Tuberkuliozė yra sunki liga, kuri dažniausiai paveikia plaučius. Ją sukelia tam tikros rūšies bakterijos.
Kaip plinta tuberkuliozė?
Tuberkuliozės bakterijos perduodamos, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudėja ar dainuoja. Tokiu būdu į orą patenka smulkios lašelės su ligos sukėlėjais. Kiti žmonės, įkvėpdami šiuos lašelius, gali užsikrėsti, o bakterijos patenka į plaučius.
Tuberkuliozė lengvai plinta vietose, kur susirenka daug žmonių arba kur gyvenimo sąlygos yra ankštos. Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, turi didesnę riziką susirgti tuberkulioze nei tie, kurių imuninė sistema veikia įprastai.
Tuberkuliozė gydoma antibiotikais, tačiau kai kurios bakterijų rūšys tapo atsparios gydymui.
Tuberkuliozės simptomai
Kai tuberkuliozės bakterijos išlieka gyvos ir dauginasi plaučiuose, atsiranda tuberkuliozės infekcija. Ši infekcija gali turėti tris stadijas, kurių simptomai skiriasi.
Pirminė tuberkuliozės infekcija
Pirmajai stadijai būdinga tai, kad imuninė sistema aptinka bakterijas ir bando jas sunaikinti. Kai kuriais atvejais bakterijos visiškai pašalinamos, tačiau kai kurios gali išgyventi ir toliau daugintis.
Dauguma žmonių šioje stadijoje nejaučia jokių simptomų. Kai kurie gali patirti į gripą panašius požymius, tokius kaip:
- Nedidelis karščiavimas
- Nuovargis
- Kosulys
Latentinė tuberkuliozės infekcija
Po pirminės infekcijos dažniausiai seka latentinė stadija. Imuninė sistema suformuoja apsauginę sienelę aplink bakterijas plaučiuose, neleisdama joms plisti. Kol imunitetas sugeba kontroliuoti bakterijas, jos lieka organizme, tačiau nesukelia jokių simptomų.
Aktyvi tuberkuliozės liga
Aktyvi tuberkuliozė prasideda, kai imuninė sistema nebegali sulaikyti bakterijų. Liga gali išplisti plaučiuose arba kituose kūno organuose. Aktyvi tuberkuliozė gali išsivystyti iškart po pirminės infekcijos arba po kelių mėnesių ar net metų latentinės infekcijos.
Plaučiuose išsivysčiusios aktyvios tuberkuliozės simptomai pasireiškia palaipsniui ir per kelias savaites stiprėja. Dažniausi požymiai:
- Kosulys
- Krauju arba gleivėmis pasruvęs atsikosėjimas
- Krūtinės skausmas
- Skausmas kvėpuojant ar kosint
- Karščiavimas
- Drebulys
- Naktinis prakaitavimas
- Svorio kritimas
- Apetito stoka
- Nuovargis
- Bendras silpnumas
Tuberkuliozės plitimas už plaučių ribų
Bakterijos gali išplisti į kitus kūno organus. Tokia būklė vadinama extrapulmonine tuberkulioze. Simptomai priklauso nuo to, kuri kūno dalis yra pažeista. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Karščiavimas
- Drebulys
- Naktinis prakaitavimas
- Svorio kritimas
- Apetito stoka
- Nuovargis
- Bendras negalavimas
- Skausmas infekcijos vietoje
Kai tuberkuliozė pažeidžia balso stygas, ji sukelia simptomus, panašius į tuos, kurie būdingi plaučių tuberkuliozei.
Tuberkuliozė gali paveikti:
- Inkstus
- Kepenis
- Smegenų ir nugaros smegenų skystį
- Širdies raumenis
- Lytinius organus
- Limfmazgius
- Kaulus ir sąnarius
- Odą
- Kraujagyslių sieneles
- Balso stygas
Tuberkuliozė vaikams
Vaikų tuberkuliozės simptomai priklauso nuo amžiaus:
- Paaugliai dažniausiai patiria tokius pačius simptomus kaip ir suaugusieji.
- Vaikai nuo 1 iki 12 metų gali turėti nuolatinį karščiavimą ir prarasti svorį.
-
Kūdikiai gali nepriaugti svorio ir vystytis ne taip, kaip tikėtasi. Be to, gali pasireikšti smegenų ir nugaros smegenų skysčio uždegimo simptomai:
- Lėtas judėjimas ar vangumas
- Neįprastas irzlumas
- Vėmimas
- Blogas apetitas
- Išsipūtęs momenėlis
- Silpni refleksai
Tuberkuliozės priežastys
Tuberkuliozę sukelia bakterija, vadinama Mycobacterium tuberculosis.
Žmonės, sergantys aktyvia tuberkulioze plaučiuose arba balso stygose, gali perduoti ligą kitiems. Jie į aplinką išskiria smulkias lašeles su bakterijomis, kai kalba, dainuoja, juokiasi, kosėja ar čiaudi. Kiti žmonės gali užsikrėsti įkvėpdami šias lašeles.
Liga lengviau plinta uždarose patalpose, kur žmonės ilgą laiką būna kartu. Todėl tuberkuliozė dažniau pasireiškia vietose, kur žmonės gyvena arba dirba glaudžiai vienas šalia kito. Taip pat liga lengviau plinta didelėse žmonių susibūrimo vietose.
Asmenys, turintys latentinę tuberkuliozės infekciją, negali perduoti ligos kitiems. Be to, žmogus, kuris pradeda vartoti vaistus nuo aktyvios tuberkuliozės, dažniausiai tampa nebekelia užsikrėtimo rizikos jau po 2-3 savaičių gydymo.
Atsparumas vaistams
Kai kurios tuberkuliozės bakterijos tapo atsparios vaistams. Tai reiškia, kad anksčiau veiksmingi vaistai dabar nebegali išgydyti ligos.
Šis atsparumas atsiranda iš dalies dėl natūralių bakterijų genetinių pokyčių. Kai kurių bakterijų mutacijos gali suteikti joms galimybę išgyventi net esant antibiotikų poveikiui. Jei bakterijos išgyvena, jos gali toliau daugintis.
Jeigu antibiotikai vartojami netinkamai arba nepavyksta visiškai sunaikinti bakterijų, atsparios bakterijų padermės gali įsitvirtinti ir daugintis. Jei tokios bakterijos perduodamos kitiems žmonėms, atsiranda naujų atsparių tuberkuliozės formų.
Veiksniai, dėl kurių gali išsivystyti vaistams atspari tuberkuliozė:
- Žmonės nevartojo vaistų pagal gydytojo nurodymus arba nutraukė gydymą per anksti.
- Buvo paskirtas netinkamas gydymo planas.
- Nebuvo prieinami reikalingi vaistai.
- Vaistų kokybė buvo prasta.
- Organizmas netinkamai įsisavino vaistus.
Rizikos veiksniai susiję su tuberkulioze
Tuberkulioze gali užsikrėsti bet kas, tačiau tam tikri veiksniai padidina infekcijos riziką. Kiti veiksniai didina tikimybę, kad infekcija taps aktyvia tuberkulioze.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja atlikti tuberkuliozės tyrimą žmonėms, kurie turi padidėjusią infekcijos arba aktyvios ligos riziką. Jei turite vieną ar kelis iš šių rizikos veiksnių, verta pasitarti su gydytoju.
Tuberkuliozės infekcijos rizika
Tam tikros gyvenimo ar darbo sąlygos palengvina tuberkuliozės perdavimą. Riziką užsikrėsti didina:
- Gyvenimas kartu su žmogumi, sergančiu aktyvia tuberkulioze.
- Gyvenimas ar kelionės į šalis, kur tuberkuliozė yra paplitusi, pavyzdžiui, į kai kurias Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis.
- Gyvenimas ar darbas vietose, kur žmonės gyvena ankštai, pavyzdžiui, kalėjimuose, slaugos namuose, benamių prieglaudose.
- Gyvenimas bendruomenėje, kuri laikoma didelės tuberkuliozės rizikos zona.
