Viduriavimas – dažna ir daugeliui pažįstama virškinamojo trakto bėda, kuri gali užklupti dėl įvairių veiksnių: nuo žarnyną paveikiančių infekcijų iki gydymo ar net kasdienio maisto pokyčių. Dažni išmatų pasikeitimai bei nemalonūs pojūčiai visada sukelia įtampą – ypač kai sunku nuspėti, kiek laiko tai truks ir kokia to priežastis.
Kas yra viduriavimas?
Viduriavimas vadinamas tuomet, kai žmogus tuštinasi skystomis, vandeningomis išmatomis. Tai viena dažniausių organizmo reakcijų, kurią bent kartą ar net kelis per metus patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Dažniausiai ši būsena praeina per porą dienų ir apsiriboja keliomis kelionėmis į tualetą.
Nors daugeliu atvejų viduriavimas nėra pavojingas, kartais jis signalizuoja apie rimtesnę sveikatos problemą. Jis gali sukelti dehidrataciją arba sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą. Svarbu mokėti atskirti, kada galima palūkėti, o kada būtinas gydytojo pagalbos ieškojimas.
Viduriavimo rūšys
Viduriavimo pavojingumą ir gydymo būdus lemia jo trukmė. Skiriami keli tipai:
- Ūminis viduriavimas – trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Tai dažniausiai pasitaikantis tipas, kuris paprastai praeina savaime.
- Užsitęsęs viduriavimas – trunka apie dvi–keturias savaites.
- Lėtinis viduriavimas – trunkantis ilgiau nei keturias savaites arba pasikartojantis ilgu laikotarpiu. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali signalizuoti apie rimtesnę ligą.
Kaip dažnai pasitaiko viduriavimas?
Ši būklė yra itin paplitusi ir paliečia visų amžiaus grupių žmones. Suaugusieji dažniausiai viduriuoja bent kartą per metus, o vaikams ši bėda pasitaiko net dažniau – apie du kartus kasmet.
Viduriavimo priežastys
Viduriavimas gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių. Dažniausia priežastis – virusinė žarnyno infekcija, dar vadinama skrandžio gripu ar žarnyno užkrėtimu. Tačiau yra ir kiti kaltininkai:
- Infekcijos. Virusai, bakterijos ir parazitai gali sukelti žarnyno uždegimą, pasireiškiantį viduriavimu. Suaugusiųjų tarpe dažniausias kaltininkas – norovirusas, o vaikams – rotavirusas.
- Maisto toksinai ir užkratai. Netinkamai apdorotas maistas ar užterštas vanduo gali atnešti žarnynui pavojingų medžiagų, kurios sukelia viduriavimą. Keliautojų viduriavimas dažnai susijęs su bakterijomis naujoje aplinkoje.
- Vaistai. Gana dažnas tam tikrų vaistų pašalinis poveikis – viduriavimas. Antibiotikai ne tik naikina blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, o jų trūkumas žarnyne sukelia virškinimo sutrikimus. Viduriavimą taip pat gali išprovokuoti magnio turintys antacidiniai preparatai, kai kurie onkologiniai vaistai, o taip pat vidurius laisvinančių vaistų perdozavimas.
- Virškinimo sutrikimai. Netoleruojant laktozės ar fruktozės, organizmas prastai virškina šiuos cukrus, todėl atsiranda pilvo pūtimas ir viduriavimas. Sergant celiakija, organizmas sunkiai pasisavina kviečiuose esantį baltymą gliuteną, kas taip pat lemia viduriavimą.
- Lėtinės žarnyno ligos. Dirgliosios žarnos sindromas, opinis kolitas ar Krono liga dažnai pasireiškia viduriavimu, kurį kartais gali sustiprinti stresas.
- Žarnyno operacijos. Po chirurginių intervencijų žarnyne viduriavimas gali išsivystyti laikinai, kol virškinimo sistema prisitaiko vėl tinkamai įsisavinti maistines medžiagas ir formuoti išmatas.
Viduriavimo simptomai
Pagrindinis viduriavimo požymis – vandeningos arba labai minkštos išmatos. Kartu gali pasireikšti ir kiti nemalonūs simptomai:
- Žarnyno spazmai ar pilvo pūtimas.
- Staigus ir stiprus noras tuštintis.
- Pykinimas ar nemalonus skrandžio jausmas.
Šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas ir dažniausiai nereikalauja gydytojo apžiūros.
Sunkios eigos požymiai
Kartais viduriavimas signalizuoja apie rimtesnę sveikatos būklę, ypač jei atsiranda papildomų simptomų. Į gydytoją būtina kreiptis, jei kartu su viduriavimu pasireiškia:
- Karščiavimas.
- Stiprus skausmas pilve.
- Vėmimas.
- Kraujas arba gleivės išmatose.
- Kūno svorio mažėjimas, kuris rodo sutrikusį maistinių medžiagų pasisavinimą.
Taip pat atkreipkite dėmesį į dehidratacijos požymius pas save ar pas vaikus – tai galvos skausmas, išsausėjusi ir paraudusi oda, sumišimas, stiprus pykinimas ir vėmimas, silpnumas ar svaigulys, tamsus šlapimas, retesnis šlapinimasis arba mažiau nei šešios šlapios sauskelnės per dieną (kūdikiams), be ašarų verkiant.
Galimos komplikacijos
Didžiausia viduriavimo rizika – dehidratacija, kuri ypač pavojinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs. Apsunkinta skysčių pusiausvyra gali pagilinti sveikatos problemas: sutrikdyti inkstų veiklą ar net vesti prie rimtų padarinių, tokių kaip insultas ar infarktas.
Kaip nustatomas viduriavimas?
Dauguma atvejų vizitas pas gydytoją ir specialūs tyrimai nėra būtini. Kai simptomai itin stiprūs arba užsitęsia, gydytojas gali klausti apie sveikatos istoriją, nesenas keliones ar kontaktą su sergančiais asmenimis. Kartais reikalingi papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai, padedantys ieškoti galimų organizmo sutrikimų.
- Išmatų tyrimas – skatina ieškoti kraujo žymenų, bakterijų ar parazitų.
- Vandenilio kiekio kvėpavimo testas, jei įtariamas laktozės ar fruktozės netoleravimas.
- Viršutinės ir apatinės virškinimo sistemos endoskopija, jei būtina atmesti žarnyno opas ar auglius.
Viduriavimo gydymas
Lengvus atvejus dažniausiai galima įveikti namuose naudojant nereceptinius vaistus nuo viduriavimo. Jei simptomai negerėja ar liga sunkėja, gydytojas gali paskirti:
- Antibiotikus ar vaistus nuo parazitų, kai priežastis – infekcija.
- Vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti (pvz., sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis ar dirgliosios žarnos sindromu).
- Probiotikus – gerųjų bakterijų papildus, kurie padeda atstatyti žarnyno pusiausvyrą. Prieš pradėdami vartoti probiotikus ar kitus maisto papildus, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Ar galima palengvinti viduriavimą be vaistų?
Dažniausiai ūminį viduriavimą galima palengvinti ir paprastomis namų priemonėmis:
- Gerkite daug skysčių, ypač troškulį malšinkite vandeniu, praskiestomis sultimis be minkštimo, sultiniais ar sportiniais gėrimais (be kofeino). Svarbu atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus – jie reguliuoja organizmo skysčių pusiausvyrą.
- Rinkitės lengvai virškinamą, mažai skaidulų turintį maistą, kuris sutvirtina išmatas. Galite laikytis BRAT mitybos plano: bananai, virti ryžiai, obuolių tyrė ir skrudinta balta duona. Tinka ir virtos bulvės, makaronai, liesa mėsa ar žuvis, paukštiena be odos.
- Venkite kofeino ir alkoholio, nes šios medžiagos gali paskatinti tuštinimąsi ir padidinti dehidratacijos riziką.
- Apribokite produktus, kurie sukelia dujų kaupimąsi – pupelės, kopūstai, gazuoti gėrimai, alus, taip pat venkite stipriai apdorotų pieno produktų.
Kai kuriems po viduriavimo gali laikinai išsivystyti laktozės netoleravimas – tokiu atveju pieno produktų reikėtų vengti, kol būklė stabilizuosis.
Kaip sumažinti nemalonius pojūčius?
Dažnas tuštinimasis gali suerzinti odą aplink išeinamąją angą – ji tampa jautri, niežti ar net skauda. Palengvinti šiuos pojūčius gali padėti sėdimos vonelės su šiltu vandeniu. Nusausinkite odą švelniai patapšnodami rankšluosčiu, nenaudodami šiurkštaus trynimo. Naudokite vazeliną arba specialų kremą jautriai odai apsaugoti.
Vaikų ir kūdikių viduriavimas
Jei mažas vaikas ar kūdikis viduriuoja stipriai, pasitarkite su gydytoju. Nereceptiniai vaistai vaikams dažnai nėra tinkami ar net gali būti pavojingi. Vaikai daug greičiau netenka skysčių nei suaugusieji, todėl svarbiausia užtikrinti gerą hidrataciją. Rekomenduojami šie sprendimai:
- Maitinimas motinos pienu ar pritaikyta mišinėliu.
- Vyresniems vaikams tinka specialūs elektrolitų tirpalai.
Skysčių pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, todėl prieš pradedant naują gydymą visada verta pasitarti su gydytoju.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Nors ne visada galima išvengti viduriavimo, tam tikros paprastos priemonės leidžia sumažinti riziką:
- Laikykitės elementarių higienos taisyklių: kruopščiai plaukite rankas po tualeto ir prieš valgant ar ruošiant maistą, galima naudoti ir rankų dezinfekantą.
- Skiepai: itin svarbu vakcinuoti vaikus nuo rotaviruso, nes ši infekcija dažniausiai sukelia vaikų viduriavimą.
- Tinkamai laikykite maistą: nepalikite produktų netinkamoje temperatūroje, termiškai paruoškite mėsą bei kitus žalius gaminius, nevartokite pasibaigusio ar abejotino maisto.
- Keliaudami būkite budrūs: venkite nevirinto ar neatšaldyto vandens, nenaudokite ledukų iš nežinomo vandens šaltinio, nevalykite dantų krano vandeniu, vengite nepasterizuotų pieno ar vaisių sulčių produktų. Geriausia rinktis išpilstytą ar išvirusį vandenį.
- Keliaujant patariama vengti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, jūrų gėrybių, taip pat neplautų vaisių ir daržovių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai ieškokite profesionalios pagalbos, jei viduriavimas nepraeina per kelias dienas, jei pastebite karščiavimą, stiprų pilvo skausmą ar kraujo išmatose. Gydytojo dėmesio reikia ir atsiradus dehidratacijos požymiams, mat tinkama ir laiku suteikta pagalba gali apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.
