Skrandžio vėžys yra liga, kai piktybinės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis skrandyje. Šis auglys gali atsirasti bet kurioje skrandžio dalyje, o dažniausiai jis pradeda formuotis toje vietoje, kur stemplė susijungia su skrandžiu (gastroezofaginė jungtis) arba pagrindinėje skrandžio dalyje. Skirtinguose pasaulio regionuose paplitimo vietos gali skirtis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, skrandžio vėžys pastarąjį dešimtmetį diagnozuojamas rečiau, tačiau pasauliniu mastu jis vis dar išlieka gana dažna onkologinė liga.
Kam gali išsivystyti skrandžio vėžys
Nors skrandžio vėžiu gali susirgti bet kas, kai kurioms žmonių grupėms rizika yra didesnė. Dažniau ši liga nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms, vyrams, taip pat tiems, kurių kilmė siejasi su Pietų arba Centrine Amerika ar Rytų Europa.
Kiek dažnas skrandžio vėžys
Pasaulio mastu tai yra viena iš dažniausių vėžio rūšių, tačiau Europoje sergamumas sumažėjęs. Maždaug tik kas šimtas penkiasdešimtas nustatomas onkologinis atvejis kasmet būna susijęs su skrandžio vėžiu. Pastaraisiais metais atvejų skaičius nuosekliai mažėja.
Skrandžio vėžio simptomai
Pradinėse skrandžio vėžio stadijose simptomų dažniausiai nejaučiama. Net pirmieji požymiai, kaip netikėtas svorio kritimas ir pilvo skausmas, pasireiškia jau pažengus ligai. Tačiau išryškėjus simptomams, gali pasireikšti:
- Apšlampa apetitas
- Rijimo sunkumai
- Silpnumas, nuovargis
- Pykina, gali vemti
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
- Rėmuo, nevirškinimas
- Juodas tuštinimasis arba kraujas vėmime
- Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis po valgio
- Pilvo srities viršuje, ypač virš bambos, juntamas skausmas
- Prisotinimo pojūtis net po nedidelio maisto kiekio
Daugelis šių simptomų gali pasitaikyti ir sergant kitomis ligomis, todėl būtina pasitarti su gydytoju, jei jie užsitęsia arba stiprėja.
Kas lemia skrandžio vėžio atsiradimą
Piktybinis navikas skrandyje vystosi, kai skrandžio ląstelėse įvyksta genetiniai pokyčiai. Šios pakitusios ląstelės pradeda greitai daugintis ir nesunyksta, kaip turėtų – dėl to susiformuoja navikas. Dažnai navikas auga iš skrandžio gleivinės ir ilgainiui įsiskverbia į gilesnius audinius, taip pat gali išplisti į kepenis, kasą ar kitus organus.
Kol kas nėra aišku, kodėl šie genetiniai pokyčiai atsiranda, tačiau žinoma keletas veiksnių, kurie didina susirgimo riziką:
- Skrandžio vėžio atvejai šeimoje
- Ilgalaikė Helicobacter pylori infekcija
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
- Lėtinė skrandžio gleivinės uždegiminė eiga (gastritas)
- Epšteino-Baro viruso infekcija
- Ankstesni skrandžio opų arba polipų atvejai
- Maitinimasis daug riebalų, druskos, rūkyto ar marinuoto maisto turinčia dieta
- Nedidelis vaisių ir daržovių kiekis mityboje
- Nuolatinis kontaktas su anglimi, metalu ar guma
- Rūkymas, tabako vartojimas
- Piktnaudžiavimas alkoholiu
- Nutukimas
- Autoimuninis atrofinias gastritas
Be šių rizikos veiksnių, padidėjusi skrandžio vėžio tikimybė nustatyta ir sergant tam tikromis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip:
- Linchų sindromas
- Peutz-Jeghers sindromas
- Li-Fraumeni sindromas
- Paveldimas adenomatozinis polipozės sindromas
- Paveldimas difuzinis skrandžio vėžys
- Bendrasis kintantis imunodeficitas (CVID)
Pastebėta, kad I tipo (A) kraujo grupės žmonėms ši liga pasitaiko šiek tiek dažniau, tačiau priežastys vis dar aiškinamos.
Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys
Diagnozuojant skrandžio vėžį, svarbu surinkti išsamią ligos istoriją ir aptarti simptomus su gydytoju. Pradžioje apčiuopiamas pilvas – kai liga pažengusi, galimas navikas gali būti jaučiamas ir fiziškai. Tada paskiriami kiti tyrimai, kurie leidžia nustatyti vėžio išplitimą.
Ligos išplitimas nustatomas nustatant stadiją: nuo 0 (navikas tik gleivinėje) iki IV (išplitimas į kitus organus). Kuo ankstesnė stadija, tuo gydymas veiksmingesnis.
Dažniausiai taikomi šie tyrimai:
- Viršutinė endoskopija – plonas vamzdelis su kamera įvedamas į skrandį per burną, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti gleivinę ir paimti mėginį (biopsiją)
- Endoskopinis ultragarsas – leidžia įvertinti auglio plitimą gilesniuose skrandžio sluoksniuose
- Radiologiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), bario rentgenas – padeda matyti naviką, vertinti išplitimą
- PET skenavimas gali parodyti, ar vėžys išplitęs į kitus organus
- Kraujotyrimai leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę ir organų veiklą
- Laparoskopija – operacinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti pilvo ertmę ir įvertinti naviko išplitimą, kai kiti būdai nepakankamai informatyvūs
Profilaktiniai tyrimai paprastai neskiriami dėl žemo sergamumo, bet jeigu turite rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti reguliarias apžiūras, ypač viršutines endoskopijas.
Skrandžio vėžio gydymo būdai
Pasirenkant gydymą, atsižvelgiama į ligos stadiją, bendrą sveikatą ir paciento pageidavimus. Dažniausiai skiriamas kompleksinis gydymas, kuris apima gydytojų komandą – šeimos gydytoją, onkologą bei virškinamojo trakto specialistą.
Chirurginis gydymas
Chirurginės intervencijos pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo. Jei liga nustatoma anksti, pakanka per endoskopiją pašalinti paviršinius navikus (atliekama per burną, nepaliekant randų ant pilvo). Ši procedūra vadinama endoskopine gleivinės rezekcija arba submukoziniu pjūviu.
Jeigu navikas įsiskverbė giliau, reikalinga skrandžio dalies arba viso skrandžio pašalinimo operacija – vadinamoji subtotalinė arba totalinė gastrektomija. Po pastarosios esofagas sujungiamas su plonąja žarna, kad pacientas galėtų ir toliau maitintis per burną.
Kiti gydymo metodai
- Chemoterapija – taikoma navikui mažinti prieš operaciją ir siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles po operacijos, dažniausiai derinama su radioterapija ar taikinių terapija
- Spindulinė terapija – kryptingai naudoja spinduliuotę vėžinėms ląstelėms naikinti, dažniausiai pasitelkiama kartu su chemoterapija, padeda mažinti simptomus
- Taikinių terapija – skirta kovoti su konkrečiomis naviko ląstelių silpnosiomis vietomis, gali būti derinama su chemoterapija
- Imunoterapija – stiprina organizmo imunitetą, kad jis sėkmingiau atpažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles; taikoma pažengusios ar recidyvuojančios ligos atvejais
- Paliatyvioji pagalba – rūpinasi simptomų mažinimu ir geresne gyvenimo kokybe onkologiniam pacientui, ją gali teikti gydytojai, slaugytojos ar kiti specialistai ir derinti su kitais gydymo būdais
Kaip sumažinti skrandžio vėžio riziką
- Jei nustatyta Helicobacter pylori infekcija, būtina ją gydyti
- Svarbu anksti gydyti skrandžio opas bei uždegimus, ypač infekcines kilmės
- Rekomenduojama augalinės kilmės mityba su gausiu vaisių ir daržovių kiekiu, vengti sūraus, riebaus ir rūkyto maisto
- Atsisakyti rūkymo bei kitų tabako gaminių, kadangi rūkymas yra svarbus skrandžio vėžio riziką didinantis veiksnys
- Stengtis palaikyti normalų kūno svorį
Nors visiškai apsisaugoti nuo šios ligos neįmanoma, šie veiksniai gali žymiai sumažinti tikimybę susirgti.
Skrandžio vėžio prognozė ir gydymo galimybės
Ankstyvoje stadijoje šį vėžį dažnai pavyksta visiškai išgydyti, tačiau neretai diagnozė nustatoma jau liga pažengus. Prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių: naviko rūšies, išplitimo, bendros sveikatos ir organizmo atsako į gydymą.
Penkerių metų išgyvenamumas gali siekti apie 70 %, jeigu liga aptinkama anksti, bet vėlyvose stadijose šis rodiklis žymiai sumažėja ir nesiekia 10 %.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei priklausote rizikos grupei, verta aptarti su gydytoju reguliarių patikrų naudą ir reikalingumą. Stebėkite savo sveikatos pokyčius – dauguma skrandžio vėžio simptomų gali būti susiję ir su kitomis ligomis, o galutinę diagnozę nustatyti padeda tik gydytojas.
Kreipkitės į specialistą, jei juntate pilvo skausmus ir svorio netekimą ar pastebite:
- Valgymo sutrikimus
- Viduriavimą ar nuolatinį pykinimą
- Kraują išmatose ar labai tamsias išmatas
Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju
- Kurioje skrandžio vietoje diagnozuotas navikas?
- Kokia naviko stadija ir ką tai reiškia prognozei?
- Kokios gydymo galimybės tinkamiausios mano atveju?
- Kokių privalumų ir rizikų turi siūlomas gydymas?
- Ar yra kitų alternatyvių gydymo būdų?
- Kaip liga ir gydymas gali paveikti mano kasdienybę?
- Ar vertėtų kreiptis dėl antros nuomonės?
