Žemas kraujospūdis (hipotenzija): priežastys ir simptomai

Hipotenzija arba žemas kraujospūdis yra būklė, kai kraujospūdis yra daug mažesnis, nei tikėtasi. Tai gali pasireikšti kaip atskira būklė arba būti daugybės kitų ligų simptomas. Ji gali nesukelti jokių simptomų, tačiau kai pasireiškia, gali prireikti medicininės pagalbos.

Žemo kraujospūdžio tipai

Absoliuti hipotenzija: Ramybės būsenoje jūsų kraujospūdis yra žemesnis nei 90/60 milimetrų gyvsidabrio (mm Hg).
Ortostatinė hipotenzija: Kraujospūdis išlieka žemas ilgiau nei tris minutes po to, kai atsistojate iš sėdimos padėties. (Normalu, kad kraujospūdis trumpam sumažėja, kai keičiate padėtį, bet ne ilgiau kaip tam tikrą laiką.) Kraujospūdžio sumažėjimas turi būti 20 mm Hg ar daugiau sistoliniam (viršutiniam) spaudimui ir 10 mm Hg ar daugiau diastoliniam (apatiniam) spaudimui. Kitas šios būklės pavadinimas yra postūralinė hipotenzija, nes ji atsiranda keičiantis laikysenai.

Kraujospūdžio matavimas apima du skaičius:

Sistolinė (viršutinis skaičius): Tai spaudimas arterijose kiekvieną kartą, kai jūsų širdis plaka.
Diastolinė (apatinis skaičius): Tai spaudimas arterijose tarp širdies dūžių.

Kas laikoma žemu kraujospūdžiu?

Žemas kraujospūdis yra laikomas tada, kai jis yra žemesnis nei 90/60 mm Hg. Normalus kraujospūdis svyruoja nuo šio lygio iki 120/80 mm Hg.

Kaip dažnai pasitaiko žemas kraujospūdis?

Kadangi žemas kraujospūdis dažnai neturi simptomų, sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių jis paveikia. Tačiau ortostatinė hipotenzija tampa vis dažnesnė su amžiumi. Manoma, kad apie 5% žmonių turi šią būklę būdami 50 metų, o šis skaičius padidėja iki daugiau nei 30% tarp vyresnių nei 70 metų žmonių.

Ką paveikia žemas kraujospūdis?

Hipotenzija gali paveikti bet kokio amžiaus ir kilmės žmones, priklausomai nuo priežasties. Tačiau ji dažniau sukelia simptomus vyresniems nei 50 metų žmonėms (ypač ortostatinės hipotenzijos atveju). Be to, tai gali pasireikšti (be simptomų) fiziškai labai aktyviems žmonėms, o tai dažniau pasitaiko tarp jaunesnių žmonių.

Žemo kraujospūdžio simptomai

Galvos svaigimas arba jausmas, kad netrukus galite nualpti.
Alpimas arba sąmonės netekimas (sinkopė).
Pykinimas arba vėmimas.
Iškraipytas arba neryškus matymas.
Greitas, negilus kvėpavimas.
Nuovargis arba silpnumas.
Jausmas, kad esate pavargęs, vangus ar mieguistas.
Sumišimas arba sunkumai susikoncentruoti.
Neramumas ar kitokie elgesio pokyčiai (žmogus elgiasi neįprastai).

Žmonėms, kuriems pasireiškia simptomai, poveikis priklauso nuo to, kodėl atsiranda hipotenzija, kaip greitai ji vystosi ir kas ją sukėlė. Lėtai mažėjantis kraujospūdis yra normalus su amžiumi, todėl hipotenzija tampa dažnesnė. Staigus kraujospūdžio kritimas gali reikšti, kad tam tikros kūno dalys negauna pakankamai kraujo, o tai gali sukelti nemalonių, trikdančių ar net pavojingų padarinių.

Paprastai organizmas gali automatiškai reguliuoti kraujospūdį ir neleisti jam per daug sumažėti. Jei kraujospūdis pradeda kristi, kūnas bando tai kompensuoti, padidindamas širdies susitraukimų dažnį arba susiaurindamas kraujagysles. Hipotenzijos simptomai atsiranda, kai organizmas nesugeba kompensuoti kraujospūdžio sumažėjimo.

Daugeliui žmonių hipotenzija nesukelia jokių simptomų, ir jie net nežino, kad jų kraujospūdis yra žemas, kol to neišmatuoja.

Galimi žemo kraujospūdžio požymiai, kuriuos gali stebėti jūsų sveikatos priežiūros specialistas:

Širdies ritmas, kuris yra per lėtas arba per greitas.
Odos spalva, kuri atrodo šviesesnė nei įprastai.
Vėsios kelio girnelės.
Mažas širdies išmetimas (kiek kraujo pumpuoja širdis).

Kas sukelia žemą kraujospūdį?

Hipotenzija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Žemo kraujospūdžio priežastys apima:

Ortostatinė hipotenzija: Tai įvyksta, kai staigiai atsistojate ir jūsų kūnas negali greitai prisitaikyti, kad padidintų kraujo tekėjimą į smegenis.
Centrinės nervų sistemos ligos: Ligos, tokios kaip Parkinsono liga, gali paveikti tai, kaip nervų sistema reguliuoja kraujospūdį. Žmonės, sergantys šiomis ligomis, gali jausti žemo kraujospūdžio simptomus po valgio, nes virškinimo sistema naudoja daugiau kraujo maistui virškinti.
Mažas kraujo tūris: Kraujavimas dėl sunkių sužeidimų gali sukelti žemą kraujospūdį. Dehidratacija taip pat gali prisidėti prie mažo kraujo tūrio.
Gyvybei pavojingos būklės: Tai gali būti nereguliarus širdies ritmas (aritmijos), plaučių embolija, širdies priepuoliai, plaučių kolapsas. Gyvybei pavojingos alerginės reakcijos (anafilaksija) arba imuninės reakcijos į rimtas infekcijas (sepsis) taip pat gali sukelti hipotenziją.
Širdies ir plaučių būklės: Hipotenzija gali atsirasti, kai širdis plaka per greitai arba per lėtai, arba kai plaučiai neveikia tinkamai. Progresuojantis širdies nepakankamumas yra dar viena priežastis.
Receptiniai vaistai: Hipotenzija gali pasireikšti vartojant vaistus, skirtus gydyti aukštą kraujospūdį, širdies nepakankamumą, neurologines problemas, depresiją ir kt.
Alkoholis ar narkotikai: Pramoginiai narkotikai ir alkoholis gali laikinai sumažinti kraujospūdį. Tam tikri žoliniai papildai, vitaminai ar namų gydymo priemonės taip pat gali turėti įtakos.
Nėštumas: Ortostatinė hipotenzija yra galima pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus. Kraujavimas ar kitos nėštumo komplikacijos taip pat gali sukelti žemą kraujospūdį.
Ekstremali temperatūra: Per didelė šiluma ar šaltis gali pabloginti hipotenzijos poveikį.

Kokios yra žemo kraujospūdžio komplikacijos?

Kritimai ir sužalojimai dėl kritimo: Tai didžiausia rizika dėl hipotenzijos, nes ji gali sukelti galvos svaigimą ir alpimą. Kritimai gali sukelti lūžius, smegenų sutrenkimus ir kitus rimtus ar net gyvybei pavojingus sužalojimus.
Šokas: Kai kraujospūdis yra žemas, organai gali gauti nepakankamai kraujo, o tai gali sukelti organų pažeidimus arba net šoką (kai organizmas pradeda nebefunkcionuoti dėl riboto kraujo tekėjimo ir deguonies trūkumo).
Širdies problemos ar insultas: Žemas kraujospūdis gali priversti širdį dirbti greičiau arba stipriau, o tai ilgainiui gali sukelti širdies pažeidimus ar net širdies nepakankamumą. Taip pat gali kilti kraujo krešulių, dėl kurių gali atsirasti trombozė ar insultas.

