Tachikardija: simptomai, gydymas ir rizikos

Tachikardija – tai sutrikęs širdies ritmas, priskiriamas aritmijoms. Šios būklės metu ramybės būsenoje širdis susitraukia dažniau nei 100 kartų per minutę. Tokie pagreitėję susitraukimai gali trukti nuo kelių akimirkų iki kelių valandų. Sveikam žmogui, kai jis nėra fiziškai aktyvus, įprastas širdies ritmas paprastai svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę.

Kai širdis plaka pernelyg greitai, tarp susitraukimų ji nespėja pakankamai prisipildyti kraujo. Dėl to gali sumažėti kraujo ir deguonies tiekimas visiems organizmo audiniams. Tokia situacija laikoma pavojinga, jei širdis nebesugeba patenkinti organizmo poreikių.

Tachikardijos tipai

Kai kurios tachikardijos formos gali kartotis periodiškai ir būti sunkesnės eigos. Vieni šio ritmo sutrik Reid. Sutrikimai yra lengvi, kiti – vidutinio sunkumo ar potencialiai žalingi. Medicinos specialistas gali nustatyti konkrečią tachikardijos rūšį ir parinkti tinkamą būklės valdymo strategiją.

Tachikardija gali išsivystyti bet kurioje iš keturių širdies kamerų. Ji atsiranda tada, kai sutrinka širdies elektrinių impulsų generavimas ar perdavimas.

Pagrindinės tachikardijos rūšys

Supraventrikulinės tachikardijos

Šio tipo tachikardijos prasideda prieširdžiuose, kurie yra viršutinės širdies kameros. Prie jų priskiriami tokie sutrikimai kaip prieširdžių virpėjimas ar priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai.

Susiję įrašai

Skilvelinės tachikardijos

Skilvelinės tachikardijos kyla apatinėse širdies kamerose – skilveliuose. Šiai grupei priklauso tokios būklės kaip skilvelių virpėjimas ar specifinė ritmo sutrikimo forma, vadinama Torsades de Pointes.

Kokie yra simptomai?

Ne visi asmenys, kuriems pasireiškia tachikardija, jaučia aiškius požymius. Kai kuriems žmonėms simptomų visai nebūna, o kiti gali patirti įvairaus intensyvumo negalavimus – nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pasitaikantys tachikardijos požymiai yra šie:

Padažnėjęs širdies plakimas
Dusulys arba oro trūkumo jausmas
Skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje
Stiprus ar nereguliarus širdies plakimo jutimas
Galvos svaigimas
Silpnumo arba nestabilumo pojūtis
Sąmonės netekimas
Pykinimas
Nuovargis ir energijos stoka

Kas sukelia tachikardiją?

Įprastai širdies ritmą reguliuoja elektriniai impulsai, sklindantys iš sinusinio mazgo, esančio širdyje. Šie signalai lemia, kaip dažnai širdis susitraukia. Tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, patyrus išgąstį, stiprias emocijas, nerimą ar fizinio krūvio metu, impulsai gali būti siunčiami dažniau. Tokiais atvejais atsiranda vadinamoji sinusinė tachikardija, kuri paprastai išnyksta žmogui nusiraminus arba pailsėjus.

Padažnėjęs širdies ritmas taip pat gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų vartojimu, rūkymu, per dideliu kofeino ar alkoholio kiekiu.

Dažniausios tachikardijos priežastys

Tachikardiją gali sukelti įvairūs veiksniai, tarp jų:

Psichologinė ar emocinė įtampa
Skysčių trūkumas organizme
Padidėjęs kraujospūdis
Kiti širdies sutrikimai, pavyzdžiui, vainikinių arterijų liga
Sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje
Nėštumas
Mažakraujystė

Kokie yra rizikos veiksniai?

Tam tikros aplinkybės ir sveikatos būklės gali padidinti tachikardijos atsiradimo tikimybę. Prie rizikos veiksnių priskiriami:

Tachikardijos atvejai šeimoje
Antsvoris arba nutukimas
Cukrinis diabetas
Inkstų ar plaučių ligos
Negydomi skydliaukės veiklos sutrikimai
Kai kurie vaistai, įskaitant antiaritminius preparatus ir antidepresantus

Kokios gali būti šios būklės komplikacijos?

Negydoma tachikardija, ypač tam tikros jos formos, gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. Ilgainiui ši būklė gali sutrikdyti inkstų, kepenų ar širdies veiklą. Taip pat tachikardija didina šių komplikacijų riziką:

Kraujo krešulių susidarymas
Insultas
Širdies infarktas
Kardiomiopatija, kai nusilpsta širdies raumuo
Staigus širdies sustojimas

Kaip diagnozuojama tachikardija?

Tachikardijos nustatymas prasideda nuo išsamios paciento sveikatos būklės analizės. Medicinos specialistas surenka informaciją apie anksčiau buvusias ligas, simptomus bei šeimos ligų istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą. Siekiant tiksliai įvertinti širdies ritmą ir nustatyti galimus sutrikimus, dažnai skiriami papildomi tyrimai.

Diagnostiniai tyrimai

Tachikardijai patvirtinti ar jos tipui nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:

Elektrokardiograma, leidžianti įvertinti širdies elektrinį aktyvumą
Holterio monitoravimas arba kiti nešiojami širdies ritmo stebėjimo prietaisai
Pakreipto stalo testas, skirtas ištirti organizmo reakciją į kūno padėties pokyčius
Fizinio krūvio mėginys, padedantis įvertinti širdies darbą fizinio aktyvumo metu
Elektrofiziologinis tyrimas, kurio metu analizuojami širdies elektrinių impulsų keliai
Echokardiografija, leidžianti įvertinti širdies struktūrą ir funkciją
Kraujo tyrimai, padedantys nustatyti galimas gretutines būkles
Genetiniai tyrimai, jei įtariamas paveldimas širdies ritmo sutrikimas
Širdies vaizdiniai tyrimai, skirti detalesniam širdies būklės įvertinimui

Kaip gydoma tachikardija?

Tachikardijos gydymas dažniausiai grindžiamas medicininėmis procedūromis ir vaistais. Parenkamas gydymo būdas priklauso nuo konkrečios tachikardijos formos bei ją sukėlusių priežasčių. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į širdies būklę ir bendrą sveikatą.

Gydymo procedūros

Tam tikrais atvejais gali būti taikomos įvairios intervencinės ar nemedikamentinės priemonės, skirtos širdies ritmui normalizuoti:

Vagaliniai manevrai, padedantys sulėtinti širdies ritmą stimuliuojant nervų sistemą
Kateterinė abliacija, kurios metu sunaikinami sutrikusį ritmą sukeliantys širdies audiniai
Kardioversija, naudojama širdies ritmui atkurti elektros impulsu
Implantuojamas širdies defibriliatorius, skirtas pavojingiems ritmo sutrikimams koreguoti
Širdies stimuliatorius, palaikantis stabilų širdies ritmą
Kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo procedūra, taikoma tam tikrais prieširdžių virpėjimo atvejais

Vaistinis gydymas

Be procedūrų, gydytojai dažnai skiria vaistus, padedančius kontroliuoti širdies ritmą ar sumažinti komplikacijų riziką. Dažniausiai naudojamos šios vaistų grupės:

Beta adrenoblokatoriai
Kalcio kanalų blokatoriai
Kalio kanalų blokatoriai
Natrio kanalų blokatoriai
Antiaritminiai vaistai
Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, ypač esant prieširdžių virpėjimui

Skubios situacijos

Tam tikromis aplinkybėmis, kai tachikardija sukelia gyvybei pavojingą būklę, gali prireikti neatidėliotinų gaivinimo priemonių, įskaitant širdies ir plaučių gaivinimą.

Ko galima tikėtis sergant tachikardija?

Patirtis sergant tachikardija labai priklauso nuo konkrečios jos formos. Vieniems žmonėms ši būklė sukelia tik nežymius, nepavojingus pojūčius, kitiems gali pasireikšti itin pavojingi, gyvybei grėsmingi simptomai, ypač esant skilvelinei tachikardijai ar skilvelių virpėjimui. Tarp šių kraštutinumų egzistuoja ir vidutinio sunkumo būklės. Vaistai bei kiti gydymo metodai dažnai padeda kontroliuoti per greitą širdies ritmą ir sumažinti simptomų intensyvumą.

Gydymo efektyvumui įvertinti kartais gali prireikti nešioti Holterio monitorių arba atlikti elektrofiziologinius tyrimus, kurie leidžia stebėti širdies ritmo pokyčius ir įvertinti, kaip organizmas reaguoja į paskirtą gydymą.

Kiek laiko gali trukti tachikardija?

Sinusinės tachikardijos atveju simptomai paprastai išnyksta tada, kai baigiasi ją sukėlęs emocinis ar fizinis veiksnys, pavyzdžiui, baimė, nerimas ar stiprus susijaudinimas. Daugeliu kitų tachikardijos formų atvejų greitas širdies ritmas linkęs kartotis, todėl dažniausiai reikalingas ilgalaikis gydymas vaistais arba intervencinės procedūros, padedančios išvengti simptomų atsinaujinimo.

Pavojingos tachikardijos formos savaime nepraeina. Tokiais atvejais būtina nuosekliai laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, reguliariai vartoti paskirtus vaistus, o kai kuriais atvejais atlikti medicinines procedūras, pavyzdžiui, kateterinę abliaciją.

Ar tachikardiją galima išgydyti?

Vaistai paprastai nepašalina pačios tachikardijos priežasties, tačiau jie veiksmingai padeda reguliuoti širdies ritmą ir sumažinti komplikacijų riziką. Tam tikrų tachikardijos tipų atveju ilgalaikį sprendimą gali suteikti abliacijos procedūra. Kai kuriais atvejais ji leidžia visiškai pašalinti ritmo sutrikimą.

Gyvenimas su tachikardija

Kaip pasirūpinti savimi?

Jeigu sveikatos priežiūros specialistas išmoko vagalinių manevrų, tam tikrose situacijose jie gali padėti sulėtinti širdies plakimą.

Kasdienėje veikloje savo būklę galima gerinti laikantis šių principų:

Kontroliuoti gretutines ligas, tokias kaip padidėjęs kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis
Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų vartojant paskirtus vaistus
Riboti gėrimų, kuriuose yra kofeino ir alkoholio, vartojimą
Atsisakyti tabako gaminių
Siekti individualiai tinkamo ir sveiko kūno svorio
Rinktis širdžiai palankią mitybą
Skirti dėmesio streso valdymui

Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?

Nustačius tachikardiją, paprastai planuojami reguliarūs kontroliniai vizitai. Tačiau į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei paskirti vaistai nepadeda arba atsiranda naujų, anksčiau nepatirtų simptomų.

Kada būtina vykti į skubios pagalbos skyrių?

Skubi medicinos pagalba reikalinga nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

Sunkumas kvėpuojant
Stiprus ar neįprastai intensyvus širdies plakimas
Skausmas krūtinės srityje
Alpimo jausmas arba stiprus galvos svaigimas

Taip pat būtina kuo skubiau suteikti pagalbą asmeniui, kuris netenka sąmonės ar staiga sukrenta dėl skilvelių virpėjimo. Tokiais atvejais iki atvykstant greitosios pagalbos medikams būtinas širdies ir plaučių gaivinimas.