Šlapimo pūsės uždegimas – Cistitas (sis-TIE-tis) – tai medicininis terminas, apibūdinantis šlapimo pūslės uždegimą. Uždegimas pasireiškia, kai kūno dalis tampa patinusi, karšta ir gali būti skausminga.
Dažniausiai cistitas atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kuri vadinama šlapimo takų infekcija (ŠTI). Šlapimo pūslės infekcija gali sukelti skausmą ir diskomfortą, o jei infekcija išplinta į inkstus, ji gali tapti rimta sveikatos problema.
Cistitas taip pat gali išsivystyti kaip reakcija į tam tikrus vaistus ar spindulinę terapiją. Kartais higienos priemonės, spermicidiniai geliai ar ilgalaikis kateterių naudojimas gali sukelti šlapimo pūslės dirginimą, kuris veda į cistitą. Be to, cistitas gali būti kitos ligos komplikacija.
Įprastai bakterijų sukeltam cistitui gydyti skiriami antibiotikai. Kitų tipų cistito gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Kas yra šlapimo pūslės infekcija (cistitas)?
Cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos. Šlapimo pūslės infekcija atsiranda, kai bakterijos iš srities tarp makšties/varpos ir tiesiosios žarnos (vadinamos tarpviete) patenka į šlaplę ir nukeliauja į šlapimo pūslę.
Šlapimo pūslės infekcijos yra dažniausias šlapimo takų infekcijos (ŠTI) tipas. ŠTI gali pasireikšti bet kurioje šlapimo takų dalyje – inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar šlaplėje. Šios infekcijos sukelia daugiau nei 8,1 milijono apsilankymų pas gydytojus kasmet. Maždaug 60 % moterų ir 12 % vyrų bent kartą gyvenime patiria ŠTI.
Kas gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą?
Jūsų šlapimo sistema susideda iš inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės. Visi šie organai dalyvauja pašalinant atliekas iš organizmo.
Inkstai – tai dvi pupelės formos organai, esantys viršutinėje pilvo dalyje, netoli nugaros. Jie filtruoja kraują ir reguliuoja daugelio medžiagų koncentracijas organizme.
Šlapimtakių vamzdeliai perneša šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę, kurioje šlapimas saugomas iki tol, kol jaučiate poreikį šlapintis. Vėliau šlapimas iš organizmo pasišalina per šlaplę.
Bakterinis šlapimo pūslės uždegimas
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) dažniausiai atsiranda, kai bakterijos iš išorės patenka į šlapimo takus per šlaplę ir pradeda daugintis. Daugumą cistito atvejų sukelia bakterijos Escherichia coli (E. coli), tačiau ir kitos bakterijos gali sukelti infekcijas.
Moterims bakterinės šlapimo pūslės infekcijos gali pasireikšti po lytinių santykių. Tačiau net ir moterims, kurios nėra seksualiai aktyvios, ŠTI gali pasireikšti dėl to, kad moters lytinių organų srityje dažnai būna bakterijų, galinčių sukelti cistitą.
Neinfekcinis cistitas
Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia cistito priežastis, yra ir kitų veiksnių, galinčių sukelti šlapimo pūslės uždegimą. Kai kurie pavyzdžiai:
- Intersticinis cistitas. Šios lėtinės šlapimo pūslės uždegimo priežastis, dar vadinama skausmingos pūslės sindromu, nėra aiški. Dažniausiai ši būklė pasireiškia moterims. Intersticinį cistitą sunku diagnozuoti ir gydyti.
- Vaistų sukeltas cistitas. Kai kurie vaistai, tokie kaip tam tikri chemoterapijos vaistai, gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, kai suskaidyti jų komponentai pasišalina iš organizmo.
- Radiacijos sukeltas cistitas. Radioterapija dubens srityje gali sukelti uždegiminius pokyčius šlapimo pūslės audiniuose.
- Svetimkūnio sukeltas cistitas. Ilgalaikis kateterio naudojimas gali padidinti bakterinių infekcijų ir audinių pažeidimų tikimybę, kurie sukelia šlapimo pūslės uždegimą.
