Priešlaikinis kvėpavimo sustojimas – tai kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis kūdikiams, gimusiems anksčiau nei 37 savaitę. Tokie kūdikiai dar nėra visiškai pasiruošę savarankiškai kvėpuoti, nes jų kvėpavimą reguliuojančios organizmo dalys vis dar vystosi. Dėl šios priežasties jie gali patirti momentų, kai kvėpavimas tiesiog sustoja (apnėja). Tokie sustojimai vadinami apnėjos epizodais.
Kūdikio kvėpavimo sutrikimai tėvams gali atrodyti bauginantys, tačiau tai gana dažnas reiškinys tarp neišnešiotų naujagimių. Gydytojai ir slaugytojai žino, kaip padėti – todėl dažniausiai mažyliui kurį laiką reikės gydytis naujagimių intensyvios terapijos skyriuje (NITR). Čia bus stebimi gyvybiniai rodikliai ir taikomas reikalingas gydymas, kol kūdikis gebės kvėpuoti savarankiškai. Kai tik kvėpavimas taps stabilus, mažylis galės vykti namo.
Priešlaikinio kvėpavimo sustojimo simptomai
- Ilgesni nei 15–20 sekundžių trukmės kvėpavimo sustojimai
- Sulėtėjęs pulsas (bradikardija)
- Mažas deguonies kiekis kraujyje (hipoksemija), dėl ko oda gali tapti melsva, blyški, gelsvai pilka arba tiesiog pilka – ypač lūpų ar liežuvio srityje (cianozė)
Galimi ir trumpesni kvėpavimo sustojimai (mažiau nei 15 sekundžių), tačiau jie laikomi apnėjos požymiu tik tada, jei kartu nustatoma bradikardija arba sumažėjęs deguonies kiekis.
Šias pauzes svarbu atskirti nuo periodinio kvėpavimo. Tokiu atveju kvėpavimas trumpam sustoja (paprastai mažiau nei 10 sekundžių), po to vėl greitai atsistato. Toks kvėpavimas laikomas normaliu ir nesusijęs su apnėja.
Priežastys
Šios būklės pagrindinė priežastis – neišsivysčiusi kvėpavimo kontrolė smegenyse ir ne iki galo subrendusios kvėpavimo takų struktūros. Šios sistemos kartu leidžia vaikui kvėpuoti reguliariai, tačiau prieš laiką gimusiems kūdikiams šis mechanizmas dažnai neveikia sklandžiai.
Gydytojai kvėpavimo sustojimus skirsto į tris pagrindinius tipus, priklausomai nuo jų atsiradimo priežasties:
- Obstrukcinė apnėja: užsikimšę ar siauri kvėpavimo takai neleidžia orui laisvai patekti į plaučius ir iš jų. Dažniausiai tai būna dėl ne visiškai subrendusios gerklės srities.
- Centrinė apnėja: kvėpavimo centras smegenų kamiene dar nėra pilnai išsivystęs, todėl kartais neišsiunčia signalų kvėpavimo raumenims, dėl ko kvėpavimas trumpam sustoja.
- Mišri apnėja: kartu sutrinka tiek kvėpavimo takų praeinamumas, tiek smegenų kvėpavimo signalai. Tokia forma stebima dažniausiai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Kvėpavimo sustojimas dėl neišnešiotumo paprastai diagnozuojamas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Kūdikiai, gimę anksčiau laiko, dažniausiai kuriam laikui lieka NITR, kol jų būklė tampa stabili.
Šiame skyriuje nuolat stebimas kūdikio kvėpavimas, pulsas ir deguonies kiekis kraujyje. Specialūs monitoriai iš karto praneša personalui, jei kvėpavimas sustoja arba reikšmingai sumažėja širdies ritmas. Kartu atsižvelgiama ir į slaugytojų pastebėjimus.
Kvėpavimo sustojimai kartais gali būti susiję ir su kitomis ligomis, pavyzdžiui, medžiagų apykaitos sutrikimais, infekcijomis ar kraujavimu į smegenis. Todėl prieš patvirtinant diagnozę gydytojai pašalina kitas galimas priežastis. Jei galutinis vertinimas – kvėpavimo sustojimas dėl neišnešiotumo, priežastis – kūdikio organizmo ir nervų sistemos nebrandumas. Tokiam mažyliui reikia papildomos pagalbos kvėpuojant, kol vystymasis toliau progresuoja.
Gydymas ir pagalba
Kvėpavimo sutrikimų valdymas paprastai apima du pagrindinius būdus – vaistus ir kvėpavimo palaikymo priemones:
- Vaistai: dažniausiai skiriamas kofeino citratas. Jis stimuliuoja kūdikio centrinę nervų sistemą, todėl kvėpavimo impulsai, kuriuos siunčia smegenys, tampa aktyvesni ir reguliarūs. Kofeinas mažina apnėjos epizodų dažnį ir trumpina jų trukmę.
- Kvėpavimo palaikymas: jei reikia, užtikrinamas takų praeinamumas, naudojamas pastovaus teigiamo slėgio kvėpavimo prietaisas (CPAP). Jo pagalba pro nosį tiekiamas oro srautas padeda palaikyti kvėpavimo takus atvirus, net jei jie dar nėra visiškai subrendę. Sunkesniais atvejais gali būti taikomas dirbtinis kvėpavimas – ventiliatorius kurį laiką atlieka kvėpavimo darbą už kūdikį.
Kaip sekasi pasveikimas?
Priešlaikinis kvėpavimo sustojimas – laikinas reiškinys, kuris dažniausiai išnyksta vaikui augant. Daugumai tokių mažylių reikia praleisti keletą savaičių ar net mėnesį kitą NITR. Šio laikotarpio trukmė priklauso nuo kūdikio amžiaus, bendros būklės ir kvėpavimo stabilumo.
Gydymo pabaigoje prieš išleidžiant kūdikį namo gydytojai tam tikrą laiką stebi jį be papildomų vaistų ar kvėpavimo palaikymo. Jei per nustatytą laikotarpį apnėjos požymių nebepastebima, mažylis gali išvykti namo. Šis stebėjimo laikotarpis priklauso nuo mažylio amžiaus ir sveikatos.
Didžiajai daliai vaikų stebėti kvėpavimą namuose papildomais prietaisais nereikia. Jei visgi toks poreikis iškyla, gydytojai išsamiai paaiškina, kaip elgtis namuose ir atsako į visus kylančius klausimus. Taip užtikrinama, kad tėvai jaustųsi užtikrintai perleidžiant mažylį į jų globą.