Kaip diagnozuojamas žemas kraujospūdis?

Diagnozuoti hipotenziją yra gana paprasta – pakanka išmatuoti kraujospūdį. Tačiau išsiaiškinti, kodėl turite žemą kraujospūdį, gali būti sudėtingiau. Jei pasireiškia simptomai, sveikatos priežiūros specialistas greičiausiai atliks įvairius tyrimus, kad išsiaiškintų priežastį ir nustatytų, ar dėl to kyla kokia nors rizika.

Kokie tyrimai bus atliekami siekiant diagnozuoti žemą kraujospūdį?

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

Laboratoriniai tyrimai: Kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti galimas problemas, tokias kaip:

Diabetas.
Vitaminų trūkumas.
Skydliaukės ar hormonų sutrikimai.
Mažas geležies kiekis (anemija).
Nėštumas (žmonėms, kurie gali pastoti).

Vaizdiniai tyrimai: Jei gydytojas įtaria, kad hipotenziją gali sukelti širdies ar plaučių problema, gali būti atliekami šie vaizdiniai tyrimai:

Rentgeno spinduliai.
Kompiuterinė tomografija (CT).
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Echokardiograma arba panašūs ultragarsu paremti tyrimai.

Diagnostiniai tyrimai: Šie tyrimai padeda aptikti specifines širdies ar kitų organizmo sistemų problemas:

Elektrokardiograma (EKG).
Fizinio krūvio testas.
Stalinis posvyrio testas (gali padėti diagnozuoti ortostatinę hipotenziją).

Kaip gydomas žemas kraujospūdis?

Žemo kraujospūdžio gydymas paprastai prasideda nuo priežasties nustatymo. Jei sveikatos priežiūros specialistas gali tiesiogiai gydyti priežastį, hipotenzija dažniausiai pagerėja savaime. Pavyzdžiui, jei hipotenziją sukelia sužalojimas ir kraujo netekimas, gydant sužalojimą ir atliekant kraujo perpylimą, kraujospūdis turėtų normalizuotis, jei trauma sėkmingai gydoma.

Jei vaistai, kuriuos vartojate, veikia kraujospūdį, gydytojas gali pakeisti vaisto dozę arba nutraukti jo vartojimą.

Jei priežastis nėra aiški, galima tiesiogiai gydyti hipotenziją. Vis dėlto hipotenzijos visiškai išgydyti įmanoma tik tada, kai yra nustatyta ir išgydoma pagrindinė priežastis.

Kokie vaistai ir gydymo metodai naudojami?

Pagrindinis gydytojo tikslas yra nustatyti ir pašalinti žemo kraujospūdžio priežastį. Gydymo būdai gali būti labai įvairūs, nuo paprastų intraveninių (IV) skysčių infuzijų iki antibiotikų, chirurgijos ar net širdies persodinimo. Kai kuriems žmonėms su žemu kraujospūdžiu gali prireikti gydymo ligoninėje.

Tiesioginis hipotenzijos gydymas paprastai vyksta trimis būdais:

Kraujo tūrio didinimas: Šis metodas, dar vadinamas skysčių atstatymu, apima skysčių infuziją į kraują, pvz., intraveninius (IV) skysčius arba plazmos ar kraujo perpylimus.
Kraujagyslių susiaurinimas: Kaip yra vaistų, mažinančių kraujospūdį atpalaiduojant kraujagysles, taip yra ir vaistų, kurie turi priešingą poveikį – sutraukia kraujagysles, didindami kraujospūdį.
Skysčių reguliavimas organizme: Inkstai palaiko kūno skysčių balansą. Tam tikri vaistai gali priversti inkstus išlaikyti daugiau skysčių ir druskos organizme, o tai gali padėti padidinti kraujospūdį.

Jei gydytojas diagnozuoja hipotenziją, jis gali rekomenduoti:

Pakeisti mitybą: Padidinus druskos kiekį maiste, gali pagerėti kraujospūdis.
Mokyti atpažinti ir reaguoti į simptomus: Sužinoję, kaip jaučiasi hipotenzija, galite išvengti problemų. Gydytojas gali išmokyti, kaip elgtis, kai pradėsite jausti simptomus.

Gydymo komplikacijos ir šalutinis poveikis

Gydymo komplikacijos priklauso nuo konkretaus vartojamo vaisto ar taikomo gydymo metodo. Gydytojas gali išsamiau paaiškinti galimas komplikacijas ar šalutinį poveikį, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus ir kitus individualius veiksnius.

Dažniausiai hipotenzijos (žemo kraujospūdžio) rizikos negalima sumažinti ar išvengti. Išimtis gali būti tam tikrų situacijų ar veiksmų, kurie gali sumažinti kraujospūdį, vengimas, pavyzdžiui, rekreacinių narkotikų ar papildų/vaistažolių preparatų, kurie gali sumažinti kraujospūdį, vartojimo.

Valgymas mažesniais porcijomis ir sumažinant angliavandenių kiekį maiste gali padėti išvengti kraujospūdžio sumažėjimo po valgio.

Ko tikėtis, jei turiu žemą kraujospūdį?

Ką galite tikėtis turint hipotenziją, priklauso nuo jos priežasties ir simptomų. Jei simptomų nėra, tikėtina, kad hipotenzija jums nesukels problemų.

Jei pasireiškia simptomai, hipotenzija gali trukdyti atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, stovėti, rūpintis savimi, gaminti maistą, vairuoti ir atlikti kitus darbus. Todėl svarbu suprasti, kas yra žemas kraujospūdis, ir laikytis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų, kad sumažintumėte šios būklės poveikį kasdieniam gyvenimui.

Kiek laiko trunka žemas kraujospūdis?

Žemo kraujospūdžio trukmė priklauso nuo jo priežasties. Jei hipotenzija atsirado dėl natūralaus senėjimo, tikėtina, kad ji bus ilgalaikė.

Žemo kraujospūdžio prognozė

Jei turite žemą kraujospūdį, bet neturite simptomų, ši būklė dažniausiai nėra pavojinga ir neturėtų turėti didelės įtakos jūsų gyvenimui.

Jei pasireiškia simptomai, prognozė priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas yra geriausias žmogus, kuris gali paaiškinti, ko tikėtis iš šios būklės ir ką galite padaryti, kad valdyti jos poveikį.

Kaip rūpintis savimi esant žemam spaudimui?

Jeigu jums diagnozuota hipotenzija su simptomais, svarbiausia yra laikytis gydytojo rekomendacijų, kaip valdyti šią būklę. Jų patarimai gali apimti šiuos aspektus:

Mitybos valdymas

Tinkamai sudaryta mityba, ypač druskos kiekio reguliavimas, gali padėti išvengti hipotenzijos simptomų.

Vaistų vartojimas

Vaistai gali padėti išvengti nemalonių simptomų ir mažo kraujospūdžio padarinių.

Tinkama apranga

Kompresinės kojinės, kurios švelniai spaudžia kojas ir pėdas, gali padėti kraujui judėti aukštyn ir pakelti kraujospūdį.

Lėtas judėjimas

Staigiai neatsistokite, ypač jei turite ortostatinę hipotenziją, nes tai gali padėti išvengti svaigimo ir apalpimo.

Poilsis sėdint

Jeigu jaučiate svaigimą ar silpnumą, atsisėskite. Nukritimas iš stovimos padėties gali sukelti rimtas traumas, tokias kaip lūžęs klubas, smegenų sukrėtimas, kaukolės lūžis ar lūžę šonkauliai.