SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Tuberkuliozė (TBC)

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 16 sausio
Kategorija Ligos
0
Tuberkuliozė
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

viršutinės pilvo dalies išvarža

viršutinės pilvo dalies išvarža

2026 3 balandžio
Alergija kofeinui

Alergija kofeinui

2026 3 balandžio

Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda

2026 3 balandžio

Kaip atrodo įprasta tinklainė ir kaip – sergant diabetine retinopatija

2026 3 balandžio

Tuberkuliozė (TB) yra liga, kurią sukelia bakterinė infekcija. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius, tačiau bakterijos gali išplisti ir į kitas organizmo vietas, pavyzdžiui, stuburą, galvos smegenis ar inkstus.

Turinys
  1. 1.Aktyvi ir latentinė tuberkuliozė
  2. 2.Imuninės sistemos vaidmuo
  3. 3.Tuberkuliozės simptomai
  4. 4.Tuberkuliozės priežastys
  5. 5.Tuberkuliozės formos
  6. 6.Kaip plinta tuberkuliozė
  7. 7.Rizikos veiksniai
  8. 8.Aktyvios tuberkuliozės išsivystymo rizika
  9. 9.Kaip diagnozuojama tuberkuliozė
    • 9.1Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai
  10. 10.Kaip gydoma tuberkuliozė
  11. 11.Vaistai nuo tuberkuliozės
  12. 12.Sveikimo trukmė
  13. 13.Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
  14. 14.Ar galima išvengti tuberkuliozės
  15. 15.Ar egzistuoja vakcina nuo tuberkuliozės
  16. 16.Šaltiniai

Aktyvi ir latentinė tuberkuliozė

Ne visi žmonės, užsikrėtę tuberkulioze, suserga. Jei organizme yra TB bakterijų, bet nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai, ši būklė vadinama neaktyvia arba latentine tuberkulioze. Tokiu atveju bakterijos išlieka organizme neaktyvios, tarsi „užmigusios”.

Didelė dalis žmonių turi latentinę tuberkuliozės formą. Kai kuriais atvejais infekcija gali išlikti visą gyvenimą ir niekada neperaugti į aktyvią ligos stadiją, nesukeldama jokių simptomų ir nesutrikdydama kasdienės veiklos.

Imuninės sistemos vaidmuo

Latentinė tuberkuliozė gali tapti aktyvi tada, kai nusilpsta imuninė sistema. Susilpnėjęs organizmo atsakas ne visuomet pajėgia kontroliuoti bakterijų dauginimąsi, todėl infekcija gali suaktyvėti ir sukelti ligos simptomus. Tokiais atvejais tuberkuliozė pradeda progresuoti ir reikalauja medicininio įvertinimo bei gydymo.

Tuberkuliozės simptomai

Aktyvios tuberkuliozės požymiai gali būti įvairūs ir dažniausiai vystosi palaipsniui. Dažniausi simptomai:

  • Užsitęsęs stiprus kosulys, trunkantis ilgiau nei dvi savaites
  • Skausmas krūtinės srityje
  • Kraujo arba skreplių (gleivių) atkosėjimas
  • Nuolatinis nuovargis ar bendras silpnumas
  • Sumažėjęs apetitas
  • Kūno svorio kritimas
  • Šaltkrėtis
  • Padidėjusi kūno temperatūra
  • Gausus prakaitavimas nakties metu

Esant latentinei (neaktyviai) tuberkuliozei, ligos simptomų nebūna. Tačiau tokiais atvejais tyrimai gali parodyti teigiamą tuberkuliozės testą.

Tuberkuliozės priežastys

Tuberkuliozę sukelia bakterijos Mycobacterium tuberculosis. Šie mikroorganizmai plinta oru ir, patekę į kvėpavimo takus, dažniausiai pažeidžia plaučius. Tam tikromis aplinkybėmis bakterijos gali išplisti ir į kitus organus bei audinius.

Tuberkuliozės formos

Dažniausiai pasitaikanti ligos forma yra plaučių tuberkuliozė. Vis dėlto bakterijos gali paveikti ir kitas kūno sistemas – tokia liga vadinama ekstrapulmonine tuberkulioze.

Taip pat gali pasireikšti miliarioji tuberkuliozė, kai infekcija išplinta po visą organizmą. Ši forma gali sukelti šias būkles:

  • Meningitą – galvos smegenų dangalų uždegimą
  • Poto ligą, dar vadinamą stuburo tuberkulioze arba tuberkulioziniu spondilitu
  • Adisono ligą – antinksčių funkcijos sutrikimą
  • Hepatitą – kepenų audinio uždegimą
  • Skrofuliozę – kaklo limfmazgių padidėjimą

Kaip plinta tuberkuliozė

Tuberkuliozė perduodama tada, kai asmuo, sergantis aktyvia plaučių tuberkulioze, kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja ar juokiasi. Užkrečiami yra tik tie žmonės, kurių plaučiuose vyksta aktyvus infekcinis procesas.

Dažniausiai užsikrėsti galima tik ilgą laiką būnant arti sergančiojo. Dauguma žmonių, įkvėpusių tuberkuliozės bakterijų, geba jas suvaldyti – bakterijų dauginimasis sustabdomas, o infekcija pereina į latentinę stadiją.

Rizikos veiksniai

Didesnė rizika susidurti su tuberkuliozės sukėlėjais kyla, jei asmuo:

  • Gyvena ar dirba kolektyvinėse aplinkose, kuriose lengviau plinta infekcijos, pavyzdžiui, įkalinimo įstaigose, slaugos namuose, prieglaudose ar sveikatos priežiūros įstaigose
  • Dirba mikobakteriologijos laboratorijoje
  • Ilgą laiką gyveno regionuose, kur tuberkuliozė paplitusi dažniau, įskaitant Lotynų Ameriką, Karibų regioną, Afriką, Aziją, Rytų Europą ar Rusiją
  • Turėjo artimą kontaktą su asmeniu, kuriam nustatyta arba įtariama tuberkuliozė

Aktyvios tuberkuliozės išsivystymo rizika

Tikimybė, kad latentinė infekcija pereis į aktyvią ligos formą, padidėja, jei asmuo:

  • Vartoja intraveninius narkotikus
  • Turi nesubrendusią, nusilpusią ar pažeistą imuninę sistemą, įskaitant kūdikius ir vaikus
  • Sergа inkstų ligomis, diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis
  • Yra patyręs organų transplantaciją
  • Gydomas chemoterapija dėl onkologinės ligos

Kaip diagnozuojama tuberkuliozė

Tuberkuliozės nustatymas atliekamas pasitelkiant kelis medicininius tyrimus ir vertinant bendrą paciento sveikatos būklę. Sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai taiko odos arba kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar organizmas yra susidūręs su tuberkuliozės bakterijomis.

Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai

Priklausomai nuo situacijos ir tyrimų rezultatų, gali būti reikalingi papildomi diagnostikos metodai, siekiant patvirtinti ligą arba įvertinti jos išplitimą:

  • Laboratoriniai skreplių ir plaučių skysčio tyrimai, leidžiantys nustatyti tuberkuliozės bakterijas
  • Krūtinės ląstos rentgenograma, naudojama plaučių pakitimams įvertinti
  • Kompiuterinė tomografija (KT), suteikianti detalesnį vaizdą apie plaučių ir kitų organų būklę

Šių tyrimų derinys padeda gydytojams tiksliai nustatyti tuberkuliozės buvimą, jos formą ir ligos aktyvumą.

Kaip gydoma tuberkuliozė

Tuberkuliozės gydymas grindžiamas specifinių antibiotikų vartojimu. Sveikatos priežiūros specialistai taiko gydymą tiek aktyviai, tiek latentinei tuberkuliozės formai. Dažniausiai skiriamas ne vienas vaistas, o kelių medikamentų derinys, siekiant visiškai sunaikinti infekciją.

Gydymas yra ilgalaikis ir paprastai trunka kelis mėnesius. Vaistus būtina vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Net ir savijautai pagerėjus, gydymo nutraukti negalima, nes nebaigtas kursas gali lemti bakterijų išlikimą organizme ir ligos atsinaujinimą. Visos paskirtos vaistų schemos užbaigimas yra esminė sėkmingo gydymo sąlyga.

Vaistai nuo tuberkuliozės

Gydytojas, atsižvelgdamas į ligos formą ir paciento būklę, gali paskirti vieną ar kelis iš šių vaistų:

  • Izoniazidas (Hyzyd®)
  • Rifampicinas (Rifadin®)
  • Etambutolis (Myambutol®)
  • Pirazinamidas (Zinamide®)
  • Rifapentinas (Priftin®)

Sveikimo trukmė

Pirmieji pagerėjimo požymiai, tokie kaip didesnis energijos lygis ar sumažėję simptomai, dažnai pasireiškia po kelių gydymo savaičių. Tačiau tai nereiškia, kad infekcija jau pašalinta. Visas gydymo kursas paprastai trunka nuo šešių iki devynių mėnesių, per kuriuos vaistus reikia vartoti nuosekliai ir be pertraukų.

Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą

Jei asmuo turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiu žmogumi, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas paaiškins, kokie tyrimai reikalingi ir kada juos atlikti. Ypač svarbu išsitirti, jei atsirado tuberkuliozei būdingų simptomų, nes liga gali būti perduodama kitiems žmonėms.

Gydymo metu būtina informuoti gydytoją apie bet kokius pastebėtus šalutinius poveikius. Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali būti rimtos, todėl jų ignoruoti negalima.

Ar galima išvengti tuberkuliozės

Tuberkuliozės užsikrėtimo ir jos plitimo riziką galima sumažinti laikantis tam tikrų prevencinių priemonių. Kasdieniai įpročiai ir atsakingas elgesys turi reikšmingą įtaką infekcijos kontrolei:

  • Dažnas ir kruopštus rankų plovimas
  • Kosėjimas į sulenktą alkūnę arba burnos pridengimas kosint
  • Artimo kontakto su kitais žmonėmis vengimas, ypač jei yra ligos požymių
  • Visų paskirtų vaistų vartojimas tiksliai pagal gydytojo nurodymus
  • Negrįžimas į darbą ar ugdymo įstaigą tol, kol sveikatos priežiūros specialistas nepatvirtina, kad tai saugu

Gydymo įstaigose ypač svarbios infekcijų kontrolės priemonės. Siekiant užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui ligoninėse, didžiausią reikšmę turi tinkama patalpų ventiliacija ir individualių apsaugos priemonių naudojimas.

Ar egzistuoja vakcina nuo tuberkuliozės

Kai kuriose valstybėse taikoma vakcinacija nuo tuberkuliozės. Naudojama vakcina vadinama Bacillus Calmette-Guerin (BCG). Ji daugiausia skiriama vaikams tose šalyse, kuriose tuberkuliozė yra plačiai paplitusi ir kelia didelę visuomenės sveikatos riziką.

Šaltiniai

Amerikos plaučių asociacija. Šiam straipsniui buvo peržiūrėti keli informaciniai puslapiai. Tuberkuliozė: pagrindinė informacija. http://www.lung.org/lung-health-and-diseases/lung-disease-lookup/tuberculosis/learn-about-tuberculosis.html

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. Šiam straipsniui buvo peržiūrėti keli informaciniai puslapiai. Tuberkuliozė (TB) https://www.cdc.gov/tb/

Vakarų Australijos vyriausybė. Vaistai tuberkuliozei gydyti. https://www.healthywa.wa.gov.au/Articles/J_M/Medications-to-treat-tuberculosis

„Merck” vartotojų vadovas. Šiam straipsniui buvo peržiūrėti keli informaciniai puslapiai. Greiti faktai: tuberkuliozė ir raupsai – tuberkuliozė. https://www.merckmanuals.com/home/quick-facts-infections/tuberculosis-and-leprosy/tuberculosis-tb

„The Truth About TB”. Šiam straipsniui buvo peržiūrėti keli informaciniai puslapiai. Tuberkuliozės gydymas. https://www.thetruthabouttb.org/treatment/

Pasaulio sveikatos organizacija. Šiam straipsniui buvo peržiūrėti keli informaciniai puslapiai. Tuberkuliozė. https://www.who.int/health-topics/tuberculosis

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

viršutinės pilvo dalies išvarža
Ligos

viršutinės pilvo dalies išvarža

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 3 balandžio
Alergija kofeinui
Ligos

Alergija kofeinui

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 3 balandžio
Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda
Ligos

Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda

Paskelbė Erika Kazlauskaitė
2026 3 balandžio
Kitas įrašas
Ureaplazmozė

Ureaplasma

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Burnos vėžys

Burnos vėžio požymiai

2026 19 sausio
viršutinės pilvo dalies išvarža

viršutinės pilvo dalies išvarža

2026 3 balandžio
Alergija kofeinui

Alergija kofeinui

2026 3 balandžio
Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda

Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda

2026 3 balandžio
Kaip atrodo įprasta tinklainė ir kaip – sergant diabetine retinopatija

Kaip atrodo įprasta tinklainė ir kaip – sergant diabetine retinopatija

2026 3 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • viršutinės pilvo dalies išvarža
  • Alergija kofeinui
  • Kodėl uodai negali platinti ŽIV ir kokius virusus jie perduoda

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.