- Darbas sveikatos priežiūros srityje su didelės rizikos pacientais.
Aktyvios tuberkuliozės rizika
Silpna imuninė sistema didina tikimybę, kad tuberkuliozės infekcija taps aktyvia liga. Riziką didina šios būklės ir veiksniai:
- ŽIV/AIDS
- Cukrinis diabetas
- Sunkus inkstų nepakankamumas
- Galvos, kaklo ir kraujo vėžys
- Prasta mityba arba labai mažas kūno svoris
- Vėžio gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija
- Imunosupresiniai vaistai po organų persodinimo
- Ilgalaikis gydymas steroidais
- Nelegalių injekcinių narkotikų vartojimas
- Alkoholio vartojimo sutrikimai
- Rūkymas ir kitų tabako gaminių vartojimas
Amžius ir tuberkuliozė
Tuberkuliozės infekcijos perėjimo į aktyvią ligą rizika priklauso nuo amžiaus:
- Vaikai iki 5 metų – didžiausia rizika yra kūdikiams iki 2 metų. Šioje amžiaus grupėje tuberkuliozė dažnai sukelia pavojingus uždegimus smegenų ir nugaros smegenų skystyje (meningitą).
- 15-25 metų amžiaus asmenys – ši grupė turi didesnę riziką susirgti sunkia plaučių tuberkuliozės forma.
- Vyresni nei 65 metų žmonės – senstant imuninė sistema silpnėja, todėl šiame amžiuje aktyvios tuberkuliozės rizika didėja. Be to, tuberkuliozė gali būti sunkiau išgydoma.
Tuberkuliozės prevencija
Jeigu tyrimas parodo, kad turite latentinę tuberkuliozės infekciją, gali prireikti vartoti vaistus, kad būtų išvengta aktyvios ligos išsivystymo.
Ligos plitimo prevencija
Jei sergate aktyvia tuberkulioze, būtina imtis priemonių, kad neperduotumėte infekcijos kitiems. Gydymas trunka nuo keturių iki devynių mėnesių, priklausomai nuo paskirtų vaistų. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir išgerti visus vaistus visą paskirtą laiką.
Pirmąsias 2-3 gydymo savaites vis dar galite perduoti ligą kitiems žmonėms. Siekiant apsaugoti aplinkinius, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
- Likite namuose. Venkite lankytis darbe, mokykloje ar kitose viešose vietose.
- Izoliuokitės namuose. Stenkitės kuo mažiau bendrauti su kitais šeimos nariais, miegokite atskiroje patalpoje.
- Vėdinkite patalpas. Tuberkuliozės bakterijos lengviau plinta uždarose, prastai vėdinamose vietose. Jei lauke nėra labai šalta, atidarykite langus. Naudokite ventiliatorių, kad išpūstumėte užterštą orą. Jei turite kelis langus, vieną ventiliatorių nukreipkite į lauką, o kitą – į vidų, kad oras geriau cirkuliuotų.
- Dėvėkite apsauginę kaukę. Būkite su kauke, kai tenka bendrauti su kitais žmonėmis. Paprašykite šeimos narių taip pat dėvėti kaukes.
- Uždenkite burną ir nosį. Čiaudint ar kosint prisidenkite burną servetėle. Panaudotas servetėles nedelsiant išmeskite į uždarą maišelį ir iškart nusiplaukite rankas.
Skiepai
Šalyse, kuriose tuberkuliozė yra dažna, kūdikiai dažnai skiepijami bacile Calmette-Guérin (BCG) vakcina. Ji padeda apsaugoti kūdikius ir mažus vaikus nuo sunkių tuberkuliozės formų, kurios gali pažeisti smegenų ir nugaros smegenų skystį.
Tačiau ši vakcina nėra itin veiksminga apsaugant nuo plaučių tuberkuliozės, todėl ji nėra plačiai naudojama tose šalyse, kur tuberkuliozė nėra tokia paplitusi. Šiuo metu vykdomi tyrimai ir kuriamos naujos tuberkuliozės vakcinos, kurios ateityje gali suteikti geresnę apsaugą.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją