytojas gali manyti, kad reikia įkišti maitinimo vamzdelį į skrandį per mažą pjūvį, kol stemplė užgis.

Kartais radiacinė terapija naudojama kartu su chemoradioterapija, ypač prieš operaciją.

Chemoterapija

Chemoterapija yra vaistų naudojimas vėžinėms ląstelėms sunaikinti, kurios galėjo išplisti į kitas sritis ne tik skrandį. Yra du chemoterapijos tipai, klasifikuojami pagal gydymo tikslą:

Adjuvantinė chemoterapija

Adjuvantinė chemoterapija siekia sunaikinti dar likusias vėžines ląsteles organizme, ypač po operacijos.

Neoadjuvantinė chemoterapija

Ši chemoterapijos forma dažniausiai naudojama prieš operaciją, kad vėžys ir navikas sumažėtų ir taip būtų lengviau juos pašalinti.

Kartais gydytojas gali naudoti chemoterapiją vieną, siekiant palengvinti skrandžio vėžio simptomus.

Tikslinė vaistų terapija

Tikslinė vaistų terapija yra nukreipta į baltymą ląstelės paviršiuje, vadinamą žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriumi 2 (HER2), kuris yra kai kuriose skrandžio vėžio ląstelėse. Šio gydymo forma sunaikina tik šias ląsteles, dauguma jų yra vėžinės ląstelės. Tuo pačiu metu įprastos ląstelės išlieka. Šie receptoriniai baltymai atsakingi už krūties vėžio ląstelių augimą ir išlikimą. Tikslinė vaistų terapija tiesiogiai trukdo receptorinių baltymų veikimo mechanizmams.

Taip pat yra tikslinių vaistų gydymas vėžiui, veikiančiu per kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus receptoriaus 2 (VEGFR) mechanizmus. Šie tiksliniai vaistai sunaikins VEGFR, baltymą, kuris padeda skrandžio vėžiui dalytis ir augti.

Imunoterapija

Imunoterapija padeda paciento imuninei sistemai kovoti su vėžio ląstelėmis. Kai vėžio ląstelės atsiranda organizme, imuninė sistema, kuri naikina vėžio ląsteles, gali negebėti kovoti su jomis dėl to, kad ji yra sutrikdyta baltymų, kuriuos gamina vėžio ląstelės. Imunoterapijos veikimo būdas yra sutrikdyti šį procesą ir paskatinti imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis.