Žarnyno vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų Lietuvoje. Kasmet diagnozuojama apie 1500-1700 naujų atvejų. Tai sudaro apie 10% visų naujų vėžio susirgimų.
Deja, tik 30% atvejų nustatoma ankstyvose stadijose. Ankstyvoji diagnostika yra labai svarbi. Esant pirmai stadijai beveik visi pacientai išgyvena bent 5 metus.
IV stadijos atveju – tik 14-16%. Šiame straipsnyje aptarsime žarnyno vėžio simptomus, rizikos veiksnius, diagnostikos metodus ir prevencijos galimybes.
Kas yra žarnyno vėžys ir jo atsiradimo priežastys
Žarnyno vėžys – tai nevaldomas pakitusių gleivinės ląstelių dauginimasis žarnoje. Jis dažniausiai vystosi iš priešvėžinio susirgimo – polipio. Per kelerius metus polipas gali virsti piktybiniu naviku.
Storoji žarna, kitaip dar vadinama kolorektumu, susideda iš trijų dalių: gaubtinės, riestinės ir tiesiosios žarnos.
Žarnyno anatomija ir vėžio vystymasis
Žarnyno vėžys yra lėtai progresuojanti liga. Struktūriniai ir funkciniai pakitimai žarnos gleivinėje lemia piktybinio naviko susidarymą. Šis procesas užtrunka kelerius metus.
Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvuosius požymius. Reguliarus žarnyno patikrinimas yra būdingas.
Ligos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje vėžio paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų atvejų. Tai viena iš dažniausių onkologinių ligų šalyje.
Pasauliniu mastu žarnyno vėžys yra trečias dažniausias vėžys po plaučių ir krūties vėžio.
Storosios žarnos vėžio tipai
Storosios žarnos vėžys skirstomas į keturias stadijas, nuo I iki IV, taip pat yra ir 0 stadija, laikoma ikivėžine. Stadija lemia išgyvenamumą: I stadijos atveju beveik visi pacientai išgyvena bent 5 metus.
Pagrindiniai storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai
Storosios žarnos vėžio rizikos yra daugybė. Jų tarpe paveldimi genetiniai sindromai ir gyvenimo būdo įpročiai. Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas padidina riziką.
Tyrimai parodo, kad nutukimas gali padidinti riziką iki 30-50% palygint su normaliai sveriančiais. Šeimos istorija taip pat yra svarbi. Žmonės, kurie turi storosios žarnos vėžio šeimoje, susiranda šia liga dažniau.
Nemaža dalis atvejų diagnozuojama vyresniems nei 50 metų. Netinkama mityba, kurioje mažai skaidulų ir daug riebalų, taip pat padidina riziką. Fizinis neaktyvumas ir rūkymas bei nesaikingasis alkoholio vartojimas yra kiti svarbūs rizikos veiksniai.
Norint apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo. Valgykite daugiau augalinių produktų, ribokite raudonos mėsos ir alkoholio vartojimą. Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai gali padėti anksti diagnozuoti negalavimus.
Ankstyvieji žarnyno vėžio požymiai ir simptomai
Žarnyno vėžis dažnai nepastebimas, kol ligos stadija ne taip toli. Vėliau simptomai prasideda. Svarbu, kad būtumėte nuolat kontroliuoti savo sveikatą ir laiku rasti gydytoją.
Kraujavimo požymiai
Kraujavimas iš išangės yra vienas iš pirmų žarnyno vėžio ženklų. Jis gali būti nedidelis ir nepastebimas. Pacientai gali matyti kraujo išmatas ar ant tualetinio popieriaus.
Tuštinimosi pokyčiai
Žarnyno vėžis gali pakeisti tuštinimosi būdą. Atsiranda užkietėjimas, viduriavimas, tuštinimasis dažniau. Šie simptomai rodo, kad žarnyno sienelė ne taip veikia.
Bendri organizmo simptomai
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas
- Anemija (mažakraujystė)
Šie simptomai gali būti žarnyno vėžio ženklai. Tačiau jie gali būti ir kitų sveikatos problemų simptomais. Jei atsiranda nauji simptomai, kreipkitės į gydytoją.
Žarnyno vėžio ankstyvoji diagnostika yra labai svarbi. Ji leidžia pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje. Tai padeda ilgesnėi gyvenimui. Visiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia būti nuolat atsargi.
Žarnyno vėžio diagnostikos metodai
Žarnyno vėžio ankstyvai diagnostikai svarbūs yra kolonoskopijos ir slapto kraujavimo testai. Kolonoskopija – tai endoskopinis tyrimas, kurio metu apžiūrima visa storosios žarnos gleivinė. Tyrimo metu gali būti paimtos audinių biopsijos arba pašalinti ikivėžiniai dariniai (polipai).
Slapto kraujavimo testai (iFOBT) padeda nustatyti akimi nematomą kraujavimą iš žarnyno. Šie testai nėra tokie informatyvūs kaip kolonoskopija, bet yra neskausmingi ir paprasti atlikti.
Papildomai gali būti atliekami rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija ar virtuali kolonoskopija. Šie metodai nėra tokie informatyvūs kaip kolonoskopija, tačiau gali būti naudingi esant tam tikroms sveikatos problemoms arba kai kolonoskopija negali būti atlikta.
- Kolonoskopija – aukso standartas diagnozuojant žarnyno vėžį
- Slapto kraujavimo testai (iFOBT) – neskausmingas ir paprastas būdas patikrinti kraujavimą
- Kiti tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar virtuali kolonoskopija, gali būti naudingi papildomai
Laiku atlikti žarnyno vėžio diagnostikos testai leidžia nustatyti šią ligą ankstyvose stadijose. Tada yra didžiausia tikimybė sėkmingai išgydyti pacientą. Todėl reguliarūs patikrinimas ir sveika gyvensena yra labai svarbūs prevenciniai veiksmai kovoje su šia onkologine liga.
Kolonoskopijos tyrimo svarba ir atlikamas
Kolonoskopija yra pagrindinis būdas diagnozuoti žarnyno vėžį. Šis tyrimas ne tik randa vėžį, bet ir padeda jį sustabdyti. Kolonoskopijos metu gydytojas gali pašalinti potencialius vėžinįs polipus. Visi tai padaroma neskausmingai, nes procedūra atliekama su bendra nejautra.
Pasiruošimas kolonoskopijai
Pasiruošti kolonoskopijai yra labai svarbu. Žarna turi būti visiškai išvalyta. Pacientams skiriami specialūs preparatai, kurie sukelia intensyvų viduriavimą.
Šis pasiruošimas gali trukti nuo vienos iki trijų dienų. Gydytojas aiškiai paaiškina, kaip reikia vartoti šiuos preparatus. Tai padeda procesui vykti sklandžiai.
Tyrimo eiga ir rezultatų interpretavimas
Kolonoskopijos metu gydytojas įkiša specialų lankstų vamzdelį su kamera. Jis apžiūri visą storosios žarnos ilgį, ieškodamas pakitimų ar navikų. Jei randami įtartini dariniai, gali būti paimta biopsija tyrimui.
Rezultatai interpretuojami iškart po procedūros. Biopsijos rezultatai gaunami per kelias dienas. Naujausios kolonoskopų kartos turi aukštos raiškos kameras. Tai leidžia atlikti procedūrą su minimaliu diskomfortu.
Kolonoskopija yra ne tik diagnostinis, bet ir prevencinis tyrimas. Jis padeda užkirsti kelią žarnyno vėžio plitimui.
Laiku atlikta kolonoskopija gali išgelbėti gyvybę. Tai ypač tai, kurie turi žarnyno vėžio rizikos veiksnių. Procedūros riziką galima sumažinti pasirinkus patyrusį specialistą ir laikantis visų taisyklių.
Prevencinė programa ir ankstyvoji diagnostika
Žarnyno vėžio prevencija ir ankstyvoji diagnostika yra labai svarbios. Jų pagalba galime sumažinti šios ligos paplitimą ir mirtingumą Lietuvoje. Valstybinė storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra skirta 50-74 metų amžiaus žmonėms.
Nemokamas slapto kraujavimo testas yra pagrindas šios programos. Jis atliekamas kas dvejus metus. Jei rezultatai rodo teigiamus duomenis, pacientui rekomenduojama atlikti kolonoskopijos tyrimą.
Gydytojas Audrius Dulskas sužinojo, kad testą gali atlikti jau sulaukę 40-ies metų. Ši yra svarbu, jei turite šeiminę žarnyno vėžio riziką.
Ši prevencinė programa yra viena iš geriausių Lietuvoje. Pasinaudojus šia paslauga, galima laiku nustatyti žarnyno vėžio požymius. Tad pradėti tinkamą gydymą dar neprieš išsivystant vėžiui.
Svarbu, kad kuo daugiau žmonių išnaudotų šią galimybę. Tačiau nepaprastai svarbi yra galimybė pasitikrinti savo sveikata.
Modernūs gydymo metodai ir galimybės
Žarnyno vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. I stadijoje reikia dažnai pašalinti supiktybėjusį polipą. II ir III stadijose reikia chirurginės operacijos, kad pašalintų pažeistą žarnos dalį.
Kartais reikia kuriant stomos. Po operacijos kartais naudojama chemoterapija ar biologinė terapija. Tai padeda sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
Chirurginis gydymas
Po operacijos dažnai naudojama chemoterapija ar biologinė terapija. Tai padeda sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. IV stadijos gydymas yra labai komplikusas, nes navikas išplitęs į kitus organus.
Tokiems atvejams gali būti naudingas chirurginis gydymas, chemoterapija ir radioterapija. Gydymo planą sudarauja komanda specialistų.
Chemoterapija ir radioterapija
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Chemoterapija ir radioterapija yra svarbios gydymo dalys. Jų naudojimas padeda sumažinti naviką.
Šių metodų naudojimas pagerina gyvenimo kokybę, net ir progresuojančiose ligose. Modernios technologijos, kaip elektrochemoabliacija, tampa vis prieinamesnės. Jos gali būti naudingos kompleksiniame žarnyno vėžio gydyme.
Žarnyno vėžio prevencija ir rizikos mažinimas
Žarnyno vėžio prevencija yra labai svarbi sveikatai. Sveikas gyvenimas ir reguliaringi sveikatos patikrinimai padeda mažinti šios ligos riziką. Svarbu vartoti sveiką maitą, būti aktyvūs ir vengti neveiksmingų įpročių.
Tinkama mityba yra būdinga žarnyno vėžio prevencijai. Vartoti daug vaisių ir daržovių, o mažinti raudonos ir rūkytos mėsos. Greitas maistas ir gazuoti gėrimai su saldžiais poveikis neigiamas.
- Daugiau vaisių ir daržovių
- Mažiau raudonos ir apdorotos mėsos
- Vengti greito maisto ir gazuotų gėrimų
Fizinis aktyvumas taip pat svarbus. Judėjimas bent 30 minučių dienai sumažina riziką. Vengti rūkyti ir neper daug alkoholio.
Prevencijos programos ir ankstyva diagnostika yra svarbios. Reguliarūs patikrinimai, kaip stolosios žarnos kraujavimo testai, gali rasti ligą anksti. Tai ypač svarbu, jei šeimoje yra onkologinių susirgimų istorija.
Gyvenimo būdo rekomendacijos sergant žarnyno vėžiu
Sergant žarnyno vėžiu, svarbu rūpintis mityba ir fizinis aktyvumas. Mityba sergant vėžiu yra labai svarbi. Rekomenduojama ėsti daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų.
Vartoti raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių reikia vengti. Tai padeda geriau apsaugoti sveikatą.
Gerai būtų išlaikyti normalų kūno svorį ir būti fiziškai aktyviam. Vengti alkoholio ir nerūkymo padeda sumažinti komplikacijų riziką. Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tyrimai yra būtini.
Psichologinė sveikata taip pat yra svarbi žarnyno vėžio gyvensenos kokybi. Jei patiriate emocinių problemų, kreipkitės į specialistus. Prisijunkite prie pacientų palaikymo grupių. Tai padės susitikti su iššūkiais.