- Cheminis cistitas. Kai kurie žmonės gali būti itin jautrūs chemikalams, esantiems tam tikruose produktuose, tokiuose kaip burbulinės vonios, asmens higienos purškalai ar spermicidinis gelis. Tokiu atveju šlapimo pūslėje gali įvykti alerginė reakcija, sukelianti uždegimą.
- Cistitas, susijęs su kitomis ligomis. Kartais cistitas gali būti kitų ligų, tokių kaip diabetas, inkstų akmenys, padidėjusi prostata ar nugaros smegenų traumos, komplikacija.
Šlapimo pūslės uždegimo (cistito) simptomai
Cistito simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos jaučiate turint šlapimo takų infekciją (ŠTI). Jie gali apimti:
- Dažnas šlapinimasis: Jums gali kilti poreikis dažniau šlapintis. Kai kurie žmonės taip pat patiria stiprų ir staigų norą šlapintis.
- Skausmas/degimo pojūtis šlapinantis: Infekcijos metu galite jausti diskomfortą ar skausmą virš gaktos srities ir deginimo pojūtį šlapinantis.
- Tamsus arba nemalonaus kvapo šlapimas.
Simptomai, susiję su rimtesne cistito infekcija
- Karščiavimas: Kūno temperatūra viršija 100 laipsnių pagal Farenheitą (apie 38°C).
- Šaltkrėtis ar drebulys.
- Vėmimas.
- Šoninis skausmas: Skausmas juosmens srityje, aplink inkstus.
Jei patiriate šiuos simptomus, tai gali reikšti, kad infekcija išplito į inkstus, ir būtina kreiptis į gydytoją.
Cistitas moterims
Moterims, ypač paauglystės pabaigoje ir vyresnėms, cistitas yra dažnesnis, ypač jei jos yra seksualiai aktyvios. Moterų šlaplė yra tik 4 cm ilgio, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę.
Moterų lytiniai hormonai veikia makšties sekretus, kurie turi įtakos bakterijų išlikimui, todėl tam tikri gyvenimo etapai padidina infekcijos riziką:
- Tam tikrose menstruacinio ciklo stadijose
- Nėštumo metu
- Menopauzės metu
- Po visiškos gimdos pašalinimo operacijos (histerektomijos)
Cistitas vyrams ir vyresniems žmonėms
Vyrai cistitą dažniau patiria vyresniame amžiuje. Jei yra šlapimo srovės sutrikimų, tai gali reikšti, kad pagrindinė priežastis susijusi su prostatos liauka.
Cistitas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jei jų sveikata silpna. Šlapimo pūslės kateteriai ir tam tikros šlapimo takų operacijos taip pat gali padidinti cistito riziką.
Cistitas vaikams
Cistitas vaikams visada turi būti ištirtas, nes jis gali reikšti rimtesnę būklę, tokią kaip šlapimo refliuksas (dar vadinamas vezikoureteriniu refliuksu). Tai šlapimo pūslės vožtuvo problema, dėl kurios šlapimas gali grįžti į inkstus.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Jei įtariate, kad turite šlapimo pūslės infekciją, turėtumėte pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu. Norint diagnozuoti šlapimo pūslės uždegimą (cistitą), paprastai reikės pateikti šlapimo mėginį. Jūsų šlapimas bus surinktas steriliame (švariame) indelyje jūsų gydytojo kabinete. Patartina vengti šlapinimosi prieš apsilankymą, kad galėtumėte pateikti mėginį vizito metu.
Dažniausiai atliekami du šlapimo tyrimai:
- Šlapimo analizė: Šis tyrimas tikrina šlapimo išvaizdą, koncentraciją ir turinį.
- Šlapimo pasėlis: Šis tyrimas nustato, kokios rūšies bakterijos sukelia infekciją ir kokiems antibiotikams bakterijos yra jautrios.
Jei šlapimo pūslės infekcijos kartojasi, jūsų gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip inkstų vaizdiniai tyrimai arba cistoskopija, kuri naudoja specialų prietaisą, leidžiantį apžiūrėti šlapimo pūslės vidų.
Kaip gydomas šlapimo pūslės uždegimas?
Šlapimo pūslės infekcija dažniausiai gydoma antibiotikais. Gydytojas skirs antibiotiką pagal bakterijų tipą, nustatytą šlapimo tyrimų metu. Norint tinkamai išgydyti infekciją, svarbu išgerti visus gydytojo paskirtus antibiotikus.
Dažniausiai naudojami antibiotikai apima:
- Nitrofurantoiną
- Sulfonamidus (sulfa vaistus)
- Amoksiciliną
- Cefalosporinus
- Trimethoprim/sulfametoksazolą (Bactrim®)
- Chinolonus, tokius kaip ciprofloksacinas (Cipro®)
Ilgalaikė cistito prevencija
Kai kurioms moterims po vieno cistito epizodo šlapimo sistema gali įgyti tam tikrą imunitetą, ir tolesni atvejai būna reti. Tačiau kitoms moterims cistitas gali kartotis reguliariai.
Nors šie patarimai ne visada pagrįsti moksliniais tyrimais, kai kurios moterys rado naudos iš šių prevencijos būdų:
- Eikite į tualetą šlapintis iš karto, kai pajaučiate norą, o ne ilgai laikykitės.
- Gerkite daug vandens kasdien, kad išvalytumėte šlapimo sistemą.
- Po tualeto nusivalykite nuo priekio į galą (nuo šlaplės iki išangės).
- Prieš lytinius santykius nusiplaukite genitalijas ir paprašykite, kad partneris padarytų tą patį.
- Šlapinkitės po lytinių santykių.
- Dėvėkite medvilninius apatinius, o ne nailoninius.
- Venkite nailoninių pėdkelnių, aptemptų kelnių ar džinsų.
- Nenaudokite kvepiančių muilų, talko miltelių ar dezodorantų genitalijų srityje.
- Venkite burbulinių vonių.
- Nedelsiant gydykite makšties infekcijas, tokias kaip pienligė ar trichomonozė, nes šie organizmai gali skatinti cistitą.
Spanguolės cistitui prevencijai
Spanguolės, dažniausiai vartojamos spanguolių sulčių pavidalu, ilgą laiką buvo naudojamos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) prevencijai. Spanguolėse yra medžiaga, kuri gali padėti užkirsti kelią E. coli bakterijų prisitvirtinimui prie šlapimo takų gleivinės ląstelių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad spanguolių sultys neturi reikšmingos naudos ŠTI prevencijai, be to, dauguma žmonių negali ilgai vartoti šių sulčių.
Jei vartojate spanguolių sultis, praneškite apie tai savo šeimos gydytojui, nes tai gali paveikti kai kurių antibiotikų veiksmingumą.
Kaip galima išvengti šlapimo pūslės uždegimo (cistito)?
Cistitą dažnai galima išvengti, įgyvendinant sveikus gyvenimo būdo įpročius. Štai keletas rekomendacijų:
- Laikykitės geros higienos įpročių: Užtikrinkite tinkamą higieną (šluostymasis iš priekio į galą) ir aktyviai gydykite vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.
- Gerkite pakankamai skysčių: Padidinkite skysčių suvartojimą, kad padėtumėte išplauti bakterijas iš šlapimo pūslės.
- Estrogeno kremas moterims po menopauzės: Po menopauzės moterims keičiasi makšties audiniai, o gerosios makšties bakterijos, kurios natūraliai kolonizuoja makštį, negali išlikti. Tai gali leisti bakterijoms kolonizuotis ir sukelti šlapimo pūslės infekcijas. Norint atkurti gerąją bakterijų pusiausvyrą, gali prireikti vietinio estrogeno kremo. Pasitarkite su savo gydytoju, ar vietinis estrogeno kremas tinka jums.
- Kontracepcijos keitimas: Jei dažnai patiriate šlapimo pūslės infekcijas ir šlapimo takų infekcijas (ŠTI), verta apsvarstyti kontracepcijos metodų keitimą. Moterims, kurios naudoja diafragmą ar spermicidą, rizika susirgti infekcijomis yra didesnė. Jei reikia, lytinių santykių metu naudokite vandens pagrindo lubrikantą.
- Papildai: Yra nereceptinių papildų, tokių kaip D-manozė ir spanguolės, kurie gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Jei dažnai patiriate ŠTI ar šlapimo pūslės infekcijas, pasitarkite su gydytoju dėl šių galimybių ir sukurkite planą, kaip geriausiai apsisaugoti nuo infekcijų.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją
