Skydliaukė: funkcijos, hormonai ir ligos

Skydliaukė yra nedidelė, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje po oda. Ji priklauso endokrininei sistemai ir atlieka esminį vaidmenį reguliuojant daugelį gyvybiškai svarbių organizmo procesų, nes gamina ir į kraują išskiria tam tikrus hormonus. Pagrindinė skydliaukės funkcija – valdyti medžiagų apykaitos greitį, t. y. procesą, kurio metu organizmas suvalgomo maisto medžiagas paverčia energija. Energija būtina kiekvienai kūno ląstelei, kad ji galėtų normaliai veikti.

Sutrikusi skydliaukės veikla gali paveikti visą organizmą, nes hormonų disbalansas daro įtaką daugeliui sistemų ir funkcijų.

Kas yra endokrininė sistema?

Endokrininė sistema – tai tarpusavyje susijusių liaukų tinklas, atsakingas už hormonų gamybą ir jų išskyrimą į organizmą.

Liauka – tai organas, kuris sintetina vieną ar kelias medžiagas, pavyzdžiui, hormonus, virškinimo sultis, prakaitą ar ašaras. Endokrininės liaukos išskiria hormonus tiesiai į kraujotaką.

Susiję įrašai

Hormonai yra biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, kurios koordinuoja įvairias organizmo funkcijas. Jie per kraują perduoda signalus organams, odai, raumenims ir kitiems audiniams, nurodydami, kokius veiksmus ir kada organizmas turi atlikti.

Endokrininę sistemą sudarantys organai ir liaukos

Endokrininę sistemą sudaro šie pagrindiniai organai ir liaukos:

Pagumburis.
Hipofizė.
Skydliaukė.
Prieskydinės liaukos.
Antinksčiai.
Kankorėžinė liauka.
Kasa.
Kiaušidės.
Sėklidės.

Kokią funkciją atlieka skydliaukė?

Skydliaukė, būdama endokrininė liauka, sintetina ir į kraują išskiria hormonus. Pagrindiniai skydliaukės gaminami hormonai yra šie:

Tiroksinas (T4)

Tai pagrindinis hormonas, kurį skydliaukė gamina didžiausiais kiekiais. Nors jo organizme yra daugiausia, tiesioginis poveikis medžiagų apykaitai yra palyginti nedidelis. Patekęs į kraują, tiroksinas gali būti paverčiamas aktyvesne forma – trijodtironinu, vykstant procesui, vadinamam dejodinimu.

Trijodtironinas (T3)

Šio hormono skydliaukė pagamina mažiau nei T4, tačiau jis pasižymi žymiai stipresniu poveikiu medžiagų apykaitos procesams ir organizmo energijos naudojimui.

Atvirkštinis trijodtironinas (RT3)

RT3 gaminamas labai nedideliais kiekiais. Jo paskirtis – slopinti trijodtironino poveikį, taip reguliuojant hormonų pusiausvyrą.

Kalcitoninas

Šis hormonas dalyvauja kalcio kiekio kraujyje reguliavime ir yra svarbus kaulų apykaitai.

Tam, kad skydliaukė galėtų gaminti hormonus, jai būtinas jodas – cheminis elementas, gaunamas su maistu ir vandeniu. Dažniausias jodo šaltinis yra joduota valgomoji druska. Skydliaukė aktyviai kaupia jodą ir naudoja jį hormonų sintezei. Tiek jodo trūkumas, tiek jo perteklius organizme gali sutrikdyti hormonų gamybą ir išskyrimą.

Organizmo funkcijos, kurias veikia skydliaukės hormonai

Skydliaukės hormonai daro įtaką daugeliui svarbių organizmo procesų, įskaitant:

Energijos panaudojimą ir medžiagų apykaitą.
Širdies ritmą.
Kvėpavimo intensyvumą.
Virškinimo procesus.
Kūno temperatūros palaikymą.
Smegenų vystymąsi.
Psichinę ir pažintinę veiklą.
Odos ir kaulų būklės palaikymą.
Vaisingumą.

Kokie organai ir liaukos sąveikauja su skydliauke?

Endokrininė sistema veikia kaip sudėtingas, tarpusavyje susijęs liaukų ir hormonų tinklas. Daugelio liaukų veikla priklauso nuo kitų siunčiamų signalų, o kai kurie hormonai gali slopinti kitų hormonų gamybą.

Skydliaukės hormonų kiekio kontrolė organizme vyksta keliais etapais. Pagumburis, esantis apatinėje smegenų dalyje, išskiria tirotropiną atpalaiduojantį hormoną, kuris veikia hipofizę. Atsakydama į šį signalą, hipofizė išskiria tirotropinį hormoną. Šis hormonas stimuliuoja skydliaukės folikulines ląsteles gaminti ir išskirti tiroksiną bei trijodtironiną, jeigu organizme yra pakankamas jodo kiekis.

Skydliaukės poveikis kitoms organizmo sistemoms

Skydliaukė ir jos hormonai daro poveikį beveik visoms organų sistemoms:

Širdies ir kraujagyslių sistema

Skydliaukė reguliuoja, kiek kraujo širdis išstumia į kraujotaką, veikia širdies susitraukimų dažnį bei jų jėgą ir intensyvumą.

Nervų sistema

Esant skydliaukės veiklos sutrikimams, gali pasireikšti nervų sistemą veikiantys simptomai, tokie kaip tirpimas, dilgčiojimas, skausmas ar deginimo pojūtis tam tikrose kūno vietose. Sumažėjusi skydliaukės funkcija gali būti susijusi su depresinėmis būsenomis, o padidėjusi – su nerimu.

Virškinimo sistema

Skydliaukės hormonai dalyvauja reguliuojant maisto judėjimo greitį virškinamajame trakte.

Reprodukcinė sistema

Netinkama skydliaukės veikla gali lemti menstruacijų ciklo sutrikimus ir neigiamai paveikti vaisingumą.

Ar galima gyventi be skydliaukės?

Žmogus gali gyventi ir neturėdamas skydliaukės, tačiau tokiu atveju visą likusį gyvenimą būtina vartoti pakaitinius skydliaukės hormonus. Tai reikalinga siekiant palaikyti normalią organizmo veiklą ir išvengti nepageidaujamų simptomų bei komplikacijų. Skydliaukės pašalinimo operacija, vadinama tiroidektomija, yra dažnai atliekama ir taikoma gydant tam tikras skydliaukės ligas.

Kur yra skydliaukė?

Skydliaukė yra priekinėje kaklo dalyje, priešais kvėpavimo takus – trachėją. Ji apgaubia trachėją iš abiejų pusių ir savo forma primena drugelį: centre yra siauresnė dalis, o iš šonų driekiasi dvi platesnės skiltys, kurios tęsiasi aplink gerklę. Sveika skydliaukė paprastai nėra matoma plika akimi – kaklo srityje nesusidaro jokių iškilimų, taip pat jos neįmanoma apčiuopti spaudžiant kaklo priekį pirštais.

Iš kokių dalių sudaryta skydliaukė?

Skydliaukę sudaro dvi pagrindinės skiltys, dar vadinamos lobais, ir jas jungianti centrinė dalis – sąsmauka.

Audinių lygmenyje skydliaukę sudaro folikulinės ląstelės, dar vadinamos tirocitais. Jos atsakingos už skydliaukės hormonų, daugiausia T3 ir T4, gamybą ir kaupimą. Be jų, skydliaukėje yra ir C tipo ląstelės, kurios išskiria hormoną kalcitoniną.

Koks yra skydliaukės dydis?

Vidutinis skydliaukės ilgis siekia apie 5 centimetrus. Normaliai funkcionuojanti skydliaukė neišsikiša kaklo srityje ir vizualiai nėra pastebima.

Tam tikromis aplinkybėmis skydliaukė gali padidėti. Toks būklės pavadinimas yra gūžys. Esant skydliaukės padidėjimui, gali pasireikšti šie požymiai:

Matomas patinimas kaklo priekyje, žemiau gerklų.
Spaudimo ar tempimo jausmas gerklės srityje.

Kokios ligos paveikia skydliaukę?

Skydliaukės ligų spektras yra platus, o šie sutrikimai yra gana dažni. Moterys su skydliaukės ligomis diagnozuojamos kelis kartus dažniau nei vyrai.

Skydliaukės ligos skirstomos į pirmines ir antrines.

Pirminės skydliaukės ligos prasideda pačioje skydliaukėje. Antrinių ligų atveju sutrikimo šaltinis yra hipofizė. Pavyzdžiui, jei skydliaukėje esantis mazgas išskiria per didelį kiekį hormonų, tai laikoma pirminiu hipertiroidizmu. Tuo tarpu hipofizės navikas, gaminantis per daug tirotropinio hormono ir taip stimuliuojantis skydliaukę, sukeltų antrinį hipertiroidizmą.

Pagrindinės skydliaukės ligos

Dažniausiai pasitaikančios skydliaukės būklės yra šios:

Hipotirozė.
Hipertirozė.
Gūžys.
Skydliaukės vėžys.

Hipotirozė

Hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina ir išskiria per mažai hormonų. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaitos procesai. Tai viena dažnesnių skydliaukės ligų, kuri sėkmingai gydoma.

Dažniausios hipotirozės priežastys:

Hašimoto liga – autoimuninis sutrikimas.
Skydliaukės uždegimas.
Jodo trūkumas.
Įgimtas skydliaukės nepakankamumas.
Per intensyvus hipertirozės gydymas vaistais.
Skydliaukės chirurginis pašalinimas.

Hipertirozė

Hipertirozė pasireiškia tuomet, kai skydliaukė išskiria daugiau hormonų, nei organizmui reikia. Tai lemia pagreitėjusią medžiagų apykaitą. Ši būklė taip pat yra gydoma.

Hipertirozės priežastys gali būti:

Greivso liga – autoimuninė patologija.
Skydliaukės mazgai.
Skydliaukės uždegimas.
Pogimdyminis skydliaukės uždegimas.
Per didelis jodo kiekis organizme dėl mitybos ar vaistų.
Per stiprus hipotirozės gydymas hormonais.
Nepiktybinis hipofizės navikas.

Gūžys

Gūžys – tai skydliaukės padidėjimas. Ši būklė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, priklausomai nuo gūžio tipo.

Paprastasis gūžys

Atsiranda tuomet, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamo hormonų kiekio, todėl audiniai didėja bandydami kompensuoti trūkumą.

Endeminis gūžys

Susiformuoja žmonėms, kurių mityboje trūksta jodo – elemento, būtino skydliaukės hormonų sintezei.

Sporadinis gūžys

Dažniausiai neturi aiškios priežasties. Kai kuriais atvejais jo vystymąsi gali lemti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, ličio preparatai.

Skydliaukės vėžys

Skydliaukės vėžys – tai piktybinis procesas, prasidedantis skydliaukės audiniuose. Daugeliu atvejų šios ligos gydymas yra veiksmingas ir prognozės palankios.

Pagal ląstelių tipą skydliaukės vėžys skirstomas į kelias formas:

Papiliarinis

Dažniausia forma, sudaranti didžiąją dalį visų skydliaukės vėžio atvejų.

Folikulinis

Rečiau pasitaikanti forma, diagnozuojama mažesnei daliai pacientų.

Medulinis

Sudaro nedidelį procentą atvejų ir dažnai siejamas su genetinėmis mutacijomis.

Anaplastinis

Itin reta, bet agresyvi skydliaukės vėžio forma.

Ankstyvieji skydliaukės sutrikimų požymiai ir simptomai

Skirtingos skydliaukės ligos gali pasireikšti nevienodais simptomais. Vis dėlto, kadangi skydliaukė daro reikšmingą įtaką tokioms organizmo funkcijoms kaip širdies veikla, medžiagų apykaita ir kūno temperatūros reguliavimas, yra tam tikrų bendrų požymių, kurie gali signalizuoti apie galimus skydliaukės veiklos sutrikimus.

Įspėjamieji simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Neįprastai sulėtėjęs arba padažnėjęs širdies ritmas.
Staigus svorio kritimas arba augimas be aiškios priežasties.
Padidėjęs jautrumas šalčiui arba karščiui.
Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas.
Menstruacijų ciklo nereguliarumas.

Jeigu pasireiškia vienas ar keli iš šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti skydliaukės funkciją.

Kokie tyrimai dažniausiai naudojami skydliaukės būklei įvertinti?

Pagrindinis ir dažniausiai pirmasis tyrimas, skirtas skydliaukės veiklai įvertinti, yra kraujo tyrimas, nustatantis tirotropinio hormono kiekį. Šis tyrimas naudojamas tiek sumažėjusios, tiek padidėjusios skydliaukės funkcijos patikrai.

Paprastai laikoma, kad normali tirotropinio hormono koncentracija kraujyje svyruoja nuo 0,5 iki 5,0 mIU/l. Tačiau šios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodikos, žmogaus amžiaus ar nėštumo.

Papildomai gali būti tiriami ir skydliaukės hormonai – tiroksinas bei trijodtironinas, siekiant tiksliau įvertinti hormoninę būklę.

Jeigu kraujo tyrimų rezultatai rodo nukrypimus nuo normos, gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus. Tai gali būti skydliaukės scintigrafija, kurios metu naudojamas nedidelis kiekis saugios radioaktyvios medžiagos skydliaukės vaizdams gauti, arba ultragarsinis tyrimas.

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Skydliaukės ligų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį ir jo sunkumą. Dažniausiai taikomi trys pagrindiniai gydymo metodai:

Gydymas vaistais.
Chirurginis gydymas.
Spindulinė terapija ir chemoterapija.

Gydymas vaistais

Skydliaukės ligoms gydyti gali būti skiriami įvairūs vaistai:

Antitiroidiniai vaistai

Šie vaistai slopina skydliaukės hormonų gamybą ir dažniausiai skiriami esant padidėjusiai skydliaukės funkcijai.

Beta adrenoblokatoriai

Šie vaistai padeda sumažinti tokius simptomus kaip širdies plakimas ar drebulys, tačiau jie tiesiogiai neveikia pačios skydliaukės veiklos.

Radioaktyvusis jodas

Šis gydymo metodas pažeidžia skydliaukės ląsteles ir palaipsniui sumažina arba visiškai nutraukia liaukos funkciją. Jis taikomas gydant tam tikras hipertirozės formas ir skydliaukės vėžį.

Skydliaukės hormonų pakaitinė terapija

Tai sintetiniai hormonai, skiriami esant sumažėjusiai skydliaukės funkcijai. Asmenims, kuriems skydliaukė buvo pašalinta chirurginiu būdu arba sunaikinta radioaktyviuoju jodu, šiuos vaistus dažniausiai tenka vartoti visą gyvenimą.

Chirurginis gydymas

Dažniausia operacija, susijusi su skydliaukės ligomis, yra tiroidektomija – visiškas skydliaukės pašalinimas. Šis metodas dažnai taikomas gydant įvairias skydliaukės ligas ir yra pagrindinis pasirinkimas diagnozavus skydliaukės vėžį.

Kai kuriais atvejais gali būti atliekama lobektomija, kurios metu pašalinama tik viena skydliaukės skiltis.

Spindulinė terapija ir chemoterapija

Spindulinė terapija ir chemoterapija naudojamos gydant skydliaukės vėžį. Šių metodų tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles ir sustabdyti jų dauginimąsi. Daugeliu skydliaukės vėžio atvejų šių gydymo būdų neprireikia, nes liga sėkmingai valdoma kitais metodais.

Kokie veiksniai didina skydliaukės ligų riziką?

Skydliaukės sutrikimai yra gana dažni ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vis dėlto tam tikros aplinkybės padidina tikimybę susidurti su skydliaukės ligomis. Prie svarbiausių rizikos veiksnių priskiriami šie:

Skydliaukės ligų atvejai šeimos istorijoje.
Autoimuninės ligos, tokios kaip 1 tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ar vilkligė.
Vaistų, kuriuose yra didelis jodo kiekis, vartojimas.
Vyresnis nei 60 metų amžius, ypač moterims.

Priežiūra

Kaip palaikyti gerą skydliaukės būklę?

Svarbiausias būdas rūpintis skydliaukės sveikata – užtikrinti pakankamą jodo kiekį mityboje. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Dauguma žmonių reikiamą jodo kiekį gauna vartodami joduotą valgomąją druską bei jodu papildytus maisto produktus.

Papildomi maisto šaltiniai, kuriuose natūraliai yra jodo:

Sūris.
Karvės pienas.
Kiaušiniai.
Jogurtas.
Jūrinės žuvys.
Vėžiagyviai ir moliuskai.
Jūros dumbliai.
Sojų pienas.
Sojų padažas.

Svarbu pabrėžti, kad per didelis jodo kiekis taip pat gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Kilus klausimams ar nerimui dėl skydliaukės sveikatos, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl skydliaukės?

Jeigu pasireiškia simptomai, būdingi skydliaukės ligoms, pavyzdžiui, nepaaiškinami kūno svorio pokyčiai, širdies ritmo pakitimai ar padidėjęs jautrumas temperatūrai, verta kreiptis į gydytoją. Atlikus paprastą kraujo tyrimą galima nustatyti, ar šiuos simptomus sukelia skydliaukės veiklos sutrikimai